politika

Vilniaus universiteto profesorė Ainė Ramonaitė, kalbėdama apie visuomenės susipriešinimą ir atvirą, kai kurių visuomenės grupių nemeilę dešiniųjų valdžiai, sako, kad pleištas tarp Lietuvos žmonių buvo visada, tik bėgant metams jis keitėsi.

„Jedinstvo“ organizacija nebeegzistuoja jau daugybę metų, bet jos šmėkla vis dar gyva. Štai visai neseniai Vytautas Landsbergis protestuotojus, nušvilpusius Sausio 13-osios minėjimą, išvadino jedinstvininkais. Profesorius žinojo, ką sako, nes su jedinstvininkais jam ne kartą teko susidurti, o sykį, šiems mėginant šturmuoti Aukščiausiąją Tarybą (AT),  būtent V. Landsbergis juos ramino. Tai jis darė kalbėdamas rusiškai.

Šeštadienį Palangoje garsiai neaidėjus naujosios politinės jėgos – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajam suvažiavimui, diskusijos, kaip klostysis jos likimas netyla. Ekspertai drąsiai prognozuoja populiarumo aukštumas politinėje padangėje ir užsimena apie galimą sėkmę artimiausiuose Seimo rinkimuose.

Prezidentui Gitanui Nausėdai ketvirtadienį pristačius siūlymus dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo ir 100 eurų išmokos, BNS kalbinti parlamentarai palankiau vertina NPD didinimą, tačiau įspėja, jog svarbu įvertinti priemonių poveikį. Pokalbyje Prezidentūroje dalyvavę politikai taip pat tvirtino, kad siūlymas dėl 100 eurų buvęs staigmena, nes apie jį per susitikimą neužsiminta.

Vilniaus miesto taryba trečiadienį patvirtino 2022 metų miesto biudžetą – planuojamos jo pajamos siekia 1,031 mlrd. eurų, asignavimai – 936 mln. eurų. Pirminiame projekte planuotos 839 mln. eurų pajamos, tačiau patikslintame projekte jos padidėjo beveik 200 mln. eurų  padidinus dotacijas iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos fondų, taip pat įskaičiavus patikslintą savivaldybės lėšų likutį ir skolintas lėšas.

Rusijai iškėlus ultimatumą Vakarams, pasaulis ir vėl stovi ant didžiulio karo slenksčio – XXI amžiuje tokios įtampos dėl karo Europa dar niekuomet nebuvo patyrusi.

Koronaviruso pandemija, migrantų krizė, konfliktas su Kinija, Baltarusija, neapsisprendimas dėl Taivano atstovybės, situacija prie Ukrainos sienų – tai tik dalis problemų, keliančių galvos skausmą valdžiai. Bet ar pavyks vidaus ir užsienio konfliktuose skęstančiai valdžiai išspręsti susikaupusias problemas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su konservatoriumi, Europos Parlamento nariu Andriumi Kubiliumi ir socialdemokratu, Seimo nariu Gintautu Palucku.

Kalvarijos savivaldybės tarybos narys Rimas Sujeta darbo kabinete galimai užpuolė administracijos direktorių Kęstą Spūdį. Direktorius BNS teigė, kad penktadienį politikas staiga įsiveržė į jo kabinetą ir stvėrė už gerklės. „Po pietų grįžau, pradėjau darbus. Įbėgo tarybos narys R. Sujeta ir nieko nepaaiškinęs pradėjo naudot jėgą mano atžvilgiu, grasinimus“, – sakė K. Spūdys. „Sugriebė už gerklės, bet net nežinau, ką pakomentuot. Man tai netikėta, nesitikėčiau net tokių tarybos narių veiksmų.

Neramiame Burkina Fase sukilę kariai pirmadienį suėmė šalies prezidentą Rochą Marcą Christianą Kabore ir išvežė jį į vienas kareivines, naujienų agentūrai AFP sakė šaltiniai saugumo tarnybose. „Prezidentas Kabore, parlamento pirmininkas ir ministrai faktiškai yra karių rankose“ Sangoule Lamizanos kareivinėse sostinėje Vagadugu, nurodė du saugumo šaltiniai.

