privatumas

Europoje ginklus surėmė už griežtesnę vartotojų duomenų apsaugą pasisakantys politikai ir laisvės apribojimams prieštaraujantys interneto pramonės milžinai. Ar pavyks priimti abiem pusėms naudingą sprendimą? Europos Sąjunga (ES) užsimojo ginti savo piliečių privatumą – planuojama griežtinti duomenų apsaugos internete įstatymą.

Ar kada nors bandėte savo vardo ir pavardės ieškoti interneto paieškos sistemose? Paieškokite. Užtikriname – rasite įdomių dalykų. Daugelis nė nesuvokia, kiek daug internetas žino apie juos ir kaip stipriai tai paveikia jų ateitį bei perspektyvas. Įsivaizduokite, kad tokį patį vardą ir pavardę turintis asmuo kaip jūs turėjo nemalonumų su teisėsauga ir bent kartą apie jį buvo parašyta internete.

Vakar kompanija „Facebook“ spaudos konferencijoje pristatė „Graph search“ paieškos pagal turinį sistemą. Trečiąja socialinio tinklo kolona Marko Zuckerbergo vadinamas atnaujinimas vieniems paliko teigiamą, o kitiems, priešingai – neigiamą įspūdį, tačiau, kad ir kaip būtų, abejingų šiam atnaujinimui neliko ir visos žiniasklaidos priemonės nuo vakar vakaro tik ir kalba, kaip jis paveiks mūsų gyvenimus.

Visi valstybių ir vyriausybių vadovai paprastai turi oficialią rezidenciją, kurioje vykdo tarnybines pareigas. Kai kurie iš jų turi ir asmenines rezidencijas, į kurias jie vyksta po darbo dienos, bet tik nedaugelis turi poilsio vietas, kur atostogauja arba būna per poilsio dienas. Užuovėja nuo pasaulio Šios rezidencijos yra valstybės nuosavybė, tačiau jas savo žinioje turi karaliai ir prezidentai. Visame pasaulyje suskaičiuotume ne daugiau kaip 30 šalių, kurių vadovai turi tokią privilegiją.

Naudodamiesi lojalumo kortelėmis prekybos centruose mainais už nuolaidas prekybininkams suteikiame galybę informacijos apie save ir savo pirkimo įpročius. Vis dėlto Lietuvoje šia vertinga informacija pasinaudoja dar vos viena kita parduotuvė. Į konkretų asmenį nukreipta rinkodara itin populiari Vakaruose, o ypač JAV, kur prekybininkai ją išnaudoja maksimaliai, kartais žmones priversdami atsidurti kurioziškose situacijose.

Teismas paskelbė naują nuosprendį – vartotojams „Facebook“ iš viso turės sumokėti 20 mln. JAV dolerių, praneša Businessinsider.com. Kompanija buvo nubausta už tai, kad be socialinio tinklo vartotojų sutikimo naudojo jų vardus bei pavardes bei kitus asmeninius duomenis aplikacijoje „Sponsored Stories“. „Facebook“ įpareigota visiems, reikalaujantiems kompensacijos, išmokėti po 10 dolerių, o likusią sumą skirti teismo išlaidoms.

JAV aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) davė nurodymą koduoti informaciją visuose nešiojamuose kompiuteriuose po to, kai buvo pavogtas dar vienas kompiuteris, skelbia BBC. Kol vyksta duomenų kodavimas, personalui draudžiama išnešti kompiuterius, kuriuose yra slaptos su NASA susijusios informacijos. Tai buvo nuspręsta po to, kai dingo kompiuteris, kuriame buvo „slaptos kiekvienam suprantamos informacijos“. Per pastaruosius metus įvyko ne vienas toks incidentas.

„Google“ Europos Sąjungos asmens duomenų saugojimo ir vartotojų apsaugos agentūrų dėmesį atkreipė šių metų kovo mėnesį įvedusi bendrą privatumo politiką visoms savo teikiamoms paslaugoms, kurios apjungia tokius kanalus kaip „Youtube“ ir „Gmail“. Po keleto mėnesių trukusio tyrimo, kuriam vadovavo Prancūzijos nacionalinė kompiuterijos ir pilietinių laisvių komisija, buvo rasta 12 privatumo politikos pažeidimų bei rekomenduota juos pašalinti.

