parama

 Lietuva svarsto galimybę prisijungti prie Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos (IATI), siekdama pagerinti rodiklius paramos skaidrumo indekse, informavo Užsienio reikalų ministerija (URM) „Lietuva vertina Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos pateiktas rekomendacijas. Kadangi Lietuva nėra prisijungusi prie IATI iniciatyvos, Užsienio reikalų ministerija nekomentuoja pateiktos ataskaitos apie Lietuvos teikiamą vystomojo bendradarbiavimo paramą“, - rašoma URM atsakyme BNS.

Kauno miesto savivaldybė planuoja remti jaunimo verslą kuriant technologijas. Kauno miesto savivaldybės tarybai bus teikiamos tvirtinti programa „Startup Kaunas 2014“. Pagal ją 29–erių ir jaunesni kauniečiai galės pretenduoti į 20 tūkst. litų paramą technologinėms verslo idėjoms įgyvendinti. Savivaldybės biudžete tokių idėjų subsidijavimui šiemet bus skirta 62,9 tūkst. litų.

Šios savaitės Europos Komisijos leidimas Jungtinei Karalystei iš valstybės lėšų finansuoti atominės elektrinės Somerset’o Hinkley Point vietovėje statybą atveria duris ir kitų branduolinių jėgainių statyboms žemyne.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kitų metų pradžios nustatyti vienodą piniginės socialinės paramos – socialinės pašalpos ir kompensacijų – teikimo modelį visose savivaldybėse. „Geroji bandomųjų projektų patirtis rodo, jog savivaldybėms piniginę socialinę paramą teikiant savarankiškai ji tampa tikslingesnė, veiksmingesnė, pasiekianti tuos, kuriems ji iš tiesų būtina.

Europos Komisijai patvirtinus reglamentą, nustatantį paramos priemones vaisių ir daržovių augintojams, patiriantiems sunkumų dėl Rusijos draudimo importuoti maisto produktus iš ES, paramų dydžiai ir paramos teikimo būdai išlieka tokie patys, t.y. parama teikiama už produktų pašalinimą iš rinkos, derliaus nenuėmimą ir nesunokusio derliaus nuėmimą.

Kuršėnuose, Aušros gatvėje, šalia Ventos gyvenantys žmonės pasipiktino kelerius metus vykdomų upės valymo darbų kokybe. Už Europos Sąjungos lėšas – beveik 4 mln. Lt – valomos upės darbai jau turėtų baigtis, bet gyventojai teigia, kad darbai tik imituojami.

Jau rytoj, penktadienį, 19.30 val. tiesiogiai per TV3 televiziją bus rodomas Lietuvos zoologijos sodo paramos projekto „Pirk dramblį“ finalinis koncertas. Čia bus gausu išskirtinių muzikinių pasirodymų. Žiūrovai išvys kol kas dar niekur nematytą, negirdėtą, analogo šalyje neturintį kūrinį – zoologijos sodo žvėrelių simfoniją. Jos užuominas jau galima pamatyti ir išgirsti internete: http://goo.

Įsivaizduokime, jaunuolis baigia mokyklą, atradęs savo pašaukimą, įgyja profesiją. Greitai susiranda socialiai ir finansiškai aprūpintą darbo vietą, ilgai ir laimingai gyvena. Idealus scenarijus, kurio linkime kiekvieno žmogaus gyvenimo startui. Deja, šiuo metu Europoje daugiau kaip 5 milijonai jaunuolių yra suklupę kažkuriame šio idealaus scenarijaus žingsnyje.

Europos Komisija nuo š. m. rugsėjo 23 d. sustabdė privataus sūrių sandėliavimo pagalbos priemonę. To priežastis – neproporcingas Italijos sūrių gamintojų naudojimasis šia pagalba, iš kurios paprastai dideli sūrių kiekiai į Rusiją neeksportuojami. Pagalbos privačiam sūrių saugojimui priemonė buvo įvesta rugsėjo 5 d. Per dvi savaites visoje Europos Sąjungoje bendrai buvo padėta 100 464 tonos sūrių privačiam saugojimui. Italija padėjo net 83 proc.