Politikos mokslų daktaras, VU TSPMI dėstytojas, populiarių straipsnių ir knygų autorius Mažvydas Jastramskis apie demokratiją ir jos svarbą svarsto ne tik su studentais universiteto auditorijose, bet ir viešai komentuodamas politinius procesus šalies gyvenime, rašoma pranešime spaudai. Knygą apie prezidento instituciją Lietuvoje parašęs politologas sako, kad demokratija kaip valdymo forma yra itin daugialypis procesas, kuriame kiekvienas įžvelgia skirtingas naudas.

Suterštas Sausio 13-osios minėjimas prie Seimo parodė, kad susipriešinusi ne tik tauta, bet ir aukščiausio rango politikai. Bene didžiausias ambicijų karas vyksta tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos bei jos lyderio Gabrieliaus Landsbergio.

Lietuvos piliečių delegacija save pasivadinusi grupė žmonių išvyko į Baltarusiją. Ši marga kompanija tikina siekianti atkurti Vilniaus ir Minsko santykius, statyti tiltus, o ne tvoras ir jie tai darys susitikdami su Baltarusijos užsienio reikalų ministru, kitais pareigūnais. Politologai tikina, kad toks vizitas – aukso kasyklos Baltarusijos prapagandai ir pavojus Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Vatikanas kovoja, kad politika nesikištų į religiją, o religija – į politiką. Tad kaip ir kodėl Jėzus buvo susietas su dešiniaisiais? Jėzus buvo pabėgėlių sūnus, kuris gynė vargšus ir ragino savo pasekėjus nemesti pirmojo akmens. Tačiau kalbant apie balsadėžes, Jėzus tapo politine griežtų konservatorių ir prieš migraciją nusiteikusių populistų, nuosavybe.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį kovojo dėl savo politinės ateities, jo bendrapartiečiams konservatoriams įsivėlus į atvirą vidaus konfliktą dėl premjero pavėluoto atsiprašymo už dalyvavimą vakarėlyje per karantiną, įvestą dėl COVID-19. Galimas koronaviruso apribojimų pažeidimas įsiutino visuomenę, kuri buvo verčiama laikytis taisyklių, neleidusių aplankyti sergančių ir mirštančių artimųjų ar dalyvauti laidotuvėse.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo puoselėtas automobilių taršos mokesčio įstatymas Seime patyrė fiasko. Beveik pusė valdančiosios daugumos atstovų tiesiog nebalsavo. Panašu, kad toliau auga įtampa tarp koalicijos partnerių. Ministro S. Gentvilo tėvas, liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad nebalsavimas dėl įstatymo buvo organizuotas. Esą taip kaišiojami pagaliai į Vyriausybės ratus, vyksta valdančiųjų nesusikalbėjimas.

Maskva po trečiadienį įvykusių derybų su NATO perspėjo, kad imsis „kontratgrasymo“ politikos, jei Aljansas stengsis stabdyti Rusiją. „Jei NATO pereis prie atgrasymo politikos, tai reikš, kad mes imsimės kontratgrasymo politikos. Jei tai bus bauginimas, vadinasi, imsimės kontrbauginimo. Jei bus ieškoma pažeidžiamų vietų Rusijos gynybos sistemoje, bus ieškoma pažeidžiamų vietų NATO pusėje“, – pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako tikintis demokratiška Baltarusijos ateitimi ir tikina, kad Lietuva ir toliau rems žmones, norinčius gyventi laisvėje ir demokratijoje. Šalies vadovas taip sakė po trečiadienį vykusio susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. „Simboliškas susitikimas su Baltarusijos demokratinės visuomenės lydere Sviatlana Cichanouskaja Sausio 13-osios išvakarėse.

