privatumas

Vartotojų teisių gynimo grupės iš aštuonių Europos Sąjungos šalių ketvirtadienį pateikė skundus prieš „Meta“, kaltindamos JAV bendrovę neteisėtai tvarkant naudotojų duomenis ir naudojant „mokėk arba sutik“ sistemą kaip priedangą privatumo pažeidimams. „Meta“, parduodama „Facebook“ ir „Instagram“ platformų naudotojų duomenis reklamuotojams, gauna didelę finansinę naudą, tačiau dėl savo verslo modelio JAV įsikūrusi įmonė susidūrė su ES reguliavimo institucijomis dėl duomenų privatumo.

Tapus tėvais, niekas neduoda instrukcijos, kaip ir ką daryti. Savaime suprantama, kad vaikams reikia palaikymo, tačiau ne ką mažiau svarbu užtikrinti, kad jie visą laiką būtų saugūs. Kad būtų paprasčiau įvykdyti šią užduotį, ekspertai rekomenduoja naudoti šias programėles. Amerikos Nacionalinio dingusių ir išnaudojamų vaikų centro duomenimis, 2020 m. į jų kibernetinę liniją buvo gauta daugiau nei 21,7 mln.

Gruodžio pradžioje į „Messenger“ programėlę buvo įdiegtos dvi naujos funkcijos, kurios padės apsaugoti jūsų privatumą. Pirmoji – galimybė išjungti varnelę, kuri adresatui parodo, kad perskaitėte jo žinutę, o antroji – redaguoti išsiųstą tekstą. „LifeHacker“ teigimu, galimybė išjungti „burbuliuką“, kuris parodo kitam asmeniui, kad perskaitėte žinutę, yra didžiulis laimėjimas jūsų privatumui.

Kibernetinio saugumo ekspertai ilgai skambino pavojaus varpais dėl privatumo skaitmeninėje erdvėje ir didžiulių kiekių mūsų duomenų, kuriuos kaupia bei trečiosioms šalims perduoda socialiniai tinklai. Vis dėlto, dažnas į savo duomenų apsaugą buvo linkęs žiūrėti pro pirštus. Viskas pasikeitė 2018 metais, kai pasaulį sudrebino „Cambridge Analytica“ skandalas, privertęs suvokti tikrąjį problemos mastą.

Premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiilgo privatumo ir laisvu nuo darbo metu nenori būti saugomos vadovybės apsaugos pareigūnų. Jos registravo Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas, kurios leistų atsisakyti apsaugos, kai nevykdo savo tiesioginių funkcijų ar nėra saugomame objekte, jei nėra įrodymų, kad saugomam asmeniui tuo metu gali grėsti pavojus.

Nyderlandų duomenų apsaugos institucijos praėjusią savaitę skyrė 750 tūkst. eurų baudą „TikTok“, sakydamos, kad socialinės socialinis tinklas pažeidė Nyderlanduose galiojančias vaikų privatumo apsaugos taisykles. Nyderlandų duomenų apsaugos tarnyba (DPA) pažymėjo, kad „TikTok“ programos diegimo informacija buvo pateikta anglų kalba, todėl mažiesiems klientams Nyderlanduose ji buvo sunkiai suprantama.

„TikTok“ programėlė – šiuo metu populiariausia pasaulyje, šią vasarą perkopusi 2 milijardų parsisiuntimų ribą. Tačiau pasaulis rimtai sunerimęs dėl jos galimai keliamų grėsmių, o pavienės šalys netgi imasi ją drausti. Iš pažiūros nekaltas socialinis tinklas, kuriame naudotojai dalinasi linksmais vaizdo įrašais, kaltinamas neteisėtų duomenų rinkimu ir grėsmėmis nacionaliniam saugumui.

Kai kurie teisininkai sako, kad Vyriausybės siekis įpareigoti mobiliojo ryšio operatorius teikti užsienyje esančių Lietuvos gyventojų duomenis be žmonių sutikimo pažeistų jų teisę privatumą.  Užsienio reikalų ministerija tikina, kad duomenų būtų prašoma tik ypatingais atvejais – siekiant padėti Lietuvos bei Europos Sąjungos piliečiams ar jų artimiesiems, jei kiltų pavojus jų saugumui, gyvybei ar sveikatai. Elektroninių ryšių įstatymo pataisoms šią savaitę pritarė Vyriausybė.

