rytų vokietija

Sulaukęs 95 metų mirė paskutinis komunistinės Rytų Vokietijos ministras pirmininkas Hansas Modrowas, šeštadienį pranešė kraštutinių kairiųjų partija „Die Linke“. H. Modrowas mirė naktį, sakė partijos atstovas spaudai. H. Modrowas gimė 1928 metų sausio 27 dieną Pomeranijoje, dabartinėje Lenkijoje. Nuo 1989 metų lapkričio (praėjus keturioms dienoms po Berlyno sienos griūties) iki 1990 metų balandžio buvo ministru pirmininku.

XX amžiuje valstybių lyderiai mėgo rūpintis savo saugumu ir turėti rezervinius bunkerius, jei išaugtų grėsmė jų gyvybei. Viename tokių apsilankė ir TV6 laidos „Praeities žvalgas“ laidos vedėjas.  Būdamas buvusios Rytų Vokietijos teritorijoje Šarūnas Jasiukevičius lankėsi buvusio Rytų Vokietijos lyderio Eriko Honekerio rezerviniame bunkeryje.

1984 m. sausio pradžioje jaunas ir ambicingas Vakarų Vokietijos socialistas garbanotais plaukais iki pečių su savo bendražygiais traukiniu išvyko į Rytų Berlyne vykusį svarbų susitikimą. Tai buvo įtemptas Šaltojo karo laikotarpis, kai Jungtinių Amerikos Valstijų ir Sovietų Sąjungos ginklavimosi varžybos pasiekė karštligišką lygį. Nepaisant to, jaunuolis, kartu su savo palyda, buvo sutikti išskėstomis rankomis – jie net nepatyrė Rytų Vokietijos pasieniečių griežtumo. Juk jis buvo draugas.

Rytų Vokietijos pareigūnas, kuris 1989 metais netyčia paskelbė apie Berlyno sienos griuvimą, šį sekmadienį mirė, jam buvo 86 metai, pranešė žiniasklaida. Buvęs Rytų Vokietiją valdžiusios Komunistų partijos Politinio biuro centrinio komiteto atstovas Guenteris Schabowskis mirė vėl suvienytoje sostinėje, naujienų agentūrai DPA sakė jo našlė. G. Schabowskis mirė vos kelios dienos prieš 26-ąsias džiaugsmingo sienos atidarymo metines.

Kai kurie stebėtojai už Vokietijos ribų nustebs sužinoję, kad vokiečių politiniuose debatuose asmenys ir organizacijos, susiję su Šiaurės Atlanto sąjunga, kartais yra smarkiai smerkiami. Daugeliui radikaliai nusiteikusių kairiųjų ir dešiniųjų vokiečių primesti etiketę „NATO“ yra stebėtinai populiaru, nors Vakarų Vokietija – NATO narė nuo 1955 m., o Rytų Vokietija tokia tapo 1990 m. po Vokietijos susivienijimo.

JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) šnipinėjimo galimybės Rytų Vokietijai būtų tikras svajonių išsipildymas, mcclatchydc.com pareiškė buvęs Rytų Vokietijos Stasi – slaptosios šalies policijos – pulkininkas leitenantas Wolfgangas Schmidtas. Stasi laikoma viena efektyviausių ir žiauriausių žvalgybos ir slaptosios policijos institucijų pasaulyje. Nacių medžiotojas Simonas Wiesenthalis ją yra įvardinęs kaip siaubingesnį darinį nei gestapas – slaptąją nacistinės Vokietijos policiją.

Vokietijos Cvikau mieste mirė automobilių inžinierius Werner Lang. Tai žmogus sukūręs savotišką Rytų Vokietijos simbolį, automobilį „Trabant P601“. W. Lang mirė sulaukęs 91 metų amžiaus.

Lygiai prieš 22 metus, 1991 metų balandžio 30 dieną, nuo „VEB Sachsenring” gamyklos konvejerio Cvikau mieste nuriedėjo paskutinis „Trabant“ automobilis. Taip baigėsi mažo, juokingo, tačiau labai įdomaus automobilio epocha.

