Nemažai vokiečių mano, kad gyvenimas buvo geresnis, kai šalį skyrė Berlyno siena. Turtingos Vakarų pusės gyventojai nepatenkinti, kad iš jų atimami pinigai komunistų nustekentai rytinei pusei atkurti.
Maždaug kas septintas Vokietijos gyventojas norėtų, kad Berlyno siena būtų atkurta, nes tuomet, kai šalis buvo padalyta, vokiečiai gyveno geriau.
Artėjant Berlyno sienos griuvimo 20-osioms metinėms, kurios bus minimos šių metų lapkričio 9 dieną, atlikta apklausa parodė, kad 82 mln. gyventojų turinčioje šalyje apie 15 proc. žmonių ilgisi laikų, kai Vokietija buvo padalyta. Daugiau pasisakančiųjų už Berlyno sienos grąžinimą - 16 proc. - gyvena buvusioje Vakarų Vokietijoje, o rytinėje dalyje taip mano tik dešimtadalis apklaustųjų.
Daugelis vakariečių nepatenkinti didesniais mokesčiais, kurių lėšos naudojamos atkurti buvusios komunistinės Rytų Vokietijos ūkį. Per pastaruosius 20 metų rytiniam regionui iš valstybės biudžeto skirta apie 1,2 trln. eurų.
Savo ruožtu Rytų vokiečiai nesidžiaugia, kad jų pajamos vidutiniškai siekia tik 80 proc. buvusios Vakarų Vokietijos gyventojų uždarbio, o dėl didelio nedarbo rytuose labai sumažėjo gyventojų. Nuo 1990 metų buvusi Rytų Vokietija neteko maždaug 2 mln. žmonių.
55 proc. vokiečių mano, jog šalies suvienijimas vyktų sklandžiau, jei būtų atsisakyta vadinamojo solidarumo mokesčio, iš kurio finansuojamas rytinės dalies atkūrimas. Apie 50 proc. mano, kad uždarbio didinimas buvusios Rytų Vokietijos gyventojams padėtų sumažinti įtampą tarp rytų ir vakarų.