Esate ištikimas „Android” operacinės sistemos telefonų gerbėjas, savo išmaniajame saugantis daug asmeninės informacijos? Tuomet atraskite kelias jame slypinčias gudrybes, garantuosiančias tikrai daugiau privatumo nei tik pagrindinis telefono užraktas. Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, atskleidžia 4 triukus, kurie padidins jūsų duomenų ir telefono saugumą.

Jei manote, kad „Apple“ išmanieji įrenginiai mažiau pažeidžiami – klystate. Būtent apie pastarosios kompanijos produktų – net ir naujausių – nulaužimo būdus paskelbė vyriausybių paslaptis viešinanti „Wikileaks“. Įdomiausia tai, kad CŽV sekamą iPhone telefoną galite gauti tiesiai iš „Apple“ gamyklos. Anot iš CŽV nutekėjusios informacijos, užsakęs naują produktą sekamas taikinys nė nesuvokia, kad pakeliui į jo namus ar biurą telefonas užkrečiamas.

Pasirodžius pirmosioms septyniskart pasaulio „Formulės-1“ čempiono Michaelio Schumacherio nuotraukoms, kuriose sunkią galvos traumą patyręs lenktynininkas guli lovoje, policija pradėjo tyrimą dėl privatumo pažeidimo. Įsilaužėliai už nuotraukas nori gauti milijoną svarų sterlingų. Daug kas daro viską, kad tik nufotografuotų vis dar su sunkiais galvos traumos padariniais kovojančiu M. Schumaheriu.

Populiariuoju socialiniu tinklu „Facebook“ kiekvieną dieną naudojasi maždaug milijardas žmonių visame pasaulyje. Jame – begalė asmeninės informacijos – žinučių, nuotraukų... O juk kartais taip norisi pasidalinti kažkuo su vienu kitu šimtu pažįstamu, bet... nerodyti tos informacijos keliems žmonėms, pavyzdžiui, toli gyvenančiam giminaičiui ar darbdaviui. Ir tai tikrai yra įmanoma – Businessinsider.com rodo, kaip tai pasiekti greitai ir lengvai.

Šiandien gyvename naujųjų technologijų amžiuje, kai suprasti, kaip ir kokiais atvejais galime sau leisti fotografuoti ir filmuoti kitus asmenis – tampa sunku. Prie prekybos centrų kamerų esame įpratę ir jų net nepastebime, bet namuose kiekvienas žmogus nori jaustis saugus. Tačiau, kaip reaguotumėte, jei jūsų kaimynas vaizdo filmavimo aparatą įsitaisytų ant palangės priešais jus? Būtent tokį klausimą uždavė iš Suvalkijos kilusi moteris, kuri išreiškė susirūpinimą gana neįprasta situacija.

Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojai, pakartotinai apsilankę Kauno apskrities globos namuose, nustatė, kad globos įstaigos neišsprendė daugelio problemų, konstatuotų prieš metus. Tarp įvardytų trūkumų – senelių užrakinimas kambariuose, maudymas kartą per dvi savaites, apdriskę ir nedezinfekuoti čiužiniai, privatumo stoka bei neveikianti pagalbos kvietimo sistema.

Slapto pokalbių klausymosi turėtų mažėti, taip žada teisėjai ir prokurorai. Mat susigriebta, kad dabar prokurorų prašymai klausytis gyventojų pokalbių tenkinami beveik automatiškai. Teisėjai tikina, kad įstatymai yra geri, tačiau teisėsaugai trūksta instrukcijų, kaip neperlenkti lazdos. Nuomonė, kad teisėsauga klausosi žmonių pokalbių ir galbūt tai daro be reikalo, vis dar gaji. O ir skaičiai kalba ne teisėsaugos naudai.

Šiandien absoliuti dauguma turinio yra nemokama, tačiau viskas nėra taip paprasta. Pasak interneto ir jo grėsmių specialisto Mikko Hypponeno šiandien yra mokama privatumu. Tiesa, pastarasis domina ne tik reklamos vadybininkus ir programišius, bet ir vyriausybes. Nematomas mokestis Pranešimą „Baltijos kibernetinio saugumo forume“ skaitęs pranešėjas su šypsena prisimena, kad gimė tais pačiais metais, kai žmogus nusileido mėnulyje, prasidėjo Vudstoko festivalis ir buvo sukurtas internetas.