Nauja intriga politikų reitinguose, nes pirmą kartą į apklausas įtraukta besikurianti Sauliaus Skvernelio partija iškart šovė į populiariausių trejetuką, aplenkdama ir Karbauskio valstiečius, ir valdančiąją Laisvės partiją. Buvęs Skvernelio bendražygis Karbauskis aiškina, kad Skverneliui nėra ko džiūgauti. O politologų aukštas dar net neįsisteigusios partijos reitingas nestebina – Skvernelio politinė jėga į areną žengia kaip dar vieni gelbėtojai – gerai žinomi, tik apsivilkę naują rūbą.

Seimo valdyba neleido valstiečiams Valiui Ąžuolui ir Dainiui Kepeniui antradienį plenariniame posėdyje dirbti iš vertėjų kabinų. Šie du parlamentarai prašė šitokiu būdu leisti jiems sudaryti sąlygas patekti į Seimo rūmus. Anot jų, pernai tokį precedentą buvo sukūręs konservatorių Laurynas Kasčiūnas, vieną dieną dirbęs iš tokios kabinos.

Populiaru sakyti, kad kiekviena krizė tuo pat metu yra ir galimybė pamatyti savo silpnąsias vietas, pasimokyti iš klaidų, sustiprėti ir pasiruošti ateičiai. Praėjusi XVII-oji vyriausybė ne tik buvo ta, kuriai teko tvarkytis su visiškai nepažįstama grėsme, kurti iki tol neegzistavusias tvarkas, struktūras, bet ir dėlioti išmoktų pamokų sprendimus. O pamokų būta ne viena.

Lietuva kol kas neketina atsisakyti migrantų apgręžimo politikos, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius. „Atsisakyti apgręžimo politikos šiuo metu negalime, galbūt ateityje, nepaisant to, kad sumažėjęs srautas. Jis gali būti ramiai nukreiptas. Apie tūkstantį migrantų, tokie skaičiai iš žinybų, kad laukia bet kokios progos“, – Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje penktadienį sakė A. Abramavičius.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbius Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros ir ekonomikos gyvenimo įvykius 2021-aisiais. SAUSIS Sausio 4 dieną Vilniaus apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl šiuo metu Rusijoje kalinčio Romo Zamolskio padarytų nusikaltimų. Sausio 7 dieną prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti ieškinį dėl greitųjų COVID-19 testų įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų.

Šiemet susiskaldė ne tik žmonės, bet ir valdžios elitas, kuris pritrūkęs žodžių vienas kitą ima tildyti vadindamas asilais, o santykius aiškinasi „kumščiais“. O Seime ne vienas klausimas rimtai sukiršino ne tik visuomenę, bet ir pačius Seimo narius. Kodėl taip nutiko? Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbias 2021-ųjų netektis Lietuvoje. Jonas Gricius Kino operatorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Gricius mirė vasario 1 dieną, eidamas 93-iuosius. „Išėjo ne šiaip nepaprastai talentingas operatorius, bet viena iš pačių svarbiausių figūrų mūsų kino istorijoje“, – sakė režisierius Audrius Stonys. „Jono Griciaus indėlis į lietuvišką kiną yra toks milžiniškas, kad būtų net sudėtinga nusakyti keliais sakiniais.

Populiariausia politine partija Lietuvoje išlieka socialdemokratai, jos atotrūkis nuo kitų partijų per mėnesį išaugo, rodo antradienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Už opozicijoje esančią Lietuvos socialdemokratų partiją gruodį balsuotų 18,5 proc. respondentų (16,3 proc. lapkritį), antroje vietoje esančius valdančiuosius konservatorius – 10,1 proc. (11,5 proc. lapkritį). Opozicinę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą palaikytų 7,9 proc. žmonių (10,5 proc.