,,Mes tarnaujam‘‘, – sako „Kauno Tauro LIONS“ klubo vyrai. Klubas jau ne vienerius metus tyliai padeda vargstantiems, sunkiomis ligomis sergantiems vaikams. ,,Tikime, kad savo jėgomis, idėjomis ir, ypač, darbais galime padėti tiems, kuriems reikia pagalbos‘‘, – sako vienas iš klubo narių, garsus Lietuvos stiklo dizaineris Edmundas Unguraitis. ,,Finansinė parama – tai tik vienas ir paprasčiausias labdaros būdas, tačiau dirbame tuo neapsiribodami.

Pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus padaugėjo stojančiųjų į Aleksandro Stulginskio universitetą. Po 2008-ųjų krizės prasidėjusio Žemės ūkio universiteto nykimo, kai studentų per penkerius metus sumažėjo nuo 7 300 iki 4 500, pastaraisiais metais ir ypač šįmet įvyko esminis Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) persilaužimas. Štai pernai priimta 850 norinčiųjų studijuoti, o šįmet pirmu prioritetu studijas ASU pasirinkimu jau 999 studentai, o įskaitant visas pakopas – 1 300 studentų.

Situacija žemės ūkio ir maisto produktų rinkoje įtempta ir nėra požymių, kad artimiausiu laiku ji pagerės. Prie kilusių problemų prisideda ir kai kurių rinkos dalyvių egoizmas, kai negarbingais būdais siekiama pelno pasinaudojant silpnesnių rinkos dalyvių bejėgiškumu. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju laisvos rinkos dėsniais pasitikėti negalima – būtina papildoma tiek finansinė, tiek teisinė valstybės ir ES parama.

Nors Lietuvos pieno gamintojams žadama parama iš Briuselio, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė mano, kad tokios pagalbos gali neužtekti, reikalinga ir Vyriausybės parama. Šiandien pieno gamintojai susitinka su Ministru Pirmininku ir žemės ūkio ministre, kad aptartų situaciją rinkoje Rusijai įvedus embargą, o perdirbėjams drastiškai sumažinus pieno supirkimo kainas. Kartu su Vyriausybės vadovu ir pieno gamintojais ketinama ieškoti sprendimų situacijai gerinti.

Kultūros viceministro Dariaus Mažinto pagal kompetenciją kuruojama Lietuvos kultūros taryba prie Kultūros ministerijos šiemet skyrė 40 tūkst. litų politiko įkurtos viešosios įstaigos „Culture live" projektams. Kaip pažymi dienraštis „Lietuvos žinios“, Kultūros ministerija tvirtina, kad viceministras su šia įstaiga yra nutraukęs ryšius. 2013-ųjų lapkričio 25 dieną iš įstaigos, jai prašant, buvo atleista ir viceministro žmona.

Rugsėjo 13 d. 16 val. Vilniaus mokytojų namų Didžiojoje salėje rengiamas vakaras – koncertas „Tėviškės padangėje su mėnesienos vaišėmis”, skirtas rašytojo, diplomato Igno Šeiniaus atminimui. Šiemet, balandžio 2 d. sukako 125 metai, kai Šeiniūnų kaime, Širvintų krašte gimė būsimasis vienas žymiausių lietuvių rašytojų, ryškiausias mūsų literatūros impresionistas I. Šeinius. Būsimasis rašytojas humanitarinius mokslus studijavo Maskvos Šaniavskio universitete.

Lietuvoje išauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Eksportas į Rusiją siekia 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t. bulvių. Tai sudaro nežymią dalį nuo visos užaugintos daržovių ir bulvių produkcijos – atitinkamai 9 ir 4,7 proc. Nepaisant to, Žemės ūkio ministerija šiuo metu rengia Laikinųjų paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisyklės, siekiant nustatyti paramos teikimo tvarką, paramos dydžius ir galimus išimtų iš rinkos produktų panaudojimo būdus.

