Buvusi socialistinė Rytų Vokietija slapta pardavinėjo Vakarų farmacijos kompanijoms savo piliečius, kurie buvo naudojami kaip bandomieji triušiai naujai sukurtiems vaistams išbandyti, rašo Didžiosios Britanijos „Daily Mail“. Vakaruose uždraustų preparatų efektyvumas buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje buvo tiriamas, duodant jų dešimtims tūkstančių pacientų, rašo „Daily Mail“.
Ypatingojo slaptojo projekto detalės atskleistos Berlyne, studijuojant valstybės saugumo, arba „Stasi“, archyvus. Taip komunistinis režimas uždirbo milijonus tvirta valiuta. Tačiau tokių eksperimentų kaina – padėtos žmonių gyvybės dėl vaistų šalutinio poveikio, kadangi jie buvo išbandomi, nesilaikant Vakaruose tokiems bandymams keliamų griežtų reikalavimų.
Tačiau dar blogiau, kad kai kuriems ligoniams duodavo taip vadinamą placebo – medžiagą, kuri nėra gydomoji priemonė ir naudojama kaip standartas, norint patikrinti naujai sukurto bandomojo preparato efektyvumą.
Šiuos nusikaltimus atskleidė žurnalistai Stefanas Hoge ir Carstenas Opitzas, kurie šią savaitę Vokietijoje ištraukė juos į dienos šviesą dokumentiniame televizijos filme „Test and Dead“ (mirtimi pasibaigę bandymai).
„Stasi“ archyvuose – ištisuose milijonuose pageltusių puslapių, kurių nekenčiama Rytų Vokietijos slaptoji tarnyba nespėjo sunaikinti, kai 1989 metais susijungė dvi Vokietijos dalys – buvo saugoma išsami informacija apie tai, kaip ši šalis Vakarų farmacijos kompanijoms tapo vienu iš pačių svarbiausių bandomųjų poligonų.
Šiame nusikalstamame sąmoksle dalyvavo valstybinės valdžios žmonės, gydytojai ir stambios Vakarų farmacijos kompanijos. VDR vadovybė mielai suteikė galimybę įgyvendinti šią programą savo šalyje, kuri garsėjo tik prekių deficitu.
„Vaistinėse trūko 20 procentų gyventojams būtinų vaistų, - pasakoja farmacijos istorikas Christophas Friedrichas iš Marburgo universiteto. - Šis deficitas buvo jaučiamas ir ligoninėse“.
Septintajame dešimtmetyje Vakaruose, taip pat ir Vakarų Vokietijoje, kilus skandalui dėl talidomido (migdomojo ir raminamojo vaisto, kurį vartojusios moterys kai kuriose pasaulio šalyse pagimdė apsigimusius vaikus), buvo sugriežtinti reikalavimai klinikinių bandymų atlikimui.
Vadovaujantis naujais norminių teisės aktų reikalavimais, pagal kuriuos buvo išduodami leidimai gaminti ir pardavinėti vaistus, jų gamintojai buvo priversti plėsti savo produkcijos klinikinių bandymų mastus ir tam pasitelkti daugiau pacientų.
Už tvirtą valiutą, ir dar gaunamą grynaisiais, Rytų Vokietija noriai tiekė bandomuosius triušius, tiesa, jos vadovybė taip ir nesužinojo, kad tokiu būdu buvo įsipainiojusi į stambaus masto eksperimentą. „1983 metų pavasarį slaptas pasitarimas, kuriame dalyvavo Centro komiteto politinio biuro nariai, atsakingi už sveikatos apsaugą, padėjo pamatą svarbiam ir lemtingam sandoriui sudaryti“, - sako istorikas Ch. Friedrichas.
Vakarų farmacijos kompanijų gydytojai gavo galimybę vykdyti Vakaruose uždraustų preparatų klinikinius bandymus specialiai atrinktose ligoninėse. „Stasi“ archyvuose saugoti dokumentai sako, kad Vakarų farmacijos kompanijos buvo pasirašiusios sutartį su VDR užsienio prekybos kompanija. 1983 metais buvo numatyta atlikti 20 bandymų, o iki 1988 metų jų skaičius išaugo iki 165.
„Mokslininkams nepavyko aptikti „Stasi“ archyvuose dokumentų ar VDR sveikatos apsaugos ministerijos pranešimų, kuriuose būtų nurodyta, kad pacientai žinojo, jog yra naudojami kaip klinikinių bandymų objektai“. Ir televizijos programos rengėjams nepavyko rasti žmogaus iš Vakarų farmacijos kompanijų, kuriam būtų žinoma apie slaptų bandymų programą, pranešė C. Opitzas.