Pastaruoju metu visuomenė Lietuvoje susiskaldžiusi. Tarpusavyje pykstamės dėl visko – skiepų, galimybių paso, šeimos sąvokos, emigrantų ir daugybės kitų dalykų. Laida „Karštai su tv3.lt“ jau šiandien kviečia ieškoti atsakymų – kas atsitiko Lietuvai, kad pradėjome vienas kitą šitaip engti? Apie tai, kodėl Lietuva yra tokia susiskaldžiusi, šiandien laidoje diskutuoja politikos komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Šarūnas Liekis.

Keturias valandas, – tiek šį kartą truko Putino spaudos konferencija, į kurią susirinko apie pusė tūkstančio žurnalistų. Nors šalį drebina rekordinis nedarbas, koronavirusas kasdien nusineša po 1000 gyvybių, o žmonių pragyvenimo lygis blogesnis nei prieš aštuonerius metus, aštriausiai Putinas pasisako apie konfliktą su Vakarais. Jis ne tik kartoja, kad NATO neturi žengti nė centimetro toliau į Rytus, bet ir tvirtina, kad kalbos apie galimą karinį konfliktą nėra tik tušti žodžiai.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis ketvirtadienį pranešė nesitrauksiantis iš pareigų. Kaip socialinėje paskyroje rašė Ž. Pavilionis, jis mato prasmę toliau padėti Vyriausybei. „Apsisprendžiau kol kas nesitraukti iš Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų. Buvau pasiruošęs atsistatydinti, nes tikėjau, kad ministrų ketinimai trauktis iš postų buvo rimti. Jiems pasitraukus, būtų natūralu prisiimti bendrą atsakomybę.

Seime – dar vienas detektyvas dėl Žygimanto Pavilionio. Nors konservatoriai jį meta iš užsienio reikalų komiteto pirmininko posto, jis ne tik nesitraukia, bet ir jau antrą dieną išvis nesirodo parlamente. Šįryt jis nedalyvavo ir savo paties vadovaujamame komitete, paprašė valstiečio jį pavaduoti, esą blogai jaučiasi. Konservatoriai stebisi ir jau neslepia, kad istorija gali baigtis netgi Ž. Pavilionio išmetimu iš frakcijos.

Seime egzaminas sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui – parlamentarai balsuoja dėl interpeliacijos. Opozicijos pateiktoje interpeliacijoje Dulkys pliekiamas ir dėl prastos pandeminės situacijos, ir dėl esą „priverstinės“ vakcinacijos strategijos. Premjerė Ingrida Šimonytė interpeliaciją Dulkiui vadina normaliu procesu, o Laisvės frakcija – pagalių kaišiojimu ministrui į ratus ir cinišku elgesiu pandemijos akivaizdoje.

Partijų reitingų lentelėje pirmauja opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antroje vietoje – valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, rodo pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiama „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Lapkričio 11–28 dienomis atliktos apklausos duomenimis, už socialdemokratus balsuotų 12,9 proc. apklaustųjų,  konservatorius – 11 procentų. Trečioje pozicijoje – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 8,9 proc.

Jungtinės Valstijos ir kitos Vakarų valstybės paskelbė diplomatinį Pekino žiemos olimpinių žaidynių boikotą. Tai reiškia, kad į didžiausią žiemos sporto renginį nevyks šalių vadovai ir aukšti pareigūnai. Lietuvoje iš kai kurių Seimo narių skamba raginimai imtis dar griežtesnių priemonių ir į žaidynes nevykti ne tik politikams, bet ir svarbiausiems dalyviams sportininkams.

Po 16 metų trukusios Angelos Merkel eros Vokietija turi naują kanclerį. Parlamente priesiekė Merkel įpėdinis – 63-ejų Olafas Šolcas. Įtemptu laikotarpiu šalies valdymą perimantis socialdemokratas žada sukurti teisingesnę ir turtingesnę Vokietiją, būti griežtesnis Rusijai ir migrantams iš rytų. Pirmiausia, parlamentarų padėka net 16 metų Vokietiją valdžiusiai Angelai Merkel. O tuomet sveikinimai socialdemokratui Olafui Scholzui.