„Google“ Europos Sąjungos asmens duomenų saugojimo ir vartotojų apsaugos agentūrų dėmesį atkreipė šių metų kovo mėnesį įvedusi bendrą privatumo politiką visoms savo teikiamoms paslaugoms, kurios apjungia tokius kanalus kaip „Youtube“ ir „Gmail“. Po keleto mėnesių trukusio tyrimo, kuriam vadovavo Prancūzijos nacionalinė kompiuterijos ir pilietinių laisvių komisija, buvo rasta 12 privatumo politikos pažeidimų bei rekomenduota juos pašalinti.

Nauja interneto paieškos kompanijos „Google“ privatumo politika, pagal kurią kaupiami duomenys apie visų „Google“ paslaugų vartotojus, neatitinka Europos Sąjungos (ES) standartų ir turi būti pakeista, parodė tyrimas. Po Prancūzijos nacionalinės informacinių technologijų ir pilietinių laisvių komisijos (CNIL) atlikto tyrimo paaiškėjo, kad dėl naujųjų taisyklių neribojamos duomenų kaupimo ir asmenų, kurie gali naudotis asmeniniais duomenimis, apimtys.

Nauja interneto paieškos kompanijos „Google“ privatumo politika, pagal kurią kaupiami duomenys apie visų „Google“ paslaugų vartotojus, neatitinka Europos Sąjungos (ES) standartų ir turi būti pakeista, parodė tyrimas. Po Prancūzijos nacionalinės informacinių technologijų ir pilietinių laisvių komisijos (CNIL) atlikto tyrimo paaiškėjo, kad dėl naujųjų taisyklių neribojamos duomenų kaupimo ir asmenų, kurie gali naudotis asmeniniais duomenimis, apimtys.

Net devyniose iš dešimties elektroninių parduotuvių Lietuvoje galima lengvai rasti asmens duomenų apsaugos pažeidimų. Sunku spręsti, kas lemia tokį aukštą teisės aktų nesilaikymo procentą – informacijos trūkumas, pardavėjų nuostata, kad pirkėjams saugumas nerūpi, ar pirkėjų vangumas reikalauti užtikrinti jų teisę į privatumą. El. parduotuves tikrinantis ir konsultuojantis teisininkas Arnas Janavičius mano, jog rinkoje padėtis keičiasi, atsiradus el. parduotuvių sertifikavimo centrui.

Įkyriais pirkti siūlančiais skambučiais atakuojami vartotojai rašo skundus jų teises ginančioms tarnyboms ir keikia tokią pardavimo taktiką naudojančius verslininkus. Lazda turi du galus. Skambučiais ir trumposiomis žinutėmis klientus viliojantys verslininkai neslepia – nors tokia taktika patenkinta mažoji dalis klientų, savo duomenis neatsargiai atskleidžia patys vartotojai. Reklamos specialistai pastebi ir kitką.

Prancūzijos vyriausybė paprašė socialinio tinklalapio „Facebook“atstovus šalies duomenų priežiūros institucijai pasiaiškinti dėl vartotojų kaltinimų pažeidus jų privatumą ir paviešinus privačias žinutes. Du ministrai teigia, kad jie įsikišo pamatę pranešimus apie tai, kad privačios žinutės tarp „Facebook“ vartotojų Prancūzijoje atsidūrė viešoje paskyroje. „Facebook“ atstovybė Prancūzijoje paneigė gedimus apsaugos sistemose ir tikino, kad privatus turinys nebuvo paviešintas.

Šiandien popiet paaiškės teismo sprendimas dėl nuogų Kate Middleton nuotraukų tolimesnio platinimo uždraudimo ir perpardavimo Kate Middleton ir Princas Williamas šiandien sužinos teismo sprendimą dėl tolimesnio intymių kunigaikštienės nuotraukų platinimo. Praėjusią savaitę karališkoji porą padavė prancūzų žurnalą „Closer“ į teismą ir šiandien sužinos sprendimą, ar nuotraukų platinimas bus uždraustas ir laikytas kriminaliniu nusikaltimu.

