Būtent tokį klausimą uždavė iš Suvalkijos kilusi moteris, kuri išreiškė susirūpinimą gana neįprasta situacija.
„Kaimynas daugiabučiame name savo lange yra įtaisęs kamerą. Ar to negalima traktuoti, kaip kitų asmenų teisių pažeidimo? Juk jis neturi jokių kaimynų sutikimo, jog, tarkime, jis stebi kiemą saugumo sumetimais ir panašiai. Nežinia, kokiais tikslais filmuotą medžiagą jis naudoja...“, - susirūpinusi teigė provincijos gyventoja.
tv3.lt susisiekus su anonime norėjusi likti moterimi, ji patikino, kad šis namo gyventojas – sunkiai sugyvenamas kaimynas, todėl nerimą jaučia ne tik ji viena, o visa būsto bendrija. Tiesa, dėl kaimyno poelgių į policiją jiems dar neteko kreiptis, mat pritrūko įrodymų.
„Šis žmogus yra kaimynų siaubas. Pats yra pradūręs kaimynų padangas, piktybiškai atplėšinėja kitų laiškus, mėto už durų paliktus batus, gesina rūsiuose elektrą žmonėms būnant rūsyje, sugadino, supjaustė rūsyje esantį žmonių treniruoklį... Mes žinome, kad tai jis, bet kaip patarlė byloja: „Nepagautas – ne vagis“. Galima apie jį knygą parašyti“, - dėsto ji.
Iš mažo miestelio kilusi moteris mano, kad kameras vyras įsitaisė norėdamas gintis.
„Manau, filmuoja tas, kuris pats turi ką nuslėpti. Jis neprognozuojamas, kerštingas žmogus, tad tas kameras jis naudoja apsisaugojimui. Tikriausiai bijo kitų keršto. Visi jį žino kaip ne visai protingą žmogystą ir jo nejudina. Nežinia, ką gali šis žmogus... Tiesiog bandome jį aplenkti, neturėti su juo reikalų. Visi kaimynai tikrai draugiški, malonūs, o šis žmogus sunkiai nuspėjamas...“, - nerimą keliančiu tonu pasakojo namo gyventoja.
Situaciją komentuoja advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 16 str. numatyta, jog vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Pagal ADTAĮ 18 str. 1 d. vaizdo duomenų tvarkymas turi būti nustatytas duomenų valdytojo patvirtintame rašytiniame dokumente, kuriame yra nurodomas vaizdo stebėjimo tikslas ir apimtis, vaizdo duomenų saugojimo terminas, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygos, šių duomenų naikinimo sąlygos ir tvarka bei nustatyti kiti reikalavimai teisėtam vaizdo duomenų tvarkymui. Remiantis ADTAĮ 18 str. 1 d. vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą: 1) vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina; 2) būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.
Be to, draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu. Šiuo atveju, kadangi tokia valia tarp gyventojų nėra išreikšta, tikėtina, kad kaimyno atliekami veiksmai būtų pripažinti teisės pažeidimu. Dar daugiau, pareigą įrodyti sutikimą filmuoti turėtų būtent kaimynas atliekantis tokius veiksmus.
Ko vertėtų imtis?
Remiantis ADTAĮ Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prižiūri duomenų valdytojų veiklą. Todėl šioje situacijoje, jeigu kaimynas filmavimo kamerą yra įsirengęs kaip privatus asmuo, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija negalės padėti. Tokiu atveju kaimynai (kartu arba individualiai), manydami, jog yra pažeidžiamas jų privatus gyvenimas, turi teisę reikšti civilinį ieškinį teismui reikalaudami turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 str. 2 d. privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas asmens stebėjimas. Asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Tokiu atveju siekiant užfiksuoti, jog kaimynas tikrai yra įrengęs filmavimo kamerą, kuri filmuoja bendrą kiemą ir yra pažeidžiamas asmens privatus gyvenimas, siūlytina tokį faktą norint įrodyti teisme, pasikviesti antstolį, kuris minėtą faktą užfiksuotų faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
Pažymėtina, jog atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą yra numatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse. BK 167 str. tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tačiau tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 168 straipsnį, surinkta informacija turi būti atskleista viešai – neapibrėžtam ratui per spaudą, televiziją, viešus renginius, išplatinta internete ir pan. Todėl norint pradėti ikiteisminį tyrimą, reikėtų turėti įrodymų apie jau atliktus minėtus veiksmus.