Lietuvoje išauginama apie 300 tūkst. t daržovių ir 550 tūkst. t bulvių. Eksportas į Rusiją siekia 27 tūkst. t daržovių ir 26 tūkst. t. bulvių. Tai sudaro nežymią dalį nuo visos užaugintos daržovių ir bulvių produkcijos – atitinkamai 9 ir 4,7 proc. Nepaisant to, Žemės ūkio ministerija šiuo metu rengia Laikinųjų paramos vaisių ir daržovių augintojams teikimo taisyklės, siekiant nustatyti paramos teikimo tvarką, paramos dydžius ir galimus išimtų iš rinkos produktų panaudojimo būdus.

„Lietuva – tai nuostabi šalis, man tai pati geriausia patirtis,“ – kalbėjo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin, susitikusi su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitienė. Ambasadorė taip pat žadėjo paremti Lietuvą, kuri susidūrė su Rusijos embargu tarptautiniu mastu. Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene susitiko pirmą kartą.

Klasikiniame S. Freudo darbe „Civilizacija ir jos nepasitenkinimas“ ieškoma paaiškinimo, kodėl gerėjančios materialinės gyvenimo sąlygos nedaro jokios įtakos pasitenkinimui civilizacija ir apskritai – esama padėtimi. Šviesi XX amžiaus pirmoji pusė, puikiai aprašyta Floriano Illieso knygoje „1913. Šimtmečio vasara“, virto I pasauliniu košmaru, po kurio visai netrukus sekė ir II pasaulinis košmaras.

Rugsėjo 5 d. 19.10 val. Vilniuje, kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, dokumentinės dramos apie partizanus „Nematomas frontas“ komanda rengia išskirtinį filmo seansą, skirtą paremti Ukrainai. Visos šio seanso metu surinktos lėšos bus skirtos programai „Blue/Yellow“, kuri tiekia paramą karo kamuojamai Ukrainai. Jei žiūrovai užpildys visą šiam seansui skirtą 640 vietų salę, Ukrainai galėtų atitekti daugiau nei 11 tūkst. litų parama.

Žemiau skurdo rizikos ribos gyvena apie 610 000 šalies gyventojų, jie sudaro apie 21 proc. visų lietuvių – skelbia tyrimų duomenys. „Tiesa bado akis – atskirtis tarp turtingų ir skurstančių gyventojų vis didėja“, - „Laisvosios bangos“ radijui kalbėjo Baltijos labdaros fondo vadovas Arūnas Svitojus. „Valstybiniu lygiu mes nedirbame taip, kad padėtume žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Atgavus nepriklausomybę, nebuvo skiriama pakankamai dėmesio ir teikiama informacijos ar mokymo visiems žmonėms.

Lietuvos kariuomenės transporto lėktuvu C-27J „Spartan“ pirmadienį į Kijevą išskraidinama Lietuvos paramos Ukrainos kariuomenei siunta. Siuntoje bus sausi maisto daviniai ir medicinos priemonės, kuriuos skiria Krašto apsaugos ministerija. Taip pat lėktuvu bus skraidinamas maistas ir drabužiai, kuriuos iš paprastų žmonių Vilniuje ir Kaune surinko visuomeninės organizacijos.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kviečia žemdirbius, dėl afrikinio kiaulių nebegalinčius auginti kiaulių, pasinaudoti kaimo plėtros parama veiklai pakeisti. „Mums svarbu, kad žemdirbiai patirtų kuo mažiau nuostolių šioje krizinėje situacijoje, todėl darome viską, kad padėtume jiems rasti išeitį ir imtis kitos veiklos vietoje kiaulių auginimo. Jie galėtų auginti kitus gyvulius ir gauti tam paramą“, – pabrėžia ministrė.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius rugpjūčio 28 dieną susitiko su Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, teikiančių paramą Ukrainos žmonėms, atstovais. Ministras padėkojo už nuoširdų susirūpinimą ir paramą ukrainiečiams, ginantiems savo šalį nuo ginkluotos agresijos. Nevyriausybinių organizacijų atstovai papasakojo apie jų rengiamus projektus, pasidalijo patirtimi.