 Prezidentūra teigia, kad teismai ir kitos teisėsaugos institucijos turi „ne automatiškai, o labai atsakingai ir gerai pasvėrus“ taikyti procesines prievartos priemones, kurios susijusios su intervencija į privatų žmogaus gyvenimą. Tokią poziciją prezidentės spaudos tarnyba išsakė, komentuodama šią savaitę paskelbtą statistiką, kad teismai patenkina 99 proc. prokurorų prašymų leisti klausytis pokalbių telefonu ar gauti jų išklotines.

Išmanieji televizoriai „klausosi“ ir įrašo informaciją, taip pat persiunčia ją saugoti trečiosioms šalims, paskelbė „Samsung“ atstovai. „Samsung“ kompanijos atstovai pataria savo pirkėjams neaptarinėti asmeninės informacijos priešais išmaniuosius televizorius, mat ši informacija gali būti įrašoma ir saugoma, taip pat perduodama trečiosioms šalims. Patys naujausi išmanieji televizoriai turi balso aktyvavimo funkciją, kuri leidžia valdyti televizorių be pultelio.

Tik dešimtadalis Lietuvos interneto vartotojų mano, kad internetas yra pakankamai saugus, tačiau tik kas antras pasirūpina savo asmens duomenų apsauga virtualioje erdvėje, rodo bendrovės TEO užsakyta interneto vartotojų apklausa, skelbiama minint tarptautinę Saugesnio interneto dieną (SID). Ta proga TEO atnaujino programėlę „Saugus profilis“, kuria galima pasitikrinti savo „Facebook“ profilio saugumą.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Dauguma lietuvių vis labiau vertina savo teises į privatų gyvenimą socialiniuose tinkluose, bet nenutuokia, kokius veiksmus būtų galima traktuoti kaip pažeidimus. Skirtingas situacijas, kai vienoje apibūdinamas pažeidimas, o kitoje – nuo paties žmogaus priklausanti padėtis, dauguma vertina vienodai – kaip kišimąsi į privatumą. Tokias tendencijas pastebi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.

Daugėjant kibernetinių nusikaltimų dėl asmeninių duomenų nutekinimo, įmonės bus priverstos stiprinti ar iš pagrindų keisti saugumo politiką. Jau nuo kitų metų Europos Sąjunga svarstys asmeninės informacijos rinkimo ir tvarkymo pataisas, kurios palies ir duomenų trynimą iš kompiuterių bei mobiliųjų įrenginių. Ši duomenų apsaugos sritis, anot saugumo ekspertų, yra kas dešimta saugumo incidentų priežastis įmonėse.

Socialinis tinklas „Facebook“, kuris nuolat kritikuojamas dėl privatumo nustatymų sudėtingumo, kuria programėlę „Moments“, kuri skirtu keitimuisi turiniu ribotame žmonių rate. Apie tai rašo „TechCrunch“, remdamasis informuotais šaltiniais. Šiuo metu „Moments“ yra testuojamas „Facebook“ inžinierių, jos dizainas ir funkcionalumas minimalus: siūloma keletas langelių, kuriuose matyti artimų draugų ratas arba šeimos nariai.

Seimo kontrolierius Augustinas Normantas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui Egidijui Lapinskui rekomendavo užtikrinti, kad laikino sulaikymo patalpose būtų švara, o kamerose esantys sanitariniai mazgai būtų įrengti taip, kad būtų užtikrintas laikomų asmenų privatumas.

Seimo lunatikai ir Valstybinės mokesčių inspekcijos cerberiai nutarė, kad bankai privalės juos informuoti apie kiekvieno asmens kiekvieną litą ir jo judėjimą. Puskvailiai iš pakampių jau porina “vyžotą tiesą”: jie nueturiu ką slėpti, lai seka. O vis dėlto – ar tikrai taip? Referendume 1992 metų spalio 25 dieną priimta Konstitucija skelbia: “22 straipsnis Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas.

Paieškos lange suvedusi pirmokės dukros vardą bei pavardę, galiu sužinoti ir jos amžių, ir kur ji mokosi, sako vilnietė Rūta Aldonytė. Mama susirūpino tarptautinio matematikos konkurso „Kengūra“ internetiniame puslapyje skelbiamais moksleivių asmens duomenimis. Pasak moters, tėvams nebuvo pranešta, kad internete bus paviešinti moksleivių vardai, pavardės, mokyklų pavadinimai. Tuo metu konkurso vykdytojas ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija stebisi dėl tokio klausimo.

