Rizikos kapitalo fondų valdytojams patikėtos ES struktūrinių fondų, valstybės bei privačių investuotojų lėšos buvo investuotos į keliasdešimt įmonių, veikiančių aukštųjų technologijų (pvz. „Altechna“, „Eldes“), paslaugų („Impuls“, „Coffee Inn“ „Šeimos medicinos klinika“), gamybos („Putokšnis“, „Gaudrė“, „TVC“), energetikos („Lignoterma“, „Eurakas“) ir kitose srityse. Be to, rizikos kapitalo fondai itin aktyviai prisidėjo prie jaunų įmonių, tokių kaip „Brolis Semiconductors“, „Yplan“ ar „Art21“, plėtros.
Lietuvoje buvo įsteigtas JEREMIE kontroliuojantysis fondas, kurio valdytoju buvo paskirtas Europos investicijų fondas. Per JEREMIE kontroliuojantįjį fondą šiuo metu įgyvendinamos trys rizikos kapitalo priemonės, kurioms skirta 42 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų.
Investicijos į skirtingos stadijos verslus
JEREMIE fondo tikslas – padėti vidutinėms ir mažoms ir labai mažoms įmonėms rasti investuotojų. Iki su JEREMIE fondo ir privačių investuotojų lėšomis įsteigtų rizikos kapitalo fondų veiklos pradžios 2010 m. įmonėms tai buvo labai sunki užduotis – šalyje veikiančios užsienio investicinės bendrovės noriau rėmė didelius, patirtį ir užtikrintą sėkmę turinčius verslus, tuo tarpu mažesnėms, pradedančiosioms įmonėms gauti reikalingo kapitalo buvo beveik neįmanoma. Pradėjus veikti JEREMIE fondui, Lietuvoje susikūrė visa rizikos kapitalo ekosistema: fondai, investuodami ES, valstybės bei privačių investuotojų lėšas, prisideda prie pačių perspektyviausių ir inovatyviausių ivairios stadijos verslų gimimo ir plėtros
JEREMIE fondas – skėtinis fondas, kontroliuojantis net penkių specifinių rizikos kapitalo fondų veiklą (Verslo angelų fondas I“, „Lithuania SME Fund“, „LitCapital I“, „Practica Seed Capital“, „Practica Venture Capital“). JEREMIE fondo valdytoju buvo paskirtas nuo 1994 metų visoje Europos Sąjungoje veikiantis Europos investicijų fondas (EIF). EIF labai svarbus Europos rizikos kapitalo rinkos dalyvis, ypač aukštųjų technologijų ir verslo pradžios segmentuose,, valdantis daugiau nei 13,5 mlrd. EUR investicijų portfelį. EIF patirtis ir žinios leido Lietuvoje per keletą metų sukurti rizikos kapitalo infrastruktūrą. Minėtų penkių fondų valdytojai sutartinai pabrėžia ir dar vieną EIF privalumą – tai viena geriausiai Europoje žinomų finansinių institucijų, tad jos dalyvavimas finansavime leidžia fondams lengviau pritraukti privačius investuotojus ir užsienio fondus.
„EIF užtikrina pasitikėjimą ir skaidrumą, nes fondo pagrindinis akcininkas yra Europos investicijų bankas ir netiesiogiai ES valstybės. EIF veikia pagal rinkos standartus, diegia geriausią rinkos praktiką ir kartu tai derina su rinkos vystymo misija. Investuotojams tai svarbiausi faktoriai“, - sako „Verslo angelų fondas I“ partneris Arvydas Strumskis.
Kiekvienas iš 5 su JEREMIE įkurtų rizikos kapitalo fondų turi šiek tiek skirtingą veiklos kryptį, taip garantuojant, kad reikiamas investicijas gaus skirtingų stadijų perspektyvūs verslai – tiek besikuriantys, tiek jau veikiantys ir besiplečiantys.
Du rizikos kapitalo fondai „BaltCap“ ir „LitCapital“ savo investicijas nukreipia į didesnes, jau ilgesnį laiką veikiančias įmones, tuo tarpu „Practica Seed Capital“ ir „Practica Venture Capital“ rūpinasi jaunesniais verslais. Pirmasis investuoja į pradinę idėją, padėdamas ją „išauginti“, tuo tarpu antrasis – į pirmuosius žingsnius žengiančius verslus, tęsia verslu gimusių idėjų „auginimą“.
Tuo tarpu, pagal JEREMIE iniciatyvą įkurtas bendrai investuojantis fondas „Verslo Angelų Fondas I“, subūrė vadinamuosius „verslo angelus“ – sėkmingus verslininkus, norinčius ne tik investuoti, bet ir dalintis patirtimi. Šis fondas investuoja kartu su verslo angelu, taip užtikrindamas ne tik kapitalo injekciją, bet ir vadybos praktikos bei patirties perdavimą.
Investuoti į tai, kuo didžiuojamės
„Investicija yra tai, kas grįžta. Ir šios investicijos grįžta su kaupu“, – mano fondo „LitCapital“ investicinių projektų vadovas Julius Dukšta. Pasak jo, ES lėšos tokiu būdu nukreipiamos ten, kur jų labiausiai reikia ir jos gali generuoti didžiausią grąžą. „LitCapital“ fondas valdo 25 mln. eurų, kuriuos investuoja į įmones, jau veikiančias rinkoje ir ieškančias kapitalo tolimesniam augimui. Pasak jo, šiuo metu fondas savo investiciniame portfelyje turi septynių įmonių akcijas. „Visos investicijos tikrai perspektyvios, nukreiptos į įdomius verslus“, – sako J. Dukšta.