Skotland Jardo vadovas ėmėsi ginti princo Hario asmens sargybinių, kuriems žiniasklaida priekaištavo dėl jo nuogo nuotraukų. Bernardas Hoganas Houvas parlamento komitetui Londone sakė, kad asmens sargybinių užduotis yra garantuoti saugomo asmens saugumą. Jiems esą turi būti sudarytos sąlygos gyventi „normalų gyvenimą“, o policija turi „rasti pusiausvyrą tarp kišimosi į jų gyvenimą ir jų saugumo“, praneša agentūra AFP.

Interneto enciklopedijos „Wikipedia“ įkūrėjas Jimmy Walesas pažadėjo užšifruoti visą duomenų srautą su vartotojais iš Didžiosios Britanijos, jei bus priimtas „Communications Data Bill“ įstatymas, leidžiantis sekti vartotojus internete. J. Walesas pavadino jį technologiškai nekompetentingu ir sakė, jog tokių veiksmų buvo galima tikėtis iš Kinijos, Irano ar kurios nors kitos į cenzūrą linkusios šalies.

Michael Anti (aka Dzin Džao) blogina (rašo internetinius dienoraščius) Kinijoje jau 12 metų. Nepaisant kontrolės, kurią turi centrinė valdžia interneto erdvėje („visi serveriai yra Pekine“), jis teigia, kad šimtai milijonų mikroblogerių iš tiesų kuria pirmąją šalies istorijoje nacionalinę viešąją erdvę ir keičia galios svertus netikėtais būdais. Pateikiame Michael Anti TED paskaitos nuorašą. Paskutines kelias dienas girdėjau žmones kalbant apie Kiniją.

„Die Welt“ primena, kad interneto ir naujų masinės žiniasklaidos priemonių įtaka politiniam gyvenimui Rusijoje auga, ir dabartinio režimo kritikai visų pirma jaučiasi saugūs tinklaraščiuose ir socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Facebook“ ar „Twitter“. Jų nepaliečia cenzūra, ir sunku nuspėti, kokia tema taps populiariausia skaitytojų tarpe.

Susikompromitavusio princo Hario draugai įsitikinę, kad juo nuogo nuotraukas spaudai pardavė pasipelnyti sumaniusi mergina. Vienas artimiausių princo draugų, tarp turtingiausių jaunų Britanijos žmonių patenkantis Arturas Lendonas įsitikinęs, kad viena iš vakarėlyje dalyvavusių merginų galėjo slapta nufotografuoti šėlstantį Harį ir parduoti nuotraukas spaudai, siekdama už tai gauti nemažą sumą pinigų.

Iki šiol Šveicarija garsėjo solidžiu ir patikimu bankininkystės sektoriumi, tačiau šios tvirtovės pamatus sudrebino JAV ir Vokietijos kaltinimai padedant turtuoliams nuslėpti milijoninius mokesčius. Pasaulio finansų padangę aptemdė naujas skandalas – Jungtinės Valstijos ir Vokietija pradėjo atskirus tyrimus dėl Šveicarijos bankų, kurie kaltinami prisidėję prie šių šalių turtuolių mokesčių vengimo.

Viešoje erdvėje netylant skandalams dėl tyčia ar netyčia socialiniuose tinkluose parašytų žinučių, paviešintų pikantiškų nuotraukų ar kompromituojančių vaizdo įrašų riba tarp žodžio laisvės ir cenzūros praktiškai susilieja. Prasidėjus olimpinėms žaidynėms socialiniai tinklalapiai pelnosi ne tik iš pastebimai išaugusių reklamos užsakymų, tačiau tuo pat metu turi atlaikyti žodžio laisvės šalininkų kritikos bangą.

Socialinio tinklo įkūrėjas Markas Zuckerbergas, sukūręs milijonus jam sunešusią idėją – „Facebook'ą“, kuriame žmonės gali dalintis nuotraukomis, mintimis, muzika, video klipais ir kitais asmeniniais dalykais, savo asmeninį gyvenimą pats slepia po devyniais užraktais. Tačiau atėjo ta diena, kai tame pačiame „Facebook'e“ paplito būtent jo įkūrėjo nuotrauka – ir ne bet kokia, o joje jis užfiksuotas pusnuogis kitų apsinuoginusių vyrų draugijoje.

