protestai

Ketvirtadienį prie Seimo vyko mitingas. Jame dalyvavo ir aktyvus įvairių protestų dalyvis Antanas Kandrotas-Celofanas. Kaip skelbia delfi.lt, pasibaigus mitingui, Celofanas protesto dalyvius pakvietė sudalyvauti Apeliacinio teismo posėdyje, kur jis pats teisiamas dėl stambios finansinės aferos. Didelė minia pajudėjo link teismo, tačiau į vidų įleista nebuvo.

Per naktinius protestus Berlyne prieš Izraelio vykdomą Gazos Ruožo bombardavimą, kuriuo atsakoma į didelio masto „Hamas“ ataką, buvo sužeisti 65 policijos pareigūnai, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos. Pažymima, kad demonstrantai nepaisė tokių susirinkimų draudimų.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) trečiadienį pradeda protesto akcijas prieš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ruošiamus Vidaus tarnybos statuto pakeitimus. Profesinė sąjunga paskelbė, kad trečiadienį nuo 12 iki 14 val. pareigūnai protestuos prie Vyriausybės, taip pat prie Finansų, Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijų, Ministrų kabinetui ketinant apsispręsti dėl pataisų teikimo Seimui.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) piktinasi nepakankamai didinamais atlyginimais, naikinamomis socialinėmis garantijomis, taip pat žada rengti protesto akcijas. Taip profsąjungos reaguoja į Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtą Vidaus tarnybos statuto (VTS) projektą. Kaip nurodoma pirmadienį išplatintame LTFP pranešime, norint užtikrinti tinkamą pareigūnų darbo užmokesčio didėjimą, reikėtų skirti 55 mln. eurų, o ne dabar projekte numatytus 23,9 mln. eurų.

Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą sukrėtė žinia apie suvenerų judėjimui save priskiriančią  Vilčinskų šeimą, savavališkai išvežusią tris vaikus iš vaikų gerovės centro „Pastogė“.  Ši istorija taip pat paskatino platesnes diskusijas apie vadinamąjį „suverenų“ judėjimą. VILNIUS TECH filosofijos ir kultūros studijų rektoriaus Alfredo Buiko teigimu, suverenai – žmonės, įprasminantys save per konflikto su valstybe prizmę, taip randantys atsakymus į jiems svarbius klausimus.

Švedijos vyriausybė antradienį paskelbė ketinanti sustiprinti pasienio kontrolę dėl pablogėjusios saugumo padėties po kelių protestų, per kuriuos buvo išniekintas Koranas. Įtampa tarp Švedijos ir musulmoniškų šalių padidėjo po kelių protestų, kurių metu buvo deginamas ar kitaip išniekinamas Koranas. „Žmonės, turintys labai silpnus ryšius su Švedija, neturėtų turėti galimybės atvykti į Švediją daryti nusikaltimų“, – spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį susitikime su merais sakė, kad paauglio mirties išprovokuotų riaušių pikas jau praėjo, tačiau atsargiai kalbėjo apie smurto pabaigą. „Ar nuolatinė ramybė jau grįžo? Dar nedrįstu taip teigti, bet pikas, kurį stebėjome ankstesnėmis dienomis, praėjo“, – sakė E. Macronas. Anksčiau antradienį Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad praėjusią parą smurto sumažėjo.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį pareiškė, kad su nerimu stebi riaušes Prancūzijoje. Pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) dėl smurto savo šalyje atidėjo valstybinį vizitą į Vokietiją.

Šveicarijos Lozanos mieste sekmadienio naktį kilus neramumams buvo suimti šeši paaugliai, pranešė Šveicarijos policija po to, kai daugiau kaip šimtas jaunuolių apgadino parduotuves miesto centre. Policija nurodė, kad šią sumaištį įkvėpė Prancūzijoje vykstančios riaušės, ir nors jos mastas gerokai mažesnis, šeštadienio vakarą Lozanoje buvo mėtomi akmenys ir daužomi vitrinų langai, o ypač nukentėjo sportbačių parduotuvė. Be šešių paauglių, taip pat buvo suimtas vienas suaugęs asmuo.

