Lietuvos prezidentė sako, kad euro įvedimas reiškia postūmį šalies verslui ir investicijoms, skolinimosi kaštų mažėjimą. Dalia Grybauskaitė teigia eurą visada vertinusi kaip geopolitinį saugiklį nuo politinio ir fiskalinio populizmo, kuris itin aktualus keičiantis valdžiai šalies viduje. Be to, Lietuva turės visos ES paramą, jei ją užkluptų finansų krizė.
Prezidentė trečiadienį atsakė į BNS klausimus.
BNS: Kokia yra euro nauda Lietuvos ekonomikai?
D.Grybauskaitė: Ekonominė prasmė yra labai svarbi Lietuvai, todėl kad Lietuvos ekonomika maža ir atvira, labai integruota į Europos Sąjungą. Mūsų pagrindiniai prekybos partneriai yra būtent euro zonos šalys, ir, turint galvoje, kad de facto mes visą šį laiką po valiutų valdybos modelio įvedimo turėjome eurą, tai yra litas buvo susietas fiksuotu kursu su euru, - visos šios priežastys lemia, kad ekonomiškai mums euro įvedimas buvo nulemtas.
Dabar tai reiškia postūmį verslui ir investicijoms ir, be jokios abejonės, skolinimosi kaštų didžiulį mažėjimą. Vien pastaruoju metu, šį pusmetį, buvo padidintas skolinimosi reitingas iki A- (dviem pakopomis). Tai rodo, kad euro įvedimas jau įskaičiuojamas į mūsų ekonomikos vystymąsi, todėl tai vertinu labai pozityviai būtent Lietuvos ekonomikos įtakos prasme.
Geopolitinė prasmė irgi labai svarbi, todėl, kad tai rodo mūsų stiprėjančią, kiekybinę ir kokybinę integraciją su Europos pagrindinėmis šalimis; kad patenkame į konkurencingą ir svarbius sprendimus priimančią šalių grupę, kur sprendimai bus priimami visai Europai dėl fiskalinės ir pinigų politikos.
Tai reiškia, kad mes būsime tie, kurie taip pat dalyvaus priimant sprendimus, o ne tik juos vykdant. Tai užtikrina mūsų valiutos stabilumą. Be to, turėsime paramą finansinės krizės, jeigu tokia būtų, atveju, nes mechanizmai pritaikyti būtent tiesiogiai euro zonos šalims. Lietuvos patekimą į euro zoną visada vertinau kaip geopolitinį saugiklį nuo politinio ir fiskalinio populizmo, nes, keičiantis valdžioms ir kai visos šalys yra rinkimų procese, visada tokia rizika egzistuoja. Euras ir visos su buvimu euro zonoje susijusios sąlygos užtikrins ir užkirs kelią tokiam politiniam populizmui Lietuvos viduje.
Labai tikiuosi, kad Vyriausybė sugebės sėkmingai susitvarkyti su pereinamuoju laikotarpiu, kad nenukentėtų žmonės ir verslas nepiktnaudžiautų šiuo procesu. Džiaugiuosi, kad Lietuva užbaigė savo kelią į euro įvedimą, kurį pradėjome iš karto po šalies įstojimo į Europos Sąjungą, dar kai patekome į pirmą mechanizmą. Tai teko daryti dar man būnant finansų ministre. Noriu pasveikinti Vyriausybę, kuri sugebėjo pratęsti buvusios Vyriausybės darbą ir užtikrinti galimybę Lietuvai stoti į euro zoną.
BNS: Apklausos rodo, kad nors Lietuvos žmonių parama eurui išaugo, tačiau nepritariančiųjų eurui yra vis dar daugiau nei jam pritariančiųjų. Kaip pagrįsti šie žmonių nuogąstavimai?
D.Grybauskaitė: Visose šalyse prieš euro įvedimą tokių nuogąstavimų buvo ir šie nuogąstavimai yra teisėti, todėl būtina, kad Vyriausybė ne tik aiškintų ir informuotų žmones apie pasiruošimo procesus, bet taip pat užtikrintų, kaip yra priimti įstatymai dabar ir taisyklės, kad kainos nebūtų keliamos pereinamuoju laikotarpiu, užtikrintų, kad verslas nepiktnaudžiautų. Čia jau Vyriausybės administraciniai gebėjimai ir įstatymų laikymasis.
Praktika rodo, kad daugelyje šalių kainų indeksas kilo labai mažai, tai netgi ir pakilimu nepavadinčiau, kai, pavyzdžiui, 20–30 centų prie šimto litų. Maždaug tokia yra rizika, bet, aišku, viskas priklauso nuo to, kaip Vyriausybė susitvarkys, kaip institucijos stebės, ar nėra piktnaudžiavimo, nes, aišku, mėginimų piktnaudžiauti tikrai bus, bet bent jau įstatymai ir tvarkos, kurios dabar yra priimtos ir numatytos, turėtų būti tas saugiklis, kuris neleis labai smarkiai piktnaudžiauti. Vyriausybė turi sklandžiai visą pusės metų pereinamąjį laikotarpį ir jau iš karto įvedus eurą stebėti procesus, būti įdėmi ir pati nedaryti klaidų, tai yra nebeginti ar politiškai sieti minimalaus atlyginimo didinimą ar dar kitus procesus su euro įvedimu, nes tada iš karto tai bus įdėta į kainas ir verslas, be jokios abejonės, į tai sureaguos.
BNS: Ar įvykiai Ukrainoje gali paskatinti Lietuvos gyventojų paramą gilesnei integracijai į ES būtent per eurą?
D.Grybauskaitė: Tai labai priklauso nuo to, kaip mes pateikiame ir argumentuojame. Pasąmoningai gali būti, kad gilesnė integracija su Europos Sąjunga lyg ir turėtų sukelti tokią emociją arba nuotaiką, kad tai yra saugiau. Labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių vidaus, kaip susitvarkysime, nes matėme ir pavyzdžių, kai euro zonoje esančios šalys tikrai išgyveno sunkią finansinę krizę. Taigi, tokio tiesioginio ryšio tikrai nematyčiau, bet geopolitine prasme – taip. Manyčiau, kad tai tikrai yra daugiau ir saugumo, ir užtikrintumo. Svarbiausia, kad tai yra saugiklis ir nuo mūsų pačių vidaus klaidų.
BNS: Ačiū už pokalbį.
