piliečiai

Daugiau nei pusė Latvijos gyventojų mano, jog dirbti valstybiniame sektoriuje apskritai yra geriau negu privačiajame, parodė visuomenės nuomonės tyrimų agentūros SKDS kovo mėnesį atlikta apklausa. Dauguma latvių mano, jog geriau dirbti valstybiniame sektoriuje – tokią nuomonę išreiškė 55 proc. apklaustųjų, arba 3,2 procentinio punkto daugiau negu pernai. Aukščiausią lygį taip manančiųjų dalis buvo pasiekusi 2011 metais, kuomet ji sudarė 58,3 procento.

Vilniaus rajono gyventojai stoja į kovą su verslininkų užmoju jiems po langais Daržininkų kaime, statyti krematoriumą. Vietos gyventojai vos per dvi dienas surinko kelis tūkstančius parašų kuriais apsiginklavę ketina keliauti po valdiškas institucijas, ir, jeigu reikės, eis į teismą. O jeigu nebus išgirsti – žada blokuoti krematoriumo statybas. Verslininkai dievagojasi: niekas nebus daroma, jeigu žmonių stojimas piestu prieš ketinimą čia deginti žmonių palaikus, bus pagrįstas.

Teismas atmetė visuomeninių organizacijų ir piliečių reikalavimą nesuteikti sostinės gatvei Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vardą. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė draugijos „Vilnija“, Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos, Lietuvos pensininkų sąjūdžio ir piliečių L. K. bei E. M. skundą kaip nepagrįstą.

Europos Sąjungos (ES) vyriausias derybininkas dėl Britanijos pasitraukimo iš bendrijos Michelis Barnier sako, jog dabar emigracijoje gyvenančių lietuvių teisės bus apsaugotos. Tačiau jis negalėjo pasakyti, kaip bus traktuojami ES piliečiai, į Jungtinę Karalystę bandysiantys atvykti po 2020 metų, kai baigsis pereinamasis atskyrimo periodas. „Mano atsakymas yra taip, kalbant apie lietuvius, prancūzus, vokiečius, kurie jau pasirinko gyvenimą Jungtinėje Karalystėje praeityje arba iki 2020 pabaigos.

Kaip lengva keisti pasaulį, kai gali laisvai naudotis didžiuliais kiekiais valstybės atvertų duomenų. Kaip paprasta kurti programėles, portalus ir informacijos bankus, kurie padeda kurti naujas idėjas. Atviri duomenys – tai viešai prieinami skaitmeniniai valstybės institucijų duomenys, kurie gali būti naudingi tiek piliečiams, tiek verslui. Atraskite ir pajuskite kasdienę naudą arba sukurkite naują produktą, kuris pakeis pasaulį.

Europiečiai nebebus tokie saugūs kaip dabar, jei Jungtinė Karalystė po „Brexit“ turės pasitraukti iš svarbiausių politinių susitarimų. Dėl to per Briuselio viršūnių susitikimą JK premjero Theresa May įspėjo visus Europos Sąjungos lyderius, rašo BBC. Jungtinė Karalystė tvirtina, kad Europos Sąjungos derybininkai blokuoja susitarimus dėl teroristų susekimo ir dalijimosi informacija po 2019 metų kovo 29 dienos.

Jungtinės Valstijos planuoja paskelbti sankcijas dar daugiau Rusijos piliečių dėl galimo kišimosi į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus pagal praėjusiais metais priimtą teisės aktą, ketvirtadienį pranešė pareigūnai. Du JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos pareigūnai, norėję likti nežinomais, sakė, kad apie naujas sankcijas gali būti paskelbta jau šiandien.

 Didžioji Britanija trečiadienį perspėjo savo piliečius, esančius Rusijoje arba artimiausiu metu vyksiančius į šią šalį, dėl galimų „antibritiškų nuotaikų arba priekabiavimų“, paskatintų padidėjusios įtampos šalių santykiuose. Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos keleiviams buvo paskelbtos praėjus kelioms valandoms po to, kai ministrė Theresa May (Tereza Mei) paskelbė sankcijas Maskvai dėl buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimo.