Penktąją protestų naktį Prancūzijos policija sulaikė 719 žmonių, sekmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.  Iki ankstyvo sekmadienio ryto Prancūzijos pareigūnai dislokavo pastiprinimą miestuose, kuriuose kilo nauji susirėmimai po mirtino policijos šaudymo į septyniolikmetį, kurio laidotuvės prasidėjo šeštadienį.  Sekmadienį 3 val. ryto (4 val.

Šiaurės vakarų Prancūzijoje per naktinius protestus, penktadienį mirė nuo prekybos centro stogo nukritęs jaunuolis, pranešė policija. Protestai šalyje kilo po to, kai antradienį 17-metis Nahelis buvo nušautas policijos per eismo patikrinimą. Pasak prokurorų, jaunuoliui buvo 20 metų. Prokurorai teigė, kad protestuotojų grupė ketino apiplėšti prekybos centro. Prokuroras Fredericas Teillet nurodė, kad penktadienį apie 5 val. vietos (6 val.

Prancūzijoje vykstančiuose protestuose naktį protestuotojai padegė policijos automobilį.  Vakariniame Paryžiaus priemiestyje prie policijos nuovados buvo padegtas ir visiškai sudegė policijos automobilis. Protestai šalyje kilo po to, kai policijos pareigūnai nušovė paauglį, 17 metų vaikiną. Pasak Paryžiaus policijos viršininko Laurent'o Nunezo, pareigūnai panaudojo jėgą, nes paprašius sustabdyti automobilį, jis nepaklausė ir nuvažiavo.

Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne penktadienį, po trečią naktį visoje šalyje vykusių neramumų, pareiškė, kad vyriausybė svarsto visus kelius tvarkai atkurti, įskaitant nepaprastosios padėties paskelbimą. Žurnalistų paklausta, ar svarstoma galimybė įvesti nepaprastąją padėtį, kaip reikalauja kai kurios dešiniosios opozicinės partijos, ji atsakė: „Dabar jums nepasakysiu, bet mes svarstome visus variantus, o prioritetas yra vienas: visoje šalyje atkurti tvarką.

Prancūzijos saugumo pajėgos per trečią iš eilės smurto naktį, kurią sukėlė policininko įvykdytas paauglio nužudymas per eismo patikrinimą, iš ketvirtadienio į penktadienį sulaikė 667 asmenis, pranešė vidaus reikalų ministras. „Praėjusią naktį mūsų policija, žandarai ir ugniagesiai vėl drąsiai susidūrė su retu smurtu. Laikydamiesi mano griežtų nurodymų, jie sulaikė 667 žmones“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Prancūzijos policija ketvirtadienį ruošėsi naujiems smurtiniams protestams po to, kai policininkas nušovė paauglį. Valdžia stengiasi suvaldyti aštrėjančią krizę. Remiantis vidaus saugumo pažyma, laukiama, kad ateinančios naktys „taps miesto smurto teatru“, o „veiksmai bus nukreipti prieš tvarkos palaikymo pajėgas ir valstybės simbolius“, sakė policijos šaltinis. Viename Paryžiaus priemiestyje, Klamarte, jau paskelbta naktinė komendanto valanda nuo ketvirtadienio 21 val. vietos (22 val.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį šaukia pasitarimą su kai kuriais savo ministrais dėl krizės, kilusios policijai nušovus paauglį ir tuo išprovokavus smurtinius protestus, paskelbė prezidentūra. Vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas kiek anksčiau pranešė, kad praėjusią naktį šalyje per, jo žodžiais, netoleruotinus protestus buvo sulaikyta 150 žmonių ir kad buvo padegti ar užpulti keli valstybiniai pastatai.

Prancūzija trečiadienį ruošėsi naujiems piktiems protestams po to, kai policija, sustabdžiusi vieną automobilį, nušovė jį vairavusį paauglį. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad paauglio nušovimas yra neatleistinas. Vyriausybė pareiškė, kad dislokuos 2 000 riaušių policijos pareigūnų bet kokiems neramumams malšinti, praėjus dienai po to, kai policijos pareigūnas šovė į krūtinę 17-mečiui ir vėliau melavo apie nužudymo aplinkybes.