Vita Ličytė, LRT radijas, LRT.lt Lietuvos specialistai sieks, kad Europos Sąjungos parama būtų skiriama mėsos produktų gamintojams. Ketvirtadienį Briuselyje bendrijos šalių ekspertai tariasi dėl papildomų pagalbos priemonių nukentėjusiems ūkininkams dėl Rusijos embargo.

Keturiskart 3000 m kliūtinio bėgimo Lietuvos čempionas ir šių metų Europos lengvosios atletikos čempionato dalyvis Justinas Beržanskis sulaukė išskirtinio aprangos gamintojų firmos „Joma“ dėmesio – sportininkui skirta „Joma stipendija“. „Kadangi pradėjome bendradarbiavimą su Lietuvos lengvosios atletikos federacija bei pasirašėme ilgalaikę ketverių metų sutartį, nusprendėme, jog galime bandyti padėti ne tik federacijai, bet ir sportininkams, kurie sulaukia mažiau dėmesio, tačiau nuolat demonstru...

  LRT.lt Rugpjūčio 26 d. krašto apsaugos viceministras Marijus Velička susitikime su Ukrainos ambasadoriumi Lietuvoje Valeriju Žovtenko išsakė tvirtą Lietuvos poziciją dėl paramos Ukrainos teritoriniam vientisumui ir informavo apie ministerijos sprendimą suteikti paramą Ukrainos kariuomenei. Pasak viceministro, rugpjūčio mėnesį Krašto apsaugos ministerijos vadovybė atsižvelgė į Ukrainos pagalbos prašymus, ir skyrė apie 100 tūkst. Lt. vertės materialinę paramą.

  Europos Komisija ruošia naują paramos Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio produkcijos gamintojams, nukentėjusiems dėl Rusijos embargo, paketą, kuris papildys jau patvirtintą 125 mln. eurų (432 mln.

Didelę dalį Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų Lietuvai skiriamos paramos administruoja Ūkio ministerija. Ypatingai didelės investicijos – beveik 1,2 mlrd. litų tenka įmonių produktyvumo didinimui, verslo aplinkos gerinimui ir finansų inžinerijos priemonėms. Nors daugelio projektų įmonės nepajėgtų įgyvendinti be ES paramos, jos ženkliai prisideda ir savo lėšomis. Ūkio ministerijos skaičiavimais 1 ES paramos litas pritraukia beveik 0,7 lito privačių lėšų.

Ukrainos vadovai ne kartą kreipėsi į pasaulio bendruomenę, prašydami paramos Rusijos agresijos akivaizdoje. Jos kariuomenei trūksta ne tik neperšaunamų liemenių, šalmų ar batų, bet ir maisto bei medicininės pagalbos priemonių. Norėdamos padėti šiai šaliai, Lietuvos Krašto apsaugos savanorių pajėgos organizuoja maisto, medicininės pagalbos priemonių bei kitų daiktų siutimą į Ukrainą. Prie jų galite prisidėti ir jūs.

Žemės ūkio ministerija dvigubina paramą, skirtą pakeisti kenksmingus asbesto stogus. Liepos mėnesį gautos 906 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma – beveik 5,5 mln. litų, tačiau iš anksto buvo skirta tik 2,5 mln. litų paramos. Ministerija nutarė įvertinti visas pateiktas paraiškas ir skirti visą prašomą paramos sumą. Iš viso šiai Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos daliai skirti 59 mln. litų. Iki šiol išmokėta 42 mln. litų.

Europos Sąjungos fondų parama – puiki priemonė, siekiant įgyvendinti strateginius įmonės tikslus, tačiau ja reikia pasinaudoti tikslingai. Priešingu atveju, ES remiami projektai gali virsti tik papildomu galvos skausmu ir išlaidomis. Taip teigia verslininkai, kuriems šis finansinis instrumentas leido atrasti naujas eksporto rinkas ir padidinti prekės ženklų žinomumą. Namų darbus atlikti būtina „Neverta dalyvauti projektuose vien dėl to, kad iš ES fondų būtų galima gauti pinigų.