Interneto milžinė „Google“ sutiko sumokėti JAV federalinė prekybos komisijai (FTC) 22,5 mln. JAV dolerių baudą po to, kai buvo apkaltinta pažeidus „Safari“ naršyklės vartotojų duomenų konfidencialumą, informuoja BBC. „Google“ bauda FTC - didžiausia per visą jos istoriją. Pradėti tyrimą komisiją paskatino tyrimo, atlikto viename iš Kalifornijos universitetų, rezultatai.

Šiandien beveik bet kuris nors truputį žinių IT srityje turintis žmogus gali susikurti patrauklią internetinę parduotuvę. Deja, ne visada tai, kas patrauklu pačiam svetainės savininkui, būna naudinga ir patogu lankytojams. Dažnai dėl grožio paaukojamas funkcionalumas. Nepatogi svetainė erzina vartotojus, tad šie į ją nebegrįžta – taip prarandami potencialūs klientai.

Kompanija „Appthority“ pateikė ataskaitą apie 50 populiariausių „iOS“ ir „Android“ mobiliųjų operacinių sistemų nemokamų programėlių. Bendrovės ekspertai teigia, jog 96% „iOS“ ir 84% „Android“ platformų programėlių gali gauti prieigą prie asmeninės vartotojų informacijos (kontaktiniai duomenys, kalendorius, buvimo vieta ir t. t.). Tarp mobiliųjų programėlių populiariausi yra žaidimai. Jie užima 50% populiariausių „iOS“ ir 20% populiariausių „Android“ programėlių.

Vakar savo tinklalapyje littlemonsters.com skandalingoji atlikėja Lady Gaga paviešino nuotraukas iš vieno vakarinio pasilinksminimo su aktore Lindsay Lohan garsiame „West Hollywood“ viešbutyje. 26 metų pop žvaigždė, kuri, paprastai savo išvaizda ir makiažu verčia aplinkinius „iš koto“, šįkart vilkėjo paprastu juodu megztuku su gobtuvu ir buvo beveik nepasidažiusi.

„Facebook“ ruošiasi įsigyti veidų atpažinimo „startup'ą“ „Face.com“ už 55-60 mln. JAV dolerių, skelbia „Reuters“ pasitelkdami savo šaltinius. „Face.com“ technologija yra naudojama didžiausiame pasaulio socialiniame tinkle. Ji padeda atpažinti veidus nuotraukose ir jas pažymėti. Šis sandoris susiprins patį populiariausią „Facebook“ bruožą – nuotraukų dalinimąsi ir žymėjimą, tačiau technologijos įsigijimas sukėlė susirūpinimą dėl vartotojų privatumo.

„Facebook“ ruošiasi įsigyti veidų atpažinimo „startup‘ą“ „Face.com“ už 55-60 mln. JAV dolerių, skelbia „Reuters“ pasitelkdami savo šaltinius. „Face.com“ technologija yra naudojama didžiausiame pasaulio socialiniame tinkle. Ji padeda atpažinti veidus nuotraukose ir jas pažymėti. Šis sandoris sustiprins patį populiariausią „Facebook“ bruožą – nuotraukų dalinimąsi ir žymėjimą, tačiau technologijos įsigijimas sukėlė susirūpinimą dėl vartotojų privatumo.

Jau rytoj Lietuvos sostinės gatvėmis pradės riedėti „Google Street View“ automobiliai, Lietuvą pasiekę iš kaimyninės Latvijos. „Automobiliai važinės bent keletą mėnesių, o vėliau praeis dar pusmetis ar metai, kol surinktą informaciją apdorosime ir galėsime publikuoti internete“, – Vilniaus Rotušėje vykusioje „Google“ automobilių pristatymo spaudos konferencijoje pirmadienį sakė „Google Street View“ projekto vadovas Ulfas Spitzeris.

Sprendimas uždrausti Lietuvoje vykdyti "Google Maps Street View" projektą - iš specialių automobilių fotografuoti vaizdus daugelyje Lietuvos miestų - daugiau buvo pagrįstas biurokratiniais dalykais, sako Premjeras Andrius Kubilius. Specialus automobilis turėjo daryti "Google Maps" paslaugai "Street View" reikalingas nuotraukas. Iš jų sudarytais panoraminiais vaizdais būtų galima virtualiai keliauti po Lietuvą. Ši paslauga veikia jau daugiau nei trisdešimtyje šalių.