Baltarusijos teismas trečiadienį skyrė ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes aštuoniolikai masinių antivyriausybinių protestų, sukrėtusių šalį 2020 metais, dalyvių. Aktyvistai, iš kurių trys išvyko iš šalies ir buvo teisiami jiems nedalyvaujant, yra kaltinami teisėsaugos pareigūnų užpuolimu, sąmokslu nuversti vyriausybę ir teroro akto vykdymu.

Lenkijoje trečiadienį keli tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš beveik visišką abortų draudimą, kurį jie kaltina dėl naujo nėščios moters mirties atvejo. Moterų teisių gynimo grupės surengė mitingus daugiau nei 50 Lenkijos miestų ir miestelių, protestuotojai skandavo „gėda“ ir nešė aukos, 33 metų Dorotos Lalik, nuotraukas.

Prancūzijos vyriausybė pranešė, kad visoje šalyje prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą antradienį protestavo apie 281 000 žmonių. Šis skaičius yra mažiausias nuo pat judėjimo pradžios sausį. Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Paryžiuje susirinko tik 31 000 žmonių. Didžiausias skaičius visos šalies mastu buvo užfiksuotas kovo 7-ąją, kai, vyriausybės skaičiavimais, į gatves išėjo 1,28 mln. žmonių.

Varšuvoje pusė milijono lenkų sekmadienį protestavo prieš populistinę nacionalistinę vyriausybę. Organizatoriai pranešė, kad tai viena didžiausių demonstracijų šalyje nuo komunizmo žlugimo 1989 metais. Buvęs Lenkijos prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas ir kovos su komunizmu lyderis Lechas Walesa kartu su opozicijos atstovais žygiavo prieš rudenį vyksiančius parlamento rinkimus.

Dešimtys tūkstančių demonstrantų jau 22-ą šeštadienį iš eilės Tel Avive ir kituose Izraelio miestuose protestavo prieš kontroversiją keliantį planą reformuoti Izraelio teismų sistemą. Ministro pirmininko Benjamino Netanyahu valdančioji koalicija, kurią sudaro ultranacionalistinės ir ultraortodoksų partijos, parengė teisės aktus, kuriais siekiama susilpninti šalies Aukščiausiąjį Teismą. Tokiu būdu ji įgytų galimybę kontroliuoti teisėjų skyrimą.

Padėtis Šiaurės Kosove antradienį tebėra įtempta, po smurtinių susirėmimų su NATO vadovaujamomis taikos palaikymo pajėgomis, per kuriuos buvo sužeista 30 karių, etniniams serbams toliau renkantis prie savivaldybės pastato Zvečane. NATO vadovaujamų taikos palaikymo pajėgų Kosove (KFOR) taikdariai apjuosė Zvečano savivaldybės pastatą metaline užtvara ir neleido keliems šimtams serbų įeiti į vidų, sakė įvykio vietoje buvęs naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nenušalinus teisėjo Mindaugo Striauko nuo riaušių bylos nagrinėjimo, užvirė tikras chaosas. Dalis kaltinamųjų dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių paliko teismo salę, likę skundžiasi tvyrančia tvanka patalpoje, – iškviesta greitoji medicinos pagalba kaltinamajai. Moteris sakė pasijutusi blogai.  Apie 15 žmonių, kurie išėjo iš salės, sako esą blogai pasijautę.

Vilniaus miesto apylinkės teisme nenušalinus teisėjo Mindaugo Striauko nuo riaušių bylos nagrinėjimo, užvirė tikras chaosas. Dalis kaltinamųjų dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo kilusių riaušių paliko teismo salę. Daugiau nei prieš mėnesį iš kalėjimo paleistas Antanas Celofanas-Kandrotas, kuris dar prieš prasidedant teismui atsistojęs, skambiomis frazėmis kalbėjosi su dešimtimis įtariamaisiais pripažintų asmenų, ragino vienytis ir palikti salę.