Per pastaruosius metus gyventojų nuomonė apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skyrimo skaidrumą pastebimai pagerėjo, rodo reprezentatyvi gyventojų apklausa. Gyventojai teigia, jog dabar juos pasiekia daugiau informacijos apie ES lėšas ir jie turi tvirtesnę nuomonę, ar jos panaudojamos skaidriai.

Žemės ūkio ministerija yra pasiruošusi paankstinti pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos mokėjimą žemdirbiams. Žemdirbiams žadama paspartinti 117 milijonų litų išmokų išmokėjimą tam, kad būtų sušvelnintos ekonominės pasekmės ūkiams. Didžioji dalis paramos, net 67 milijonai litų, bus skirti pieno sektoriui, paramą taip pat gaus ir kiti sektoriai, tarp jų ir galvijienos augintojai.

Artėjant rugsėjui į savivaldybes ir seniūnijas kreipiasi norintieji gauti paramą mokinio reikmenims įsigyti, taip pat pageidaujantieji, kad vaikai mokykloje gautų nemokamus pietus ar net ir pusryčius. Tiek miesto, tiek rajono savivaldybės kol kas prašymų gavo mažiau nei pernai. Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė sako, kad eilių nėra. Gaunantieji paramą ne vienerius metus žino tvarką ir registruojasi iš anksto.

 Lietuvos krašto apsaugos ministerija antradienį pranešė skirsianti Ukrainai sausų maisto davinių ir medicinos priemonių. „Savo parama pirmiausia siekiame parodyti solidarumą ir palaikymą Ukrainai”, – pranešime spaudai teigė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Pasak jo, nuo Ukrainos stabilumo priklauso ir Lietuvos saugumas, todėl svarbu šiai šaliai padėti ir praktinėmis priemonėmis. Pagalbos priemonių paketą sudarys daugiau nei 4 tūkst.

Vitalija Jalianiauskienė Ką daryti, kai ramia vaga tekėjęs gyvenimas staiga subyra į šipulius? Sunki liga, gaisras, avarija ar kokia kita skaudi netikėta nelaimė pareikalauja ne tik skausmingų išgyvenimų, bet ir daugybės išlaidų. Daugelio šeimų biudžetas tokių išbandymų neatlaiko ir žmonės puola ieškoti pagalbos visur, kur tik įmanoma. Tačiau viltys, kad sudėtingu ir, regis, beviltišku atveju pagelbės vietos valdžia, ne visada išsipildo.

 Lietuvos užsienio reikalų ministerija „URM) penktadienį pranešė skyrusi 30 tūkst. eurų (103 tūkst. litų) humanitarinę pagalbą nuo konflikto Gazos ruože nukentėjusiems palestiniečiams. Lėšos bus pervedamos Jungtinių Tautų Paramos ir darbo agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA), kuri vykdo pagalbos palestiniečiams programas. Gazos Ruožo pareigūnai nurodė, jog per keturias savaites trukusį konfliktą žuvo 1875 palestiniečiai, daugiausia civiliai gyventojai.

Gyvenate kaime, bet žemės ūkis netraukia? O gal gyvenate afrikinio kiaulių maro buferinėje zonoje ir atsidūrėte sunkioje padėtyje? Jums siūloma kita galimybė – teikite paraišką kaimo plėtros priemonei „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ ir galėsite imtis sau artimo ne žemės ūkio verslo. Paraiškos pagal šią priemonę priimamos nuo š. m. rugpjūčio 11 iki rugsėjo 12 d. Didžiausia paramos suma vienam kaimo gyventojo projektui – daugiau nei 200 tūkst.

