paralimpinės žaidynės

Vilniaus Rotušėje duris atvėrė fotografijos paroda „Paryžius 2024“. Čia eksponuojamos geriausios nuotraukos iš šiemet Prancūzijoje vykusių paralimpinių žaidynių. Didžiausiame ir svarbiausiame pasaulio žmonių su negalia sporto renginyje mūsų šalies garbę gynė devyni paralimpiečiai ir vienas vedlys, o jų pasirodymus ir emocijas įamžino žinomas fotografas Vytautas Dranginis.

2024 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 d. Paryžiuje vykusiose paralimpinėse žaidynėse dalyvavavo 4400 paraatletų iš viso pasaulio.  Didžiausioje ir svarbiausioje žmonių su negalia sporto šventėje Lietuvai atstovavo 9 sportininkai ir 1 vedlys, kurie šiame pasakojime dalijasi neišdildomais ir visam gyvenimui įstrigusiais įspūdžiais ir paralimpinio Paryžiaus.

Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija nepritaria Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo „Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. V-1871 „Dėl Aukšto meistriškumo sporto programų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus lydi sportininkus į olimpines ir paralimpines žaidynes, jis su paralimpine rinktine dirbo Tokijo ir Paryžiaus žaidynėse, yra buvęs ir Londone vykusiose žaidynėse.

Dvejų paralimpinių žaidynių dalyvis lengvaatletis Andrius Skuja (32 m.) vidurinėje mokykloje oficialiai net neturėjo teisės sportuoti, nes iki pat jos baigimo medikai daug nesigilindami negalią turinčiam berniukui vis rašydavo atleidimo nuo kūno kultūros pamokų pažymą. Tačiau Andrius šių pamokų stengdavosi nepraleisti, o ir dar ieškojo galimybių papildomai sportuoti.

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius interviu Parateam.lt įvertino šalies paralimpinės rinktinės pasirodymą Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse. Šiose žaidynėse, kurios Lietuvai buvo dešimtosios po Nepriklausomybės atgavimo, komandai atstovavo devyni sportininkai, buvo iškovotas vienas bronzos medalis, užimta nemažai kitų aukštų pozicijų.

Lietuvos paralimpietis Edgaras Matakas varžysis Paryžiaus žaidynių finale. E. Matakas SB11 klasės plaukimo atrankoje, kurioje atletai įveikia 100 metrų distancinę krūtine, fiksavo 1:15.69 min. laiką, bendroje įskaitoje užėmė ketvirtąją vietą ir be vargo žengė į finalą. Pirmajame atrankos plaukime greitesnis už lietuvį buvo tik kinas Bozunas Yangas, atplaukęs per 1:14.99 min.

Ukrainos golbolo (aklųjų riedulio) komanda, kuri lietuvius įveikė Europos čempionato finale ir taip iškovojo kelialapius į Paryžiaus paralimpines žaidynes, šiandien jų pusfinalyje įveikė dabartinius paralimpinius ir pasaulio čempionus brazilus ir pateko į Paryžiaus paralimpiados finalą.

Lietuvos paralimpinės rinktinės lengvaatletis Andrius Skuja startavo Paryžiaus „Stade de France“ stadione ir varžėsi F46 negalios klasės rutulio stūmimo varžybose. Deimanto Jusio treniruojamas šiaulietis iškovojo 6-tą vietą. Kita D. Jusio auklėtinė, žaidynių debiutantė Eivydė Vainauskaitė tos pačios klasės rutulio stūmime tarp moterų liko 11-ta.

50-metė Italijos atstovė Valentina Petrillo tapo pirmąja translyte bėgike paralimpinių žaidynių istorijoje. Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse V. Petrillo sėkmingai įveikė T12 kategorijos 400 m bėgimo atranką, finišuodama per 58.35 sek. Pusfinalyje sportininkė buvo dar greitesnė (57.58) ir pagerino karjeros rekordą, bet iki finalo veteranei pritrūko kiek daugiau nei sekundės. „Kovojau iki galo, bet patekti į finalą neturėjau vilčių. Norint patekti į finalą, reikėjo bėgti per 56 sek.

Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse tikrą dramą teko išgyventi Australijos plaukikui Ahmedui Kelly.  Vyrų SM3 kategorijos 150 m kompleksinio plaukimo atrankoje A.Kelly finišavo per 3 min. 8.25 sek. Tai buvo vienas geriausių rezultatų atrankoje, bet tada teisėjai paskelbė, kad A. Kelly – diskvalifikuojamas. Teisėjams užkliuvo tai, kad laisvuoju stiliumi jis plaukė naudodamas plaukimo peteliške techniką.

Amerikiečiui bėgikui Hunteriui Woodhallui nereikia toli dairytis įkvėpimo šių metų paralimpinėms žaidynėms. Jo jis semiasi iš savo žmonos. 25 metų bėgikas turi šansų iškovoti savo pirmąjį aukso medalį 400 metrų bėgime T62 neįgalumo kategorijoje (šioje rungtyje varžosi bėgikai, kuriems amputuotos abi kojos žemiau kelių). Dar visai neseniai, vos prieš dvi savaites, paralimpietis stebėjo savo žmonos Taros Davis-Woodhall triumfą olimpiniame šuolyje į tolį.

Lietuvė Oksana Dobrovolskaja trečiadienio popietę dalyvavo disko metimo varžybų finale Paryžiaus žaidynėse. 28-erių sportininkė liko per žingsnį nuo medalio – ji užėmė penktąją vietą. Pigmentinį retinitą – akies tinklainę pažeidžiančią ligą – iš mamos paveldėjusi ir dėl to nuo vaikystės silpnai matanti Oksana į Paryžiaus paralimpinių žaidynių disko metimo sektorių žengė išradingai trispalvės spalvomis nusidažiusi kaseles.

Disko metikė 28 metų Oksana Dobrovolskaja mokykloje nė negalėjo sportuoti, nes regėjimo negalią turinčiai mergaitei tai buvo draudžiama, bet jau subrendusi ji sugebėjo tapti sportininke, prasibrovusia net į paralimpines žaidynes. Pigmentinį retinitą – akies tinklainę pažeidžiančią ligą – iš mamos paveldėjusi ir dėl to nuo vaikystės silpnai matanti Oksana iki šiol jaučia nuoskaudą, kad per kūno kultūros pamokas Vilniaus Lazdynų mokykloje jai dažniausiai tekdavo sėdėti ant suolo.

Translytė sportininkė Valentina Petrillo nepasiekė T12 klasės 400 metrų bėgimo finalo Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse. 51-erių V. Petrillo atbėgo trečia pusfinalyje, pasiekusi savo geriausią asmeninį rezultatą – 57,58 sek., tačiau to finalui nepakako. Šios rungties finalas numatytas antradienį. V. Petrillo taip pat varžysis T12 200 