Buvęs Pakistano premjeras Imranas Khanas sekmadienį paragino visoje šalyje surengti protestus už laisvę po to, kai jo trumpas areštas ir sulaikymas šią savaitę sukėlė mirtinus neramumus. Nuo tada, kai pernai balandį buvusi kriketo superžvaigždė buvo nušalinta nuo pareigų dėl nepasitikėjimo, 70-metis buvo įsivėlęs į daugybę teisminių bylų. Penktadienį jis buvo paleistas už užstatą po to, kai Aukščiausiasis Teismas pripažino jo sulaikymą neteisėtu.

Kas mėnesį žlungant dešimtims Lietuvos pieno ūkių, iš Briuselio ūkininkai parvežė Europos komisaro pažadą padėti. Tiesa, kol kas neaišku kiek, kokios paramos ir kada galės sulaukti vos išgyvenantys ūkininkai. Jie žeria priekaištus ir žemės ūkio ministrui Navickui: esą bus sarmata, jeigu Europa padės Lietuvos ūkininkams greičiau negu šalies vyriausybė. Ūkininkės Kasios iš Širvintų sūrį pjausto pats žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Visoje Prancūzijoje pirmadienį protestavo apie 782 tūkst. žmonių, vėl reiškusių pyktį dėl prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformos, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Vien Paryžiuje Gegužės 1-osios demonstracijoje dalyvavo 112 tūkst. žmonių, sakoma pranešime. Profesinė sąjunga CGT paskelbė visoje Prancūzijoje suskaičiavusi 2,3 mln. protestuotojų, įskaitant 550 tūkst. sostinėje.

Kitą savaitę Vilniaus miesto apylinkės teisme atverčiama baudžiamoji byla, kurioje 87 asmenys kaltinami dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių. Pirmasis posėdis sostinės teismo rūmuose Laisvės prospekte numatytas 2023 m. balandžio 26 d., 9 val. 30 min. „Ši byla išsiskiria labai dideliu proceso dalyvių - kaltinamųjų, gynėjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų - skaičiumi.

Prancūzijos demonstrantai ketvirtadienį pradėjo dar vieną protestų ir streikų dieną, kad pasmerktų prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą po to, kai naujausios vyriausybės ir profesinių sąjungų derybos atsidūrė aklavietėje.

Švedijos teismas antradienį panaikino policijos sprendimą uždrausti dvi Korano deginimo akcijas, pareikšdamas, kad susirūpinimas dėl pavojaus saugumui nėra pakankamas pagrindas apriboti teises į demonstracijas.  Sausį prie Turkijos ambasados Stokholme sudeginta šventoji islamo knyga papiktino musulmonų pasaulį, sukėlė kelias savaites trukusius protestus ir raginimus boikotuoti švediškas prekes bei sukliudė Švedijos siekiui tapti NATO nare.

Prie Seimo prikrovę maišus mėšlo ir blokavę kelią prie Kryžkalnio, ūkininkai grasina jau naujais protestais. Žemdirbiai nerimauja ir dėl naujų mokesčių, kuriuos jiems planuoja Finansų ministerija. Ūkininkai piktinasi jau ne tik žemės ūkio ministru, bet ir aplinkos ministro planais panaikinti žemės įsigijimo ribojimus, apsunkinti žemdirbystę aplinkosaugos reikalavimais.

Paryžiuje dešimtims tūkstančių žmonių antradienį susirinkus į protesto akciją prieš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą, kilo susirėmimai tarp policijos ir protestuotojų, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai. Po to, kai keli mitingo priešakyje buvę juodai apsirengę ir veidus užsidengę žmonės įsiveržė į maisto prekių parduotuvę, ir, eitynėms artėjant prie Nacijos aikštėje Paryžiaus rytuose, sukėlė gaisrą, policija panaudojo ašarines dujas.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad stabdo milžiniškus protestus šalyje sukėlusią teismų reformą, skelbiama BBC. Savaitgalį į gatves protestuodami išėjo apie 600 tūkst. gyventojų, savo veiklą sustabdė didžiausias šalyje oro uostas ir darbuotojų profsąjunga.