Šiek tiek vyresni nei vidutinio amžiaus žmonės dar prisimena, kaip sovietiniais laikais slapta skaitė George’o Orwello romaną „1984-ieji“, kuriame pavaizduota totalinio žmonių sekimo sistema. Knyga išleista 1949-aisiais, rašoma apie tolimus 1984-uosius. Mes gyvename 2014-aisiais, tačiau romanas iš esmės nepaseno. Pasikeitė tik kai kurios detalės, žinoma, nėra romane pavaizduotos prievartos, o štai sekimo sistema, nors dar ne totalinė, tačiau slapta ir rafinuota.

Kasmet Lietuvoje daugėja skundų dėl neteisėto asmeninių duomenų naudojimo, tačiau verslas kol kas telerinkodaros atsisakyti nežada. Pagal dabar galiojančius Asmens duomenų teisinės apsaugos ir Elektroninų ryšių įstatymus bet kokia veikla, kurią vykdant be žmogaus sutikimo yra naudojami asmeniniai jo duomenys, laikoma neteisėta. Tačiau realybė yra visai kitokia.

Vyriausybė pritarė siūlymui, kad būtų griežčiau reglamentuojama privati detektyvine veikla. Anot vidaus reikalų ministro Dailio Barakausko, Vyriausybės manymu, būtina ginti asmens teisę į privatumą. „Vyriausybė pritarė išvadai, kurios pritarimo projektą buvo pateikusi Vidaus reikalų ministerija. Ji mano, kad konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės yra vienos iš svarbiausių vertybių. Kiekvieno Lietuvos piliečio tiek viešas, tiek privatus gyvenimas turi būti saugomas valstybės.

Reaguodama į vis dažniau skelbiamus pranešimus apie informaciją vagiančias kompanijas ir nusiskundimus dėl duomenų viešinimo socialiniuose tinkluose, viena interneto prieglobos (hostingo) kompanija WIHT sukūrė 9 žingsnių atmintinę, kaip visiškai pradingti internete. Ją sudaro tokie veiksmai kaip įvairių profilių, el. pašto dėžučių ir sąskaitų deaktyvavimas, sąsajų panaikinimas paieškos rezultatuose ir savo pavardės ištrynimas iš įvairių sąrašų.

Populiarios duomenų šifravimo programos PGP (Pretty Good Privacy), naudojamos kompiuteriuose laikomiems ir internetu siunčiamiems duomenims šifruoti, kūrėjas Philas Zimmermannas anonsavo nuo šnipinėjimo apsaugotą išmanųjį telefoną „Blackphone“. Pasak jo, šis įrenginys labiau nei kiti šiuo metu rinkoje esantys išmanieji telefonai apsaugos vartotojų privatumą, skelbia „TechCrunch“. Pranešama, kad „Blackphone“ suprojektravo ir paruošė gamybai dvi bendrovės: P. Zimmermanno įsteiga įmonė „Silent Circ...

Bėgliu tapęs buvęs Amerikos žvalgybos analitikas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) pareiškė „įvykdęs savo misiją“, nutekindamas informacijos apie JAV vykdomas didžiulio masto šnipinėjimo programas, tačiau paragino piliečius neleisti savo vyriausybėms juos šnipinėti. Ištraukose iš pirmo didelio interviu žiniasklaidai, duoto po to, kai jam buvo suteiktas prieglobstis Rusijoje, E.Snowdenas tvirtai gina teisę į asmenų privatumą.

Amerikiečių mokslininkas ir vienas iš protokolo TCP/IP kūrėjų Vintas Cerfas šiuo metu darbuojasi kompanijos „Google“ labui. Čia jis eina „vyriausiojo interneto propaguotojo“ pareigas. Visai neseniai jis pareiškė, jog privatumo problema yra sąlyginai naujas reiškinys, kuris, visai tikėtina, taip ir nebus pasiektas. „Privatumas iš tikrųjų gali pasirodyti ne kas kita, o anomalija“, – renginyje FTC teigė Vintas Cerfas.

Socialinis tinklas „Facebook“ bando technologiją, kuri leis žymiai išplėsti bendrovės gaunamos informacijos apie socialinio tinklo vartotojus apimtis, praneša dienraštis „The Wall Street Journal“. Pavyzdžiui, naujoji technologija leis stebėti „Facebook“ vartotojo pelės žymeklio judėjimą po „Facebook“ svetainę ir sužinoti, ar tam tikru laiko momentu vartotojo išmaniojo telefono ekrane yra matoma naujienų juosta, sakoma pranešime.