Praėjusi savaitė šalyje buvo kupina įvykių. Ne tik minėjome valstybės atkūrimo šimtmetį, šventėme įsimylėjėlių dieną, bet ir dar labiau priartėjome prie tarpusavio pagarbos ir supratimo šalies keliuose. Nors eismo įvykių šiemet netrūksta ir skaičiai, deja, kiek didesni nei pernai, sąžiningų piliečių dėka kartais pavyksta išvengti dar baisesnių nelaimių. Tai puikiai iliustruoja praėjusio trečiadienio, vasario 14-osios, įvykiai.

Vasario 16-ąją minint atkurtos valstybės šimtmetį savo gimtadienius švęs ir daugiau kaip dešimt tūkstančių šalies piliečių. Registrų centro duomenimis, vasario 16 dieną gimtadienių sulauks apie 10,4 tūkst. piliečių. Iš jų maždaug 8,7 tūkst. gyvena Lietuvoje, o likusieji yra arba išvykę iš šalies, arba nėra deklaravę gyvenamosios vietos. Vyriausiasis vasario 16-ąją gimęs asmuo yra vyresnis už atkurtą valstybę – jis šiemet švęs 103-iąjį, o jauniausiasis – pirmąjį gimtadienį.

Britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) ketvirtadienį pasiūlė, kad po „Brexit“ šalyje gyvenantys Europos Sąjungos (ES) piliečiai galėtų likti Jungtinėje Karalystėje. Visgi ji atmetė Briuselio raginimą peržiūrėti Britanijoje esančių ES piliečių teises Bendrijos teisme.

Lietuva pernai dažniausiai prieglobstį suteikė asmenims su Sirijos ir Rusijos pilietybėmis, rodo „Eurostat“ duomenys. Lietuva pernai prieglobstį suteikė 195 žmonėms, 140 iš jų buvo Sirijos piliečiai, 10 – Rusijos, dar 15 asmenų neturėjo jokios pilietybės. Latvijoje prieglobstį daugiausia gavo Sirijos, Irako ir Afganistano piliečiai, atitinkamai 70, 35 ir 15 asmenų.

 Didžioji Britanija gal ir traukiasi iš Europos Sąjungos (ES), bet „skyrybų“ sąskaitą vis vien turės apmokėti eurais, o ne svarais. „Kad Jungtinė Karalystė galėtų tvarkingai pasitraukti iš Sąjungos, ji prieš pasitraukimo dieną privalės įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus“, – rašoma Europos Komisijai (EK) parengtame su būsimomis derybomis susijusiame dokumente, su kuriuo pavyko susipažinti agentūrai AFP.

Prasidėjus dvejus metus truksiančioms Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos procedūroms, slaugytojo ispano Joano Ponso (Choano Ponso) ir milijonų kitų JK gyvenančių ES piliečių laukia neaiški ateitis. „Greitai norime garantijų“, – sakė 41 metų J.Ponsas, dirbantis Norfolke Rytų Anglijoje ir gyvenantis Britanijoje gyvena jau 17 metų. J.Ponsas turi tris vaikus – penkerių, 11 ir 14 metų – kurie visi gimė Britanijoje. Dabar šeima nerimauja, ar jiems reikės kraustytis į Ispaniją.

Alkoholis ir toliau bus parduodamas žmonėms nuo 18 metų, o juo bus prekiaujama visose parduotuvėse. Vyriausybė trečiadienį nepritarė piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ parengtoms alkoholio prieinamumą ribojančioms įstatymo pataisoms. Vyriausybės posėdyje pritarta tik siūlymui nuo 868 eurų iki 1448 eurų padidinti baudą už pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo pirmos baudos. Kitos piliečių iniciatyvos Vyriausybės palaikymo nesulaukė.

Estija svarsto galimybę leisti savo piliečiams turėti dvigubą pilietybę – bet tik tiems, kurie yra gimę kitose šalyse, šeštadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Leisti Estijos piliečiams pagal gimimo teisę turėti kokią nors kitą pilietybę – visiškai protinga ir būtina“, – Estijos vidaus reikalų ministras Hanno Pevkuras sakė Vašingtone per susitikimą su estų išeivių bendruomene.