Kai kurie parlamentarai siūlo alkoholinių gėrimų gamintojams leisti gaminti daugiau produkcijos ir pasirinkti, ar įrengti nuosavą kokybės vertinimo laboratoriją, ar gėrimus tikrinti kitose.  Rinkos ekspertai įspėja, kad tokie Seimo narių siekiai palengvinti verslui sąlygas didins alkoholio  prieinamumą. Abejojama ir tuo, ar nesuprastės jo kokybė.   Gerinti alkoholio gamintojų padėtį siūlo Seimo Laisvės frakcijos nariai Ieva Pakarklytė ir Vytautas Mitalas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad šalies atsakas į koronaviruso pandemiją neturėtų būti politiškai skaldantis klausimas, ir išreiškė viltį, kad abi partijos palaikys jo planą dėl kovos su COVID-19 žiemos metu.  „Tai planas, kuris, manau, turėtų mus suvienyti“, – sakė prezidentas Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) būstinėje Vašingtono priemiestyje.   „Žinau, kad COVID-19 yra labai skaldantis klausimas. Šioje šalyje jis tapo politiniu klausimu.

Švedijos parlamentas pirmadienį išrinko Socialdemokratų partijos lyderę Magdaleną Andersson (Magdaleną Anderson) ministre pirmininke. Toks balsavimas buvo jau antras per mažiau nei savaitę. Trečiadienį parlamentas išrinko M. Andersson pirmąja moterimi, turinčia užimti Švedijos vyriausybės vadovo postą, bet ji, praėjus vos kelioms valandoms, atsisakė šių pareigų, subyrėjus koalicinei vyriausybei. 54 metų M. Andersson pakeis premjero poste Stefaną Lofveną, užsitikrinusi 101 parlamentaro paramą.

Kinija ir toliau svaidosi žaibais dėl Lietuvos sprendimo atidaryti taivaniečių atstovybę Vilniuje. Kinijos ambasada surengė ir keistą spaudos konferenciją, kurioje uždraudė dalyvauti televizijų kameroms. Ambasados atstovas vis kartojo, kad Lietuvos valdžia padarė klaidą, pažeidė susitarimą su Kinija ir pajus to pasekmes. Nors diplomatinių santykių visai nutraukti nesiryžo – aiškina, kad taip paliko galimybę mūsų politikams ištaisyti klaidą ir pakeisti atstovybės pavadinimą.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas, ekspremjeras Saulius Skvernelis sako, kad Prezidentūros ir Vyriausybės viešas aiškinimasis dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Aliaksandrui Lukašenkai kenkia valstybės prestižui. „Aš manau, kad tai, kas dabar Lietuvoj vyksta, yra kai kurių galbūt tokių ne visai subrendusių politikų emocijos, kurios kaltina pačią Vokietijos kanclerę, kuri kaip sunkiasvoris ES politikas padarė labai daug, tame tarpe ir Lietuvai.

Pagal populiarumą pirmauja opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, antri išlieka Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, rodo naujausia naujienų portalo delfi.lt užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa. Spalį atliktos apklausos duomenimis, socialdemokratų populiarumas per mėnesį kiek smuktelėjo – už juos būtų balsavę 13 proc. apklaustųjų (13,9 proc. rugsėjį). Jog balsuotų už valdančiuosius konservatorius, nurodė 11,6 proc. apklaustųjų (12 proc.

Įvykiai prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos yra ne migracijos, o politinė krizė, išprovokuota baltarusių autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos kaip „valstybinio terorizmo“ aktas, siekiant destabilizuoti padėtį Europos Sąjungoje, trečiadienį pareiškė Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.