Prancūzijos saugumo pajėgos šeštadienį dar kartą susirėmė su protestuotojais, kurie bandė sustabdyti žemės ūkio pramonei reikalingų rezervuarų statybą pietvakarinėje šalies dalyje, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentai.  Šios smurto scenos Saite-Solino miestelyje, vakarų Prancūzijoje, kilo praėjus kelioms dienoms po šalį apėmusių smurtinių protestų dėl prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformos, lėmusių Britanijos karaliaus Charleso III (Karolio III) vizito atšaukimą.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas penktadienį Londone priėmė Izraelio vadovą Benjaminą Netanyahu, o netoliese susirinkę demonstrantai protestavo prieš žydų valstybės vyriausybės vykdomą dešiniojo sparno politiką. Izraelis išgyvena nacionalinę krizę dėl vyriausybės planų pertvarkyti teismų sistemą.

Prancūzijoje ketvirtadienį vėl vyko masiniai, smurtu paženklinti protestai – įsiutę demonstrantai susirėmė su saugumo pajėgomis. Tai kol kas didžiausias smurto protrūkis per jau tris mėnesius trunkantį gyventojų maištą prieš itin prieštaringai vertinamą šalies prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą.

Pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose prastūmęs prezidentas Emmanuelis Macronas nutraukė tylą ir pareiškė, kad savo pozicijos jis nekeis. Esą jei ši reforma neįvyks, po mažiau nei dešimtmečio šalies biudžeto deficitas sieks 5 milijardus eurų. Vis tik prancūzų tai netenkina – šalies vadovą palaiko vos trečdalis gyventojų, o reformai besipriešinantys žmonės ir vėl išėjo į gatves, reikalaudami ne tik atšaukti reformą, bet ir Macroną atsistatydinti.

Prancūzijos sostinėje – smurtas ir įsiūtis. Įniršę Paryžiaus gyventojai leidžia fejerverkus, degina transporto priemones ir priešinasi pareigūnams, kurie bando suvaldyti riaušes, ne pirmą savaitę vilnijančias per šalį. Prancūzai taip bando išsikovoti, kad valdžia persigalvotų dėl pensijų reformos. Naktinis Paryžius, apie kurį svajoja bene visi įsimylėjai, įsivaizduojantys, kad už kiekvieno kampo poros demonstruoja savo meilę.

Prancūzijos sostinės gatvės pilnos degančių šiukšlių konteinerių, sudaužytų reklaminių stendų ir įsiutusių prancūzų. Šalies gyventojai širsta ne tik dėl pensijų reformos, kurią praėjusią savaitę prastūmė Prancūzijos valdžia, bet ir dėl to, kad Vyriausybė atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo. Tiesa, vos per plauką. Paryžiaus gatvėse siaubą keliantis vaizdas: čia pleška laužai, visur guli išbarstyti sudužusių reklaminių stendų stiklai ir išvartyti šiukšlių konteineriai.

Streikuojant atliekų surinkėjams, Paryžiaus gatvėse jau susikaupė 10 tūkst. tonų šiukšlių, penktadienį pranešė miesto valdžia. Naujasis įvertis, kuris yra gerokai didesnis už anksčiau šią savaitę nurodytus 7,6 tūkst. tonų, buvo paskelbtas po to, kai vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas pareiškė, jog streikuojantieji verčiami grįžti į darbą, valdžiai pasinaudojus specialiaisiais įgaliojimais, kuriais siekiama apsaugoti būtinųjų paslaugų teikimą.

Paryžiuje – degantys automobiliai ir konteineriai, niokojamos parduotuvės bei protestuotojų pasipriešinimas policijos pareigūnams. Demonstrantai įsiuto po to, kai šalies prezidentas, pasinaudodamas specialia Konstitucine teise, išvengė balsavimo žemuosiuose parlamento rūmuose ir taip prastūmė pensijų reformą. Virš 200 protestantų sulaikė policija, tačiau prancūzai sustoti nežada – eiti į gatves juos ragina ir opozicija.