Seimas svarstys piliečių iniciatyvą drausti pirkti elektrą iš Astravo atominės elektrinės (AE) Baltarusijoje, kuri statoma vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Parlamentinei opozicijai priklausančių konservatorių iniciatyvinė grupė surinko pakankamai - daugiau kaip 50 tūkst. piliečių parašų, remiančių projektą, kuris pagal Konstituciją privalo būti pateiktas Seimui. Tai BNS patvirtino Vyriausioji rinkimų komisijos (VRK) pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.

Seimas ketvirtadienį palengvino sąlygas trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimą gyventi ir įsidarbinti Lietuvoje. Dalis parlamentarų nuogąstavo, kad pataisos atvers kelius Lietuvoje kurtis „bet kam“. Už užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, keturi buvo prieš, 24 susilaikė. Numatyta, kad gyventi Lietuvoje norintys užsieniečiai savo darbuotojams mokėtų ne mažesnį nei du vidutiniai darbo užmokesčiai atlyginimą.

Užsienio lietuviai pritaria siūlymui įteisinti Lietuvio kortą stiprinti ryšius su tėvyne, tačiau akcentuoja, kad pagrindinis jų tikslas - dviguba pilietybė, trečiadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke teigė, kad šalyje garantuojamos lengvatos prisidėtų prie ryšio išlaikymo. „Tai vienas būdų“, - sakė ji.

Prancūzijos įstatymų leidėjai triuškinančia dauguma patvirtino naują įstatymą, suteikiantį daugiau galių savo piliečių šnipinėjimui, nors žmogaus teisių grupės ir kritikavo tokį įstatymo projektą bei vadino jį neapibrėžtu bei atgrasiu. Už šį įstatymą balsavo 438 parlamentarai, o prieš buvo 86. Pažymėtina, kad abi pagrindinės partijos žemuosiuose parlamento rūmuose, Nacionalinėje asamblėjoje, pritarė naująja įstatymui. Prieš balsavo tik kraštutiniai kairieji ir žalieji.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Žydrūnas Ilgauskas – tik dar vienas indikatorius paskatinęs jau daug metų Lietuvoje vykstančias diskusijas dėl dvigubos pilietybės. Tiesa, teiginiai, kad krepšininkui bus atimta Lietuvos pilietybė, nes jis tapo Jungtinių Valstijų piliečiu, prasilenkia su teisybe, sako Konstitucinio Teismo pirmininkas.

Teisingumo ministerija šiemet aštuntus metus iš eilės organizuoja Konstitucijos egzaminą, kurį laikyti ir pasitikrinti Konstitucijos žinias galės visi Lietuvos piliečiai. Pirmasis egzamino etapas vyks rugsėjo 30 d. visų 60 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse. Iš viso Konstitucijos egzaminą laikys per 30 tūkst. šalies gyventojų. „Tradiciniu tapęs Konstitucijos egzaminas jau užaugino visą kartą Lietuvos piliečių.

Rusijos teisėsaugos bandymas atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos piliečių, 1990–1991 m. atsisakiusių tarnauti sovietinėje armijoje, neturi jokio teisinio pagrindo, tačiau tuo pačiu patvirtina Rusiją esant Sovietų Sąjungos tęsėja, atsakinga už Baltijos valstybėms padarytus nusikaltimus, sako tarptautinės teisės ekspertė Erika Leonaitė.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) Lietuvos Respublikos Seimo prašymu pateikė išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675. Komisijos nuomone, būtina aiškiai atskirti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau – asmens dokumentai) ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymą kituose dokumentuose.

Šiemet Teisingumo ministerija jau aštuntus metus iš eilės organizuos tradiciniu tapusį Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamą Konstitucijos egzaminą, kurį laikyti ir pasitikrinti, kaip išmano Pagrindinį šalies įstatymą, galės visi Lietuvos piliečiai. Pirmasis egzamino etapas įvyks rugsėjo 30 d. Egzaminas vyks visų 60 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse.

Kai kariauti islamo kovotojų gretose į Siriją ir Iraką išvykę Vakarų valstybių piliečiai sugrįš į savo šalis, šias netrukus gali sudrebinti kraupūs teroro išpuoliai, sako karinių studijų ekspertas Deividas Šlekys. Anot Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento Ramūno Trimako, jei Vakarų politikai toliau tik uoliai kovos su „islamofobija“, nepripažindami kylančios grėsmės, tai tūkstančiai džihadistų užtvindys Vakarų šalių miestų gatves ir pavers gyvenimą pragaru.

