„Kad Jungtinė Karalystė galėtų tvarkingai pasitraukti iš Sąjungos, ji prieš pasitraukimo dieną privalės įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus“, – rašoma Europos Komisijai (EK) parengtame su būsimomis derybomis susijusiame dokumente, su kuriuo pavyko susipažinti agentūrai AFP.
„Susitarime turėtų būti tiksliai apibrėžta, kaip bus apskaičiuoti šie įsipareigojimai .... įsipareigojimai turėtų būti nustatyti eurais“, – nurodoma dokumente, kuris pavadintas „Neoficialus dokumentas apie pagrindinius aspektus, kurie greičiausiai bus įtraukti į direktyvų dėl derybų projektus“.
Dokumente nenurodoma, kiek turės sumokėti Didžioji Britanija, tačiau ES pareigūnai anksčiau yra sakę, jog suma gali siekti net 60 mlrd. eurų. Londone, kuris mini 20 mlrd. eurų artimesnį skaičių, tai sukėlė didelį pasipiktinimą.
Dokumentas, kuriame išsamiau apibrėžtos nuostatos, kurias praėjusį mėnesį išdėstė ES Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, atsakydamas į Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May (Terezos Mei) kovo 29 dieną pateiktą oficialų pranešimą apie Didžiosios Britanijos pasitraukimą iš Europos bloko, skirtas Europos Komisijai, kuri derėsis su Didžiąja Britanija dėl „Brexit“ sąlygų.
Piliečių teisės
D. Tuskas tuomet pabrėžė, kad prieš svarstydama Londono reikalavimą sudaryti laisvosios prekybos sutartį, ES reikalaus pirmiausia susitarti dėl Didžiojoje Britanijoje gyvenančių kitų ES šalių piliečių ateities ir dėl „Brexit“ kainos.
Komisijos dokumente taip pat nurodyti tikslai dėl abipusio susitarimo dėl ES piliečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, ir dėl kitose bloko šalyse gyvenančių britų. Dokumente pažymima, kad šių asmenų teisės turėtų galioti „iki tų asmenų gyvenimo pabaigos“, o ne iki kokios nors konkrečios datos.
Susitarimas dėl „Brexit“ turėtų būti taikomas ne tik darbininkams, bet taip pat ir jų šeimos nariams, kurie prie piliečių prisijungs „prieš pasitraukimo dieną ar po jos“, rašoma dokumente.
Per dvejus metus truksiančias derybas su Londonu Komisija taip pat sieks apginti teises gyventi šalyje ir teises į socialinę apsaugą.
Manoma, kad derybos dėl „skyrybų“ sąskaitos ir ES piliečių likimo bus bene sudėtingiausios, nes per „Brexit“ kampaniją buvo ypač protestuota prieš Didžiosios Britanijos išmokas Briuseliui ir prieš migrantus, plūstančius į šalį.
Dokumente atsižvelgta į galimus ginčus ir numatyta sukurti „institucinę struktūrą, kuri užtikrintų veiksmingą įsipareigojimų, kurie bus nustatyti susitarime, vykdymą“, nors viršenybė sprendžiant tuos ginčus ir toliau priklausys Europos Teisingumo Teismui (ETT).
Į ES teisės aktų taikymo sritį nepatenkančių ginčų „alternatyvaus sprendimo mechanizmas turėtų būti numatytas tik tuo atveju, jeigu galima užtikrinti ETT lygiavertes nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas“, nurodoma dokumente.
