Ir tai dar ne viskas. Šveicarų laukia dar du referendumai susiję su pajamų reguliavimu. Pirmuoju bus siekiama nustatyti šalyje dar neįvestą minimalaus atlygio dydį. Antruoju siekiama visiems šalies gyventojams nustatyti minimalų pajamų dydį, nepaisant to dirba šie ar ne, rašo BBC.
„Šveicarija yra vienintelė vieta Europoje ir, ko gero, pasaulyje, kur piliečiai turi galimybę veikti valstybės valdymą tiesioginės demokratijos keliu, – pasakoja finansinių garantijų šalininkas Enno Schmidtas.
Dabartinė valdymo sistema Šveicarijoje suteikia sąlygas rengti referendumą dėl bet kokio klausimo, jei šiam surenkama bent 100 tūkst. piliečiu parašų. Piliečių priimtas sprendimas yra įpareigojantis, kas anot BBC, reiškia, kad labai norėdami šveicarai galėtų nubalsuoti už nemokamą alų.
Supykdė gobšumas
Teigiama, kad referendumų laviną Šveicarijoje paskatino neadekvatus didžiausių bankų vadovų elgesys, kuomet tokie finansiniai grandai, kaip UBS, pranešdami nuostolius, vadovams išmoka milžiniškus priedus.
Turint omenyje finansinę situaciją visame pasaulyje, nevertėtų stebėtis, kad surinkti parašus nebuvo sunku. Vis dėlto verslo atstovai ir vyresnioji šveicarų karta tokius siūlymus vadina utopiniais ir kaltina jaunąją kartą nebrandumu, rašo BBC.
Priduriama, kad pragyvenimo lygio užtikrinimas neskatintų jaunųjų šveicarų stengtis dėl savo ateities.
E. Schmidto teigimu, tokie svaičiojimai nėra teisingi. Anot politiko, 2,5 tūkst. Šveicarijos frankų (7 tūkst. litų) išmoka per mėnesį ir taip neleidžia padoriai sudurti galo su galu, o gyvenimas visuomenėje, kuriose darbas tėra priemonė gauti pinigus prilygsta vergovei.
„Pagrindinis klausimas nėra, ar bus dirbama daugiau, ar mažiau – esmė, kad bus galima rinktis“, – sako E. Schmidtas.
Įdomu tai, kad toks siūlymas nesulaukė griežto papeikimo šalies parlamente. „Tokia idėja atrodo pakankamai logiška, tačiau jos įgyvendinimas kelia pavoju, jei ketiname likti Europos laisvo judėjimo erdvėje“, – aiškino dešiniųjų pažiūrų parlamento narys Che Wagneris.
Kainos neklausia
BBC pastebi, kad kiek stebina tai, jog niekam nekyla abejonės ar šalis gali sau leisti tokią prabangą – vyrauja bendras sutarimas, kad lėšų pakanka.
Teigiama, kad net nereikėtų kelti pajamų mokesčio. Keliamas būtų pridėtinės vertės mokestis – manoma, kad šis galėtų pasiekti 20 proc. ar 30 proc., taip kontroliuojant ne kiek žmonės uždirba, o ką perka.
Skaičiuojama, kad ilguoju laikotarpiu netgi būtų įmanoma sutaupyti lėšų, mat minimalios universalios pajamos pašalintų socialinių išmokų poreikį.