Per beveik septynis šių metų mėnesius Lietuvos piliečiai įvaikino 44 be tėvų globos likusius vaikus, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Paprastai dėl įvaikinimo kreipiasi šeimos ar asmenys, sulaukę 30 ir daugiau metų. Vidutinis moterų amžius – 37 metai, vyrų – 34 metai. Daugiausia norinčių įvaikinti šeimų, asmenų gyvena Vilniaus ir Kauno miestuose bei rajonuose, taip pat Klaipėdos mieste. Jie sudaro daugiau kaip pusę visų ketinančiųjų priglausti be tėvų likusį vaiką.

Nuo kitų metų Rusijos bei kitų trečiųjų šalių piliečiai galės gauti trumpalaikes Šengeno erdvės vizas pasienyje su šios erdvės šalimis, taip pat ir Lietuva. Kaip skelbia „Lietuvos žinios“, šią informaciją patvirtinęs ES atstovybės Rusijoje vadovas Vygaudas Ušackas sakė, kad trumpalaikes 15 dienų galiosiančias vizas vykstantieji į Šengeno erdvę galės gauti kelio postuose, oro bei jūrų uostuose.

Į nelaimę užsienyje patekusius piliečius kartais gelbsti Užsienio reikalų ministerijos (URM) suteikiama grąžintina materialinė pagalba. Tačiau didžioji dauguma skolininkų savo noru pinigų valstybei neatiduoda, todėl siekiama nustatyti paprastesnį ir greitesnį būdą juos išieškoti, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Pasak dienraščio, iš diplomatų gauti pinigai turi būti grąžinami per tris mėnesius, tačiau pastaraisiais metais sąžiningai su valstybe atsiskaitė tik 6 proc.

Alvyda Jasilionytė Gatvėje reikia elgtis taip pat kultūringai kaip ir kitose vietose, bendraujant su žmonėmis. Bendravimas mūsų gyvenime užima labai svarbią vietą. Koks bendravimas – toks ir gyvenimas. Išeidami iš namų turėtumėte įsitikinti, jog viskas gerai – tvarkinga šukuosena, švarūs drabužiai ir nuvalyti batai. Vyrai, kurie rūpinasi savo išvaizda, nevaikšto susikišę rankų į kišenes. Pasitikrinkite, ar pasiėmėte visus reikalingus daiktus.

Pirmi rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvoje vyko prieš dešimt metų. Tuomet balsavimo teise pasinaudojo apie 48 proc. rinkėjų. Po penkerių metų situacija kardinaliai pasikeitė: savo politinę valią išreiškė tik apie 21 proc. žmonių. Kodėl lietuviai vangiai balsuoja Europos Parlamento rinkimuose? Kaip teigia politologas Tomas Janeliūnas, rinkimai į Europos Parlamentą visada pritraukia mažiau piliečių nei nacionaliniai.

 Tik pabaigą laidos „yra – kaip yra“ vakar pavyko nugriebti... Kalbėjo žmogus telefonu, kad lietuviai tarptautiniame leksikone vadinami „labasais“ (nuo žodžio – labas). Esą lotyniškai tai reiškia vergą... „ Jūs geri žmonės, bet Lietuvoje niekada nebus maidano“... „ Jūs galite tik kentėt, nes esate vergai“... Visaip tokius žodžius galima vertinti, bet jie užkabina, verčia susimąstyti... Organizmas Žmogaus ar gyvūno, didelis ar mažas, turi abipusę nervų sistemą.

„Jeigu įstatymas būtų kuriamas vienos tautinės mažumos prašymu, jis jau seniai būtų buvęs atiduotas Seimui ir seniai būtų buvęs priimtas“, – provokuojamas dėl tautinių mažumų įstatymo LRT interviu sakė premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Jis pabrėžė, kad gyvename demokratinėje šalyje. „Gerbiame visas tautines mažumas, kurios gyvena Lietuvoje. Turime atsižvelgti į jų visų norus bei pageidavimus.