Buvusi socialistinė Rytų Vokietija slapta pardavinėjo Vakarų farmacijos kompanijoms savo piliečius, kurie buvo naudojami kaip bandomieji triušiai naujai sukurtiems vaistams išbandyti, rašo Didžiosios Britanijos „Daily Mail“. Vakaruose uždraustų preparatų efektyvumas buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje buvo tiriamas, duodant jų dešimtims tūkstančių pacientų, rašo „Daily Mail“. Ypatingojo slaptojo projekto detalės atskleistos Berlyne, studijuojant valstybės saugumo, arba „Stasi“, archy...

Vokiečių sportinių automobilių gamintojas „Melkus“ bankrutuoja – Drezdeno apygardos teismas gavo oficialų kompanijos pareiškimą dėl įmonės bankroto. Nors daug kas apie šią kompaniją net nėra girdėję, šis bankroto faktas yra nemenkas praradimas Europos automobilių pasauliui – mažytė kompanija „Melkus“ paliko ryškų pėdsaką Rytų Europos automobilizmo istorijoje, jos gaminti bolidai buvo vadinami „Rytų Europos Ferrari“. XX a. antroje pusėje Vokietijos Demokratinė Respublika tuometiniame socialisti...

22 metų senumo „Volkswagen Golf“, kuris kažkada priklausė dabartinei Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, parduodamas internetiniame aukcione už pradinę 10 tūkst. eurų kainą. Skelbime „Istorinis “VW Golf„ dr. Angelos Merkel, mūsų federalinės kanclerės“, be kita ko, pateikiama automobilio dokumentų nuotrauka, kurioje matyti, kad automobilis iš tiesų 1990-1995 metais priklausė A. Merkel. Po to jo savininku tapo jos vyras Jochimas Zaueris, kuris automobilį pardavė 1996 metais.

Dalis Berlyno sienos, praėjus pusei amžiaus nuo tada, kai ji buvo pastatyta, ir dviem dešimtmečiams po nugriovimo, vėl iškilo. Berlyno meras Klausas Wowereitas sako dažnai girdėjęs skundų, kad nevertėjo sugriauti visos sienos, dalijusios Berlyną, o kartu ir Vokietiją, į Rytų ir Vakarų. „Tai suprantama žiūrint iš šiandienos pozicijų. Turistams būtų geriau, jei daugiau sienos būtų išsaugota, – sakė jis „Reuters“. – Bet tuo metu mes buvome tokie laimingi matydami, kaip siena griūva.

Mažyčius plastikinius „Trabant“ šiandien atsimena nebent dabartiniai keturiasdešimtmečiai, arba, automobilių istorijai neabejingi žmonės. Tačiau savu laiku tai buvo tokia pati legenda, kaip kitapus geležinės uždangos gamintas „vabalas“ ar prancūzų „Citroen 2CV“. Tai buvo visuotinio automobilio išplitimo simbolis. Rytų Vokietijoje gaminti „Trabant“ buvo daugybę kartų modernizuojami, tačiau išlaikė pagrindines savo savybes. Tai buvo lengvas, paprastas ir nelepus automobiliukas.

Nemažai vokiečių mano, kad gyvenimas buvo geresnis, kai šalį skyrė Berlyno siena. Turtingos Vakarų pusės gyventojai nepatenkinti, kad iš jų atimami pinigai komunistų nustekentai rytinei pusei atkurti. Maždaug kas septintas Vokietijos gyventojas norėtų, kad Berlyno siena būtų atkurta, nes tuomet, kai šalis buvo padalyta, vokiečiai gyveno geriau. Artėjant Berlyno sienos griuvimo 20-osioms metinėms, kurios bus minimos šių metų lapkričio 9 dieną, atlikta apklausa parodė, kad 82 mln.

Vokietijos pramonės gamybos lygis per sausio mėnesį nukrito rekordiniais 7,5 proc. Tai – didžiausias nuosmukis nuo pat 1990 metų, kai Vakarų Vokietija susivienijo su komunistinio jungo nusikračiusia Rytų Vokietija. Vokietiją, kuri yra didžiausia pasaulio eksportuotoja, labai smarkiai paveikė sumažėjusi globalinė paklausa. Anksčiau buvo prognozuojama, kad pramonės gamybos lygis kris tik 3 proc., tačiau šios prognozės buvo pernelyg optimistinės.