 Papiktino draudimo kompanijos iniciatyva Pašto dėžutėje rastas siūlymas pasirodė ne tik nepriimtinas, bet ir žeidžiantis privatumą. Pašto korespondencijai skirtos dėžutės vos talpina įvairias reklamas. Žmonės dažnai jaučiasi bejėgiais apsiginti nuo nežinia kieno platinamos informacijos antplūdžio. Pašto dėžutės savininkui nors trumpam išvykus, jose kaipmat pritrūksta vietos netgi laiškams, kurie „lipa“ iš lankstinukų perpildytų pašto dėžių ir gali patekti į rankas ne tik adresatui.

Po „Wikileaks“ ir E. Snowdeno atskleistų JAV valdžios šnipinėjimo internete metodų milijonai „Facebook“ vartotojų Jungtinėse Valstijose ir D. Britanijoje pasitraukė iš šio socialinio tinklo, skelbia „Dailymail.co.uk“. Leidinio teigimu, savo „Facebook“ paskyras uždarė apie 9 mln. amerikiečių ir apie 2 mln. britų, susirūpinusių dėl savo privatumo internete.

Galima daug kalbėti apie tokius kai kuriems asmenims paranoją sukeliančius naujus išradimus kaip Google Glass, veido atpažinimo programos ar smegenų skeneriai. Tačiau yra technologijų, apie kurias kalbama kur kas mažiau. Tarp jų – įrankiai, kurie gali sekti kiekvieną mūsų žingsnį, skaityti mūsų mintis, ir net koreguoti smegenų veiklą. Listverse.com siūlo pasidomėti technologijomis, apie kurias George‘o Orwello „Minčių policija“ galėjo tik svajoti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pataria gyventojams net nepuoselėti iliuzijų, kad galima turėti privatų gyvenimą. Šalies politinį elitą krečiantis „ambasadorių skandalas“ atskleidė liūdną realybę – piliečiai sekami ir šnipinėjami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kuo pareigos aukštesnės, kuo svarbesnis postas, tuo didesnė tikimybė tapti specialiųjų tarnybų taikiniu.

Anksčiau kvietimą į vakarėlį buvo galima gauti asmeniškai arba telefonu, o dabar technologijos suteikia galimybę surengti renginį „Facebook“ tinkle ir iš ten išsiųsti kvietimą draugams. Paaugliai, rengiantys vakarėlius, kol namie nėra tėvų, dažnai naudojasi tokiaisbūdais, skelbia bendrovė „Kaspersky Lab“ . „Facebook“ leidžia daug greičiau ir paprasčiau sukviesti svečių, tačiau, be artimų draugų, į vakarėlį gali užsukti ir nepažįstamųjų, sakoma bendrovės pranešime.

Jungtinių Valstijų Federalinis tyrimų biuras (FTB) ir Nacionalinio saugumo agentūra (NSA) iš JAV interneto paslaugų teikėjų reikalauja pateikti pirminius SSL (Secure Sockets Layer) šifravimo technologijos, kuria apsaugomi internetu perduodami duomenys, raktus. Tokiu atveju JAV teisėsaugos ir specialiosios tarnybos galėtų perskaityti visą užšifruotą informaciją, kuria keičiasi vartotojo kompiuteriai su interneto serveriais.

Antivirusinės programinės įrangos gamintojos „Bitdefender“ tyrimų centras, išanalizavęs „Apple“ programėlių parduotuvės „App Store“ ir „Google“ programinės įrangos svetainės „Google Play“ aplikacijas, priėjo išvadą, kad „iOS“ aplinkai skirtos programėlės kelia didesnį pavojų vartotojų privatumui nei minėtose svetainėse platinamos programėlės „Android“ platformai.

Japonijos inžinieriai sukūrė nuo „Google Glass“ išmaniųjų akinių asmens privatumą saugantį įrenginį, kuris neleidžia atpažinti „Google Glass“ vaizdo kamera nufilmuotų ar nufotografuotų žmonių. Vadinamieji „Google Glass antiakiniai“ naudoja akinių rėmelyje įmontuotus šviesos diodus, kurie į kitą žmogų nukreiptų „Google“ išmaniųjų akinių vaizdo kamerą siunčia beveik infraraudonojo spektro bangas, skelbia „Dailymail.co.