Kaip vieną iš investicijų pavyzdžių jis paminėjo UAB „Eldes“, kuriančią ir gaminančią itin pažangius nuotolinio valdymo įrenginius ir sprendimus M2M (machine to machine) rinkai. „Nuo 2005 metų veikianti ir aukštųjų technologijų srityje besispecializuojanti, perspektyvi ir itin sparčiai auganti įmonė idealiai atitiko visus mūsų investavimo kriterijus. Investavome į tai, kuo Lietuva didžiuojasi“, – pasakoja J. Dukšta.
Pažangumas ir įmonės kūrėjų technologinė kompetencija paskatino investuoti ir į visiškai naują įmonę „Brolis Semiconductors“. „Turime apsibrėžę savo investavimo gaires, tačiau esame linkę dirbti lanksčiai, todėl kiekvieną investavimo galimybę vertiname ir analizuojame individualiai. Ši įmonė išsiskyrė jos įkūrėjų profesionalumu ir entuziazmu. Be to, matome itin puikias perspektyvas iš šiuo metu pakankamai nišinės srities lyderio išauginti rimtą pasaulinio lygio žaidėją“, – tvirtina J. Dukšta.
Padėti „serijiniams verslininkams“
„BaltCap“ yra didžiausias visose Baltijos šalyse veikiantis privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytojas. Šiuo metu jis valdo 5 rizikos ir privataus kapitalo fondus, 2 iš jų iš dalies finansuojami pagal JEREMIE programą panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas (20 mln. eurų fondas Lietuvoje ir 30 mln. eurų fondas Latvijoje). „Lietuvoje investuojame į sparčiai augančias bendroves, padedame joms didinti turimą rinkos dalį tiek mūsų, tiek ir kitose Baltijos šalyse. Jei labai pasitikime vadovais, investuojame ir į ankstyvos stadijos verslus“, – pasakoja „BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis.
Fondas investavo ir į „Impuls“ bei „Coffee Inn“ plėtrą. „Po mūsų investicijų, „Impuls“ bendrovės pajamos intensyviai auga jau trečius metus. Į atnaujinimą ir naujų klubų atidarymą jau investuota beveik 20 mln. litų. Tuo tarpu „Coffee Inn“ turi puikią komandą, iš esmės sukūrusią naują rinkos standartą. Mūsų investicijos padėjo bendrovei atidaryti savo skrudinimo cechą ir išplėsti kavinių tinklą Lietuvoje ir Latvijoje. Šiuo metu ruošiamasi plėtrai kitose rinkose“, – pasakoja S. Gustainis. Rizikos kapitalo instrumentų atsiradimas padeda ir verslininkams, kurie verslą mato kaip projektą – sukūrę vieną jau ima galvoti apie kitą. „Tokie, „serijiniai verslininkai“ yra vieni pagrindinių dinamiško ūkio kalvių“, – tvirtina S. Gustainis.
Patirtį ir investicijas suteikia „verslo angelai“
„Parama yra duodama žmonėms, kurie negali kažko padaryti patys, be niekeno pagalbos. Tai reiškia, kad ES lėšos, arba iš mokesčių mokėtojų surinkti pinigai, skiriami naujųjų Europos Sąjungos šalių plėtrai. Kuo skiriasi tai, ką darome mes? Mes šias lėšas kartu su valstybės ir kitų verslininkų lėšomis, investuojame į aukšta rizika pasižyminčias įmones, – pasakoja „Verslo angelų“ fondo partneris Arvydas Strumskis. – „Ar galima skirti ES struktūrines lėšas idėjai, kuomet daugeliu atveju gamyba dar net nepradėta. Tuo tarpu mes suburiame patyrusius verslininkus, turinčius tam tikras kompetencijas bei norinčius investuoti, ir kartais kuriame verslus beveik nuo nulio“.
„Verslo angelas“ – finansinis terminas, reiškiantis žmogų, investuojantį savo kapitalą ir aktyviai dalyvaujantį įmonės veikloje. Būtent todėl tokie investuotojai dažniausiai domisi jaunais ar radikaliai persitvarkančiais verslais. Šio fondo investicijos pasiekė tokias įmones kaip „ProBioSanus“, gaminančią natūralius, probiotikų pagrindu sukurtus valymo bei asmens higienos produktus, UAB „Agrobirža“ – prekybos platformą, apjungusią grūdų pardavėjus ir pirkėjus į vieną sistemą, ar UAB „ART21“, kuriančią IT produktus išskirtinai tik žemės ūkio sektoriui.
„Siekiame „išsukti“ įmonės vertę taip, kad ji taptų stabilia ir ilgalaike, kreipiame dėmesį į didelį potencialą turinčias ir aktyviai veikiančias įmones“, – sako A. Strumskis.
Nuo 2010 m., kuomet kartu su JEREMIE kontroliuojančiuoju fondu įsteigti rizikos kapitalo fondai pradėjo savo veiklą Lietuvoje, iki šių metų gegužės pabaigos, investicijų sulaukė 66 projektai, į kuriuos investuota daugiau nei 120 mln. litų ES struktūrinių fondų ir privačių investuotojų lėšų.