Viena turtingiausių valstybių pasaulyje – Šveicarija, tiesiog nerimsta dėl piniginių klausimų, rašo BBC. Vien šiemet pajamų klausimu jau vyko du referendumai. Vieno jų baigtis lėmė perdėm didelių premijų ribojimą ir milžiniškų išeitinių kompensacijų draudimą. Ir tai dar ne viskas. Šveicarų laukia dar du referendumai susiję su pajamų reguliavimu. Pirmuoju bus siekiama nustatyti šalyje dar neįvestą minimalaus atlygio dydį.

Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos pilietybės neteko 206 asmenys, rodo Migracijos departamento surinkta statistika. Anot jos, 22 žmonės patys atsisakė Lietuvos pilietybėms, 184 jos neteko įgiję kitos valstybės pasą. Pernai Lietuvos pilietybės neteko 445 asmenys, užpernai - 614, 2010 metais - 579. Tuo metu praėjusiais metais Lietuvos pilietybę įgijo 35 tūkst. 853 žmonės. Daugiausia jų - 34 tūkst. 252 - ją gavo gimę.

Jolanta Miškinytė Gegužės 21 dieną Seimas svarstys Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas. Žmones, kurie perskaitė Socialdemokratų partijos atstovės Rimantės Šalaševičiūtės bei „Tvarkos ir teisingumo“ narės Onutės Valiukevičiūtės siūlymus ir ėmė piktintis, socialdemokratė Giedrė Purvaneckienė apšaukė susivienijusiais smurtautojais. Jeigu ne piliečių akylumas, pataisos būtų prastumtos nė pelytei nesukrebždėjus.

Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) nutarė atsisakyti 75 proc. pajamų mokesčio milijonieriams. Apie tai, remdamasis Prancūzijos žiniasklaidos šaltiniais, informuoja "The Local". Prancūzijos valdžia nutarė įvesti 75 proc. pajamų mokestį visiems piliečiams, per metus uždirbantiems daugiau nei 1 mln. eurų, po prezidento rinkimų, per kuriuos nugalėjo F. Olandas. Tai sukėlė daugelio turtingų prancūzų nepasitenkinimą, ir jie išreiškė norą pasikeisti pilietybę.

Daugiau kaip 40 pasaulio valstybių veikiančių lietuvių bendruomenių nariai viliasi, kad naujoji Lietuvos valdžia peržiūrės Pilietybės įstatymo nuostatas dėl dvigubos pilietybės, informuoja „Lietuvos žinios“. Pasak Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovės Lietuvoje Vidos Bandis, didžiausią užsienyje gyvenančių tautiečių nepasitenkinimą kelia tai, kad pagal galiojantį įstatymą Lietuvos pilietybės neteko visi po 1990 metų kovo 11-osios svetur išvykę tautiečiai.

Buvusi socialistinė Rytų Vokietija slapta pardavinėjo Vakarų farmacijos kompanijoms savo piliečius, kurie buvo naudojami kaip bandomieji triušiai naujai sukurtiems vaistams išbandyti, rašo Didžiosios Britanijos „Daily Mail“. Vakaruose uždraustų preparatų efektyvumas buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje buvo tiriamas, duodant jų dešimtims tūkstančių pacientų, rašo „Daily Mail“. Ypatingojo slaptojo projekto detalės atskleistos Berlyne, studijuojant valstybės saugumo, arba „Stasi“, archy...

Per Seimo rinkimus piliečių pareikštą valią bandžiusi paneigti prezidentė Dalia Grybauskaitė gavo tautos antausį. Tai rodo lapkričio 9-19 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" reprezentatyvios apklausos rezultatai, teigia „Lietuvos rytas“. D.Grybauskaitės pareiškimus apie tai, jog referendume nepritarę Visagino atominės elektrinės statybai piliečiai neatspindi tautos nuomonės, arba tai, kad per rinkimus daug Seimo nario mandatų gavusių Darbo partijos atstovų n...

Sekmadienį paskelbti apklausos rezultatais rodo, kad dauguma Didžiosios Britanijos gyventojų esant galimybei balsuotų už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), skelbia AFP. Remiantis laikraštyje „Observer“ paskelbta „Optimum Research“ atlikta apklausa, 34 proc. britų tikrai balsuotų už pasitraukimą iš 27 narių ekonominės ir politinės bendrijos, o 22 proc. tikriausiai būtų už tai. Taigi iš viso 56 proc. respondentų pasisakė už galimybę palikti ES. 11 proc. apklaustųjų tikrai, o 19 proc.