Lietuva nėra pirmoji valstybė, kurioje kilo nesutarimų dėl kompanijos „Google“ paslaugos „Street View“ įgyvendinimo, kurio metu šalie gatvėmis važinėja specialūs automobiliai ir renka nuotraukas, padėsiančias papildyti „Google Maps“ funkciją. Precedentai užsienyje Privatumo šalininkai visame pasaulyje priešinasi „Google Street View“ paslaugai, teigdami, kad gatvėse padarytos nuotraukos pažeidžia jose užfiksuotų asmenų teises.

Lietuva nėra pirmoji valstybė, kurioje kilo nesutarimų dėl kompanijos „Google“ paslaugos „Street View“ įgyvendinimo, kurio metu šalie gatvėmis važinėja specialūs automobiliai ir renka nuotraukas, padėsiančias papildyti „Google Maps“ funkciją. Precedentai užsienyje Privatumo šalininkai visame pasaulyje priešinasi „Google Street View“ paslaugai, teigdami, kad gatvėse padarytos nuotraukos pažeidžia jose užfiksuotų asmenų teises.

JAV interneto bendrovė „Google“ jau beveik gavo palaiminimą vasarą riedėti Vilniaus gatvėmis ir vykdyti projektą „Street View“. Teisiningumo ministras Remigijus Šimašius teigia, kad sprendimą galima rasti – belieka jį realizuoti, ir tikisi, kad greitai į Lietuvą dairysimės pro kompiuterio ekraną. Tačiau tam kelią gali užkirsti svarstantys kreiptis į teismą su ieškiniu prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Kad „Google“ korporacijai nebus leista fotografuoti Lietuvos gatvių virtualiems miestų maršrutams „Street View“, tebuvo nesusipratimas, pirmadienį teigia Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Penktadienį inspekcija neleido Lietuvoje įgyvendinti „Google“ projekto, nes jis esą pažeidžia žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis prašo Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją peržiūrėti sprendimą, uždrausti Lietuvoje vykdyti „Google Maps Street View“ projektą – iš specialių automobilių fotografuoti vaizdus daugelyje Lietuvos miestų. Specialus automobilis turėjo daryti „Google Maps“ paslaugai „Street View“ reikalingas nuotraukas. Iš jų sudaryto panoraminio vaizdo dėka būtų galima virtualiai keliauti po Lietuvą. Ši paslauga veikia jau daugiau nei trisdešimtyje šalių.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija praneša, kad JAV bendrovė „Google“ šių metų gegužės 15 d. išplatino pranešimą spaudai apie Lietuvoje pradedamą įgyvendinti ,,Google Maps Street View“ projektą. „Google“ nurodė, kad artimiausiomis dienomis bus pradėtas vaizdų rinkimas – pradės važinėti „Google“ automobiliai ir fotografuoti vaizdus daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių.

Virusai sukelia problemų – jie sugadina jūsų sveikatą arba kompiuterį. Tačiau pastaraisiais metais jie tampa vis įmantresni. Nusikaltėliai neapsiriboja vien asmeninių duomenų vagyste, rašo BBC. Kibernetinės erdvės piktadariai atskleidė savo tikrą potencialą, kai „Stuxnet“ virusas 2010 metais įsibrovė į Irano infrastruktūrą, ketindamas sutrikdyti šalies urano sodrinimo programą.

JAV atstovų rūmai pritarė kontroversiškui Kibernetinės informacijos dalijimosi ir saugumo įstatymo projektui (CISPA). Už šį aktą balsavo 248 prieš 168 atstovus.  Daug pasipriešinimo sulaukus SOPA aktui, JAV bando priimti naują internetą varžantį projektą. Aktas turėtų apsaugoti nuo „kibernetinių grėsmių“. Tačiau kritikai sako, kad jis yra per platus ir neaiškus bei suteiktų vyriausybės ir karinėms žvalgybos agentūroms galimybę tirti privačius duomenis be orderio.

JAV federalinė komunikacijų komisija (FCC) praėjusią savaitę nubaudė „Google“ už vengimą bendradarbiauti tiriant jai keliamus privatumo pažeidimus. Nenoras bendradarbiauti iškėlė klausimą, į kurį IT milžinė vengia atsakyti jau kelerius metus – kam reikėjo rinkti milijonų žmonių privačius duomenis.

