„Pandemija yra ženkliai sudėtingesnis dalykas negu tik testavimas. Tai yra ir vakcinacija, ir gydymas, ir žmonių sąmoningumas, ir konkrečių tikslinių grupių, tokių kaip pietryčių Lietuva ar Klaipėdos regionas, Žemaitijos problemų sprendimas, nes ten yra mažiausi vakcinacijos lygiai ir reikia tikslingų darbų“, – lrt ketvirtadienį kalbėjo I. Segalovičienė.
„Nėra kol kas tos pačios viešinimo kampanijos, kurios žūtbūt reikia ir nuo kovo mėnesio prezidentas laukia, o trečia dozei artėjant ji tampa vis reikalingesnė. Taigi, darbų yra daug, reikia sprendimų ir reikia juos pateikti“, – pridūrė ji.
Paprašyta įvertinti sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio darbą – ar jis yra arčiau „persilaužimo“, ar arčiau tos ribos, kai ministras turi atsistatydinti, – patarėja leido suprasti, kad Prezidentūra šiuo metu laukia tolesnių ministro ir kartu Vyriausybės sprendimų.
„Prezidentas tikisi sprendimų ir tikisi, kad ta kreivė tiek susirgimų, tiek situacija ligoninėse, tiek vakcinacija pagerės ženkliai“, – sakė patarėja.
Pasak jos, sunku pasakyti, kiek Prezidentūra numačiusi laukti. I. Segalovičienė kartu pastebėjo, jog visą atsakomybę už pandemijos valdymą prisiėmė premjerė Ingrida Šimonytė ir būtent jos prerogatyva yra pasakyti, link kurio scenarijaus krypsta ministras.
„Laiko yra mažai ir ko tikisi prezidentas, tai iš tiesų greičio ir tokio sisteminio darbo, o ne vienos priemonės paleidimo į gyvenimą ir tikėjimo, kad ji viską išspręs“, – sakė I. Segalovičienė.
I. Segalovičienė komentavo ir prezidento veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams.
„Tikimės, kad tiek sveikatos apsaugos ministras, tiek Vyriausybė in corpore ieško sprendimų, tų alternatyvų ir tikimės, kad jie aiškiai supranta, kad šitos priemonės, kuri buvo skirta darbuotojų testavimui ne iš valstybės biudžeto lėšų, kad tai nėra panacėja. Tai yra lengvas sprendimas, kuris neduos efekto“, – sakė patarėja.
Kalbėdama apie galimą interpeliaciją ministrui Seime, I. Segalovičienė teigė, kad galbūt „interpeliacija gali būti aktuali dėl tam tikrų klausimų uždavimo ir galbūt motyvavimo“.
Vis dėlto prezidento patarėja tarp pozityvių pastarojo meto sprendimų akcentavo 100 eurų paskatas daliai senjorų.
„Ir galbūt iš tiesų, tiek ministerija, kartu su Seimu, galėtų svarstyti galėtų pratęsti šitos priemonės veikimą, todėl kad įstatymas sukonstruotas taip, kad praktiškai iki lapkričio 8-os ar 9-os dienos žmonės turi pasiskiepyti pirma skiepo doze tam, kad iki gruodžio mėnesio pasiskiepytų antra ir galėtų gauti tą išmoką“, – sakė I. Segalovičienė.
Paprašius patikslinti, ar turi omenyje tolesnį vyresnių nei 75 metų senjorų skatinimą, ar galimybę mokėti 100 eurų kitoms amžiaus grupėms, patarėja teigė, kad vertėtų kol kas susitelkti į vyresnio amžiaus žmones.
„Išplėtus ir gerai įvertinus analitiškai su ekspertais, kaip veikia būtent senjorų atveju šita priemonė, galima galbūt ir ekstrapoliuoti į kitas grupes, tačiau pirmiausia kalbėkime apie senjorus“, – kalbėjo I. Segalovičienė.
Spalio pradžioje G. Nausėda teigė matantis du kelius dėl A. Dulkio ateities: arba šis turi pateikti sprendimo būdus, kaip suvaldyti koronaviruso pandemiją, arba pasitraukti.
Seimas spalį iš antro karto priėmė įstatymą, numatantį 100 eurų vienkartinę išmoką nuo rugsėjo iki gruodžio dviem dozėmis pasiskiepijusiems vyresniems nei 75 metų žmonėms bei iki kitų metų balandžio pasiskiepijusiems sustiprinančia doze. Vienkartinę išmoką ketinama išmokėti gruodžio ir balandžio mėnesiais kartu su pensija.