Vargas visada glaudžiasi šalia prabangos. Kinijos neturtingųjų klasės atstovai moka dideles nuomos kainas už butus ir galimybę gyventi Honkonge. Tačiau sąlygos nėra tokios, su kokiomis taikytųsi daugelis mūsų. Dangoraižių džiunglėse Honkonge aukštos būsto nuomos kainos mažas pajamas gaunančius kinus verčia išradingai ir labai glaudžiai išnaudoti gyvenamąjį plotą. Pramoniniuose rajonuose gyventojai išsinuomoja didesnius plotus, tada juos pasidalija ir gyvena kelių kvadratinių metrų erdvėje.

Į Dievą kreipiamasi Tu Dieve, o į velnius – Jūs velniai. Šiuo atveju kreipinys Tu šiltesnis, intymesnis nei Jūs. Panašumų randame ne tik pokalbyje su Dievu ar velniais... Dažnai, ypač iškilmingomis progomis, girdime valstybės vadovų kreipimąsi mieli Lietuvos žmonės, tačiau žodelį mieli nustelbia valdiškas, susvetimėjimu bei šalčiu dvelkiantis darinys Lietuvos žmonės.

ES valstybių diplomatinės ir konsulinės tarnybos užsienyje turės veiksmingiau teikti pagalbą bet kuriam ES piliečiui, o ne tik savo šalies piliečiams. Ketvirtadienį Europos Parlamentas pritarė naujoms taisyklėms šiuo klausimu. Pagal esamus ES teisės aktus bet kuris ES pilietis, patyręs nelaimę, ištiktas sunkumų ar tapęs nusikaltimo auka valstybėje, kurioje nėra jo šalies atstovybės, turi teisę gauti pagalbą iš bet kurios ES valstybės ambasados ar konsulato.

Antradienį Europos Parlamentas balsavo už tai, kad 2013 m. būtų paskelbti Europos piliečių metais. Kitąmet vyks daug renginių, skirtų informuoti visuomenę, ypač jaunimą, apie ES piliečių teises studijų, darbo, verslo, pensijų ir kitose visiems ES piliečiams aktualiose srityse. Rezoliucijai pritarė 518 EP narių, nepritarė 63, o susilaikė 19, praneša Parlamento spaudos tarnyba. Kitąmet sukaks 20 metų nuo ES pilietybės įsteigimo.

Perskaičiavus Seimo rinkimų rezultatus keliose apygardose niekas nepasikeis, nes Lietuvoje gyvuoja tik fasadinė demokratija, teigia politologas, filosofas Vytautas Radžvilas. Bėda, pasak jo, yra sisteminė.

Spalio 18 d., ketvirtadienį, nuo 12 val. Vilniaus savivaldybės Tarybos posėdžių salėje ( 2 a.) vyks Konstitucijos egzamino 2-asis etapas. Egzamino trukmė – 45 min. Dalyviams reikės atsakyti į 19 testo klausimų ir į vieną klausimą raštu, trumpai išdėstant savo nuomonę, atsakymą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas spalio 10 dieną skyrė administracinę nuobaudą Panevėžio individualios įmonės savininkui, neteisėtai įdarbinusiam du užsieniečius. Teismas nustatė, kad 53 metų panevėžietis A.R. savo individualioje įmonėje 2012 metų balandžio 20 dieną darbo sutartimi  buvo įdarbinęs Kazachstano Respublikos piliečius V.S. ir V.T. vairuotojais-ekspeditoriais.

Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog per gaisrą Lukiškių tardymo izoliatoriuje nuteistasis D. G. patyrė stresą bei pablogėjo jo sveikata. Vilniaus apygardos teismas nustatė, jog už vagystę pakliuvęs į tardymo izoliatorių D. G. patyrė neturtinę žalą po to, kai Lukiškėse kilo gaisras. Kalinys skundėsi, jog kilus gaisrui prižiūrėtojai paliko uždarytus kameroje asmenis likimo valiai. Teismas nurodė sumokėti kaliniui du tūkstančius litų, nors jis prašė net 25 tūkstančių.