LR Konkurencijos tarybos vertinimu, skatinamųjų tarifų taikymas elektros rinkoje yra konkurenciją iškraipanti priemonė ir neskatina tokiais tarifais besinaudojančių gamintojų rūpintis vykdomos veiklos efektyvumu. Taryba atsakė į Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) kreipimąsi dėl Energetikos ministerijos siūlymo atverti galimybę naujas biokuro kogeneracines remti per elektros energijos skatinamuosius tarifus, tam panaudojant viešuosiuos interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo lėšas.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Nors gerai išnaudojome praeitą ES struktūrinės paramos etapą – technologiškai perginklavome įmones, yra investuota į savivaldybių infrastruktūras, viešųjų erdvių tvarkymą – ateityje gresia nemenkos bėdos. „Tai galima vertinti dvejopai: viena vertus, miestelių veidai susitvarkė, tačiau reikia nepamiršti ir kito aspekto, kuris Lietuvoje yra dažnai nuvertinamas – eksploatacijos“, – portalui LRT.

Lietuvos prezidentė sako, kad euro įvedimas reiškia postūmį šalies verslui ir investicijoms, skolinimosi kaštų mažėjimą. Dalia Grybauskaitė teigia eurą visada vertinusi kaip geopolitinį saugiklį nuo politinio ir fiskalinio populizmo, kuris itin aktualus keičiantis valdžiai šalies viduje. Be to, Lietuva turės visos ES paramą, jei ją užkluptų finansų krizė. Prezidentė trečiadienį atsakė į BNS klausimus.

Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. „Verslo plėtotė Lietuvoje turėtų tapti viena iš prioritetinių ekonominės politikos krypčių. Mažos alternatyvios veiklos įmonės turi didelę įtaką šalies ekonominiam augimui. Šių įmonių plėtra kaime itin svarbi. Ji skirta skatinti kaimo gyventojų verslumą, įvairinti smulkųjį verslą, kurti paslaugas, saugoti kaimo paveldo vertybes, didinti gyventojų pajamas ir užimtumą“, – pabrėžia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

„Istoriškai susiklostė, kad ES struktūrinių fondų lėšos verslui buvo skirstomos kaip negrąžintina parama. Tačiau, tai keičiasi – šiuo metu jos vis labiau yra orientuojamos į finansines priemones Tai – ypač teigiamas pokytis, leisiantis daug efektyviau išnaudoti ES struktūrinių fondų lėšas“, - sako Lietuvos Rizikos ir Privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Gustainis.

Daugybė Lietuvos įmonių pasinaudojusios Europos Sąjungos parama gamina ir eksportuoja sveiką ir kokybišką maistą į užsienio šalis.    ...

Pasinaudojusios Europos Sąjungos parama ir pasitelkusios naujas vadybos metodikas ir informacines technologijas maisto produktus gaminančios įmonės atnaujino ir modernizavo gamybos procesus.

Žemės ūkio ministerija, siekdama sudaryti tinkamas sąlygas gyvulininkystės sektoriaus plėtrai, 2013 m. perskirstė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai įgyvendinti skirtas lėšas tarp šios programos priemonių ir gyvulininkystės sektoriui papildomai skyrė 60 mln. Lt paramos lėšų investicijoms. Ilgą laiką dėl netinkamos politikos nualinta sritis pagaliau pradeda atsigauti. Tam įtakos turėjo 2013 m. priimta Nacionalinė 2014–2020 metų gyvulininkystės plėtros programa.

Žemės ūkio ministerija priėmė sprendimą pratęsti paramos paraiškų teikimo laikotarpį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius buferinėje zonoje) iki š. m. rugpjūčio 29 d. „Mums pavyko pasiekti, kad paramos lėšų suma šiai veiklai finansuoti būtų padidinta nuo 8,3 iki 22,1 mln. Lt“, – pažymėjo žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna. Žemės ūkio ministro įsakymu (2014 m. birželio 18 d. Nr.

Trečdalis Lietuvos vartotojų nėra linkę pasikliauti įmonėmis, skirstančiomis iš gyventojų surinktą paramą, rodo atlikta vartotojų nuomonės apklausa. Daugiau nei pusė šalies gyventojų (55 proc.) norėtų būti informuoti apie tai, kaip panaudojama nuo jų perkamos prekės skiriama parama. Tiesa, papildomai skirti laiko šios informacijos paieškai jie nėra linkę. Kur kas mieliau tokią „ataskaitą“ jie norėtų matyti ant produkto pakuotės (35 proc.) arba pardavimo vietoje (23 proc.