Karolis Birgilas JAV vyriausybė galbūt nusitaikė į privačiausius piliečių duomenis. Miglotoje istorijoje neaišku, ar interneto kompanijos duomenis pateikė savanoriškai ir ar amerikiečiai paaukos dalį privatumo dėl saugumo. Birželį žiniasklaidoje pasirodė skandalinga naujiena, kad JAV vyriausybė turi priėjimą prie didžiųjų interneto bendrovių serverių.

Svajotojai, protai ir sraigteliai, sukūrę internetą, gali tapti laisvės ir žinių įrankiais. Praėjusią savaitę paaiškėjo kiek blankesnis vaizdas, kai paaiškėjo, kad JAV vyriausybė naudoja juos sekimo ir stebėjimo tikslams, rašoma „The New York Times“. „Daugumai žmonių, kurie sukūrė šį tinklą, nerimą kelia netinkamas jo naudojimas. Nuo pat pradžios mes baiminomės, kad valdžia gali imtis kontrolės.

Jau šį penktadienį 19.15 val. per LNK – unikali vaizdo transliacija „mES Europa. Kovokime už savo privatumą“. Specialiame renginyje garsiausi šalies politikai, Europos parlamento nariai, policijos pareigūnai ir žinomos asmenybės dainomis, asmeniniais pavyzdžiais ir sukrečiančiomis istorijomis sieks atkreipti visų mūsų dėmesį duomenų apsaugos problemas, kurios šiomis dienomis – vis aktualesnės.

Šveicarija spaudžiama atsisakyti savo bankų slaptumo politikos. JAV jau pareiškė Šveicarijos vyriausybei, kad tikisi, jog šalies bankai suteiks Amerikos institucijoms „automatinę“ informaciją apie jos piliečių klientus, pranešama BBC. Dabar to reikalauja ir ES. Šveicarija nėra šios sąjungos narė, tačiau turės nusileisti, jei norės patekti į Europos finansų rinkas. Tačiau bankų privatumo atsisakymas gali būti laba skausmingas procesas Šveicarijai.

Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriuje gali veikti ir valstybės, ir privačios įstaigos, teigiama Konstitucinio Teismo (KT) nutarime. Taip pat KT nutarime teigiama, kad sveikatos sektorius turi būti reguliuojamas pagal aiškias, nediskriminacines, ir, svarbiausia, privačios nuosavybės, kaip šalies ūkio pagrindo, nepaneigiančias taisykles. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ragina įsiklausyti į Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris aiškiai nubrėžia sveikatos apsaugos sektoriaus gaires.

Lietuvos įstatymai asmens kodą išskiria kaip ypač svarbius asmens duomenis, kurių negali atskleisti ne tik trečioji šalis, bet ir pats asmuo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija teigia, kad toks griežtas reglamentavimas saugo gyventojus nuo tapatybės vagysčių bei su tuo susijusių grėsmių. Tačiau verslo atstovai tvirtina, kad asmens kodo apsauga yra pernelyg sugriežtinta ir dažnai tampa kliūtimi inovatyvių verslų vystymui, o nuo to nukenčia ir patys vartotojai.

Nauji pranešimai rodo, kad kad yra nenuginčijamų įrodymų, jog vyriausybės visame pasaulyje naudoja modernias sekimo programines įrangas. Tarp šių valstybių atsirado ir Lietuva, praneša portalas „Businessinsider“. Toronto universiteto skaitmeninių tyrimų laboratorija „The Citizen Lab“ teigia atradusi, kad valdžios institucijos naudoja specialią programinę įrangą ne vien sekant nusiklatėlius, tačiau ir disidentus bei žmogaus teisių aktyvistus.

Laikui bėgant žmonės užfiksuoja vis daugiau vaizdų. Ši tendencija padėjo Bostono policijai ieškoti itariamųjų, susprogdinusių užtaisus Bostono maratono metu. Ar tikrai civiliai gali padėti išaiškinti nusikaltimus? BBC rašo, kad maratono metu minia fotografavo ir filmavo viską prieš ir po sprogimo. „Realybė yra tokia, kad šiandien dauguma sus savimi turi vaizdo fiksavimo įrangą“, - sako Pietų Kalifornijos universiteto Komunikacijos ir žurnalistikos mokyklos direktorė Karen North.