Internautai vėl turi priežastį nerimauti – sėkmingai iškritikuotą ir savo nepasiekusį SOPA bando pakeisti CISPA. Nors įstatymo projektas CISPA (Cyber Intelligence Sharing and Protection Act) ir nepanašus į SOPA, tačiau dėmesio sulaukė ne ką mažesnio. Pastarasis įstatymo projektas kalba apie kibernetinę žvalgybą, kuri negali nepažeisti teisių į privatų gyvenimą.

Informacinė visuomenė jau plėtoja ir skaitmeninę ekonomiką. Specialistai teigia, kad sunku prognozuoti, kada visos piniginės operacijos bus perkeltos į elektroninę erdvę, tačiau jie siūlo šio proceso nesibaiminti ir jaustis saugiai. Vienas iš pažangiausių pavyzdžių atsisakant grynųjų pinigų ir visas operacijas perkeliant į elektroninę erdvę yra Švedija.

Interneto kompanija „Google“ pradėjo vykdyti savo naują privatumo politiką, nors Europos Sąjunga (ES) įspėjo, kad ji gali pažeisti Europos įstatymus, praneša BBC.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis iškilmingai pranešė, kad vairavimo egzaminai bus filmuojami. „Reikia tikėtis, kad vairavimo egzaminui tai suteiks daugiau skaidrumo“, – sakė ministras. Tikėtis, žinoma, reikia. Viltis yra viena krikščioniškųjų dorybių. Galima dar tikėtis, kad kamerų įrengimas nepabrangins „Regitros“ paslaugų.

Netgi rūpestingiausiai savo asmens duomenis laikantys paslaptyje interneto individai nepasislėps socialiniuose tinkluose nuo smalsesnių savo draugų, rašo „New Scientist“. Jūs savo „Facebook“ paskyroje esate nustatęs funkciją „Tik draugams“, jūs apsaugojote savo anketą tinkle „Twitter“ ir nedrįstumėte net pagalvoti, kad paliksite savo virtualų pėdsaką tokioje buvimo vietos mainų svetainėje kaip „Foursquare“ – kitaip sakant, net prisijungęs tinkle jaučiatės pakankamai saugus, ar ne? Klystat.

Draudimo bendrovės DNB skambučių centro Norvegijoje darbuotojai protestuoja prieš naujomis technologijomis paremtą stebėjimo sistemą, kuri fiksuoja, kiek laiko jie praleidžia tualete, skelbia „telegraph.co.uk“. Darbuotojams leidžiama per dieną tualete praleisti ne ilgiau nei aštuonias minutes ir jei jie viršija tam skirtą laiką, vadovus informuoja mirgančios lemputės.

Visos paslaptys žadina smalsumą. Nesvarbu, kas jūs – verslininkas ar paprastas pilietis, visada norisi žinoti daugiau nei kiti. Nieko nuostabaus, kad į pagalbą pasitelkiami privatūs detektyvai. Pagalbą aiškinantis svetimas paslaptis Lietuvoje siūlo ne viena seklių ir privačių detektyvų agentūra. Jų darbuotojais dažniausiai tampa saugos tarnybų, specialiųjų tarnybų specialistai, išėję į pensiją ar dėl kitų priežasčių atsisakę pirminės veiklos.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Seimo nario Sauliaus Stomos skundą dėl TV bulvarinės laidos kūrėjų  veiksmų „žaliaakės“ merginos istorijoje paskelbė, jog įstatymai gina Lietuvos piliečių teisę į privatų gyvenimą, tačiau ši teisė nėra absoliuti, ypač – viešųjų asmenų. Teismo teigimu, bulvarinės laidos kūrėjai, slapta filmuodami politiko susitikimus su žurnaliste, siekė parodyti  ne privatų S. Stomos gyvenimą, o jo darbinę veiklą.

Programiniai robotai gali įveikti visas „Facebook“ socialinio tinklo apsaugos priemones ir automatiškai rinkti asmeninę informaciją apie tūkstančius šio tinklo vartotojų, pademonstravo Kanados ekspertai. Ne vienas  „Facebook“ vartotojas, gavęs vieno ar kito asmens prašymą įtraukti jį į savo draugų sąrašą, yra jį patenkinęs, nors turėjo gerokai pasukti galvą, kad prisimintų, ar tikrai šį žmogų kada nors pažinojo.