Paryžiaus gatvėse turistai ir vietiniai gyventojai raukia nosis, mat ten tvyro baisus dvokas. Šalyje vilnija protestai, o demonstracijose jau 10 diena dalyvauja ir atliekas tvarkantys darbuotojai – per šį laiką mieste prisikaupė daugiau nei 6 tūkstančiai tonų atliekų. Paryžiaus gatvėse – protestuotojai ne tik leidžia pirotechniką, bet ir susiremia su policija.

Graikijoje ketvirtadienį protestavo dešimtys tūkstančių žmonių, darbuotojams masiniu streiku reiškiant pasipiktinimą dėl praėjusio mėnesio traukinių katastrofos, nusinešusios 57 gyvybes. Vasario 28-osios tragedija apnuogino įsisenėjusias saugumo problemas šalies geležinkeliuose ir smarkiai padidino spaudimą konservatorių vyriausybei prieš nacionalinius rinkimus. Policijos duomenimis, ketvirtadienį visoje šalyje protestavo daugiau kaip 40 tūkst. žmonių, įskaitant 25 tūkst.

Sakartvele ultradešinieji radikalai surengė prorusišką demonstraciją. Įsiutę radikalai prie šalies parlamento nukabino Europos Sąjungos vėliavą ir ją padegė. Taip galimai Kremliaus finansuojamos jėgos bando išlaikyti savo įtaką Sakartvele. Prorusiškai nusiteikę protestuotojai reikalavo ne tik pagerinti santykius su Maskva, bet ir surengti referendumo dėl dabar jau panaikinto, prieštaringai vertinamo „užsienio agentų“ įstatymo.

Beveik du mėnesius protestuojantys dėl nuostolingų pieno supirkimo kainų ūkininkai prie Vyriausybės atsivežė tikrą karvę. Pastaroji po Vyriausybės langais ėmė bliauti, bet premjerės Ingridos Šimonytės neprišaukė, atkreipė tik krašto apsaugos ministro dėmesį. Pastarasis sako niekuo negalįs padėti ūkininkams, o žemės ūkio ministras jau žada padalinti kompensacijoms 8 milijonus eurų.

Ukraina pirmadienį paneigė, kad kišosi į praėjusią savaitę Sakartvele kilusius antivyriausybinius protestus po to, kai Tbilisis apkaltino Kyjivą, kad šis, komentuodamas neramumus, kišasi į šalies politiką. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino siekti „demokratinės sėkmės“ dešimtims tūkstančių protestuotojų, kurie išėjo į gatves sostinėje Tbilisyje dėl prieštaringai vertinamo įstatymo, primenančio Rusijos teisės aktus, naudojamus kritikams nutildyti.

Nors Prancūzijoje dėl pensijų reformos į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių, šalies Senatas pasisakė už, tad Macrono stumiama reforma dar žingsniu arčiau įgyvendinimo. Visgi prancūzai sako, kad reforma neteisinga ir kelia gatvėse riaušes. Paryžiaus gatvėse ir vėl riaušės. Pareigūnai vaiko radikaliai nusiteikusius protestuotojus, kurie griebiasi smurto ir niokoja kitų žmonių turtą. 32 riaušininkus policija sulaiko ir didesniems gatvių mūšiams kelią šįkart užkerta.

Dešimtys tūkstančių izraeliečių šeštadienį dalyvavo demonstracijoje prieš prieštaringai vertinamą teismų sistemos pertvarkos planą. Visoje šalyje jau daugiau nei du mėnesius kas savaitę vyksta demonstracijos. Nepaisant demonstracijų, premjeras Benjaminas Netanyahu ir jo sąjungininkai pažadėjo tęsti kelių įstatymų projektų, kuriais Aukščiausiajam Teismui būtų atimta galimybė peržiūrėti teisės aktus, o koalicijos politikams būtų suteikta teisė kontroliuoti teisėjų paskyrimus, svarstymą.