Likus vos keliems mėnesiams iki prezidento rinkimų, Prancūzijos politikai pradėjo kritikuoti ES – tai paskatino Lenkijos teismo sprendimas, kuriuo ginčijamas teisinis Europos Sąjungos pagrindas. Griežta kritika Europos Sąjungai ir raginimas Prancūzijai apginti savo nacionalinį suverenitetą kilo ne tik iš įprastų įtariamųjų kraštutinėje dešinėje, bet ir iš kandidatų į prezidentus, kurie yra šalies politikos pagrindinė dalis, rašo politico.eu.

Prezidentas tikisi konstruktyvių, pozityvių vakcinacijos skatinimo ir pandemijos valdymo priemonių, nes kol kas jų iš esmės nematyti, sako Gitano Nausėdos prezidento vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė.  „Pandemija yra ženkliai sudėtingesnis dalykas negu tik testavimas.

Kilus įtampai tarp Lietuvos ir Kinijos dėl Taivano, Vilniuje – šešios dešimtys šios šalies verslininkų ieško kontaktų ir pelningų sutarčių su mūsų verslininkais. Vilniuje surengtas Lietuvos ir Taivano prekybos ir investicijų forumas. Iki šiol mažai žinomą ir tolimą Taivaną lietuviai verslininkai atrado dar vasarą, kai už Lietuvos dovanotas „AstraZeneca" vakcinas taivaniečiai atsidėkojo nupirkdami lietuviškų prekių už 76 milijonus eurų.

Europoje rekordiškai pakilus energijos kainoms, energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad reikalinga ilgalaikė Europos Sąjungos (ES) politika, siekiant išvengti tokių šuolių.  „ES šalys vieningai sutaria, jog siekiant suvaldyti pasaulinę energijos kainų krizę svarbiausia apsaugoti pažeidžiamus vartotojus ir sumažinti jų gaunamas sąskaitas, tačiau būtini ES mechanizmai ir nuosekli, ilgalaikė ES politika, kuri padėtų išvengti panašių kainų šuolių,“ – pranešime sakė D. Kreivys.

Briuselyje Europos Sąjungos lyderiai renkasi spręsti ką daryti su rekordus mušančiomis elektros ir dujų kainomis. Pasiūlymų daug, tačiau vienybės priimti sprendimą gali pritrūkti. Kol vienos šalys nori radikalių pokyčių siekiant išvengti krizių ateityje, kitos šalys tam nepritaria. Apie svarbą netapti Rusijos dujų įkaite susitikime žada kalbėti ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Saulius Skvernelis steigia naują partiją „Demokratai. Vardan Lietuvos.“ Nors prieš mėnesį nuo Ramūno Karbauskio atsiskyręs ir naują frakciją sukūręs parlamentarų tryliktukas žadėjo neskubėti kurti naujos partijos, planai, anot Skvernelio, staiga pasikeitė. Karbauskis vadina Skvernelį melagiu, kaltina buvusį bendražygį, kad šis stengiasi persivilioti dalį jo „valstiečių.

Naujoji Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga gali įnešti nemažai sumaišties į Lietuvos politinių partijų gretas, teigia politologai. Vis dėlto jie neskuba nurašyti naujojo kūrinio, nepaisant to, kad partija, panašu, neturi vieningų politinių pažiūrų. Atvirkščiai, politologai įžvelgia, kad būtent pažiūrų amorfiškumas gali būti S. Skvernelio sėkmės receptas. Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.

Estijoje sekmadienį vyksta balsavimas vietos valdžios rinkimuose. Iš viso 448 rinkimų apylinkės pagrindinę balsavimo dieną duris atvėrė 9 val. ir dirbs iki 20 val. Rinkėjai gali balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje savo gyvenamosios vietos rinkimų apygardoje arba galėjo pateikti prašymą balsuoti namuose. Nuo šių metų šalyje naudojami elektroniniai rinkėjų sąrašai, t.y., vietoj popierinio sąrašo naudojamas sąrašas kompiuteryje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį pareiškė, kad jos šalyje besiformuojanti nauja proeuropietiška koalicija yra svarbi žinutė Europos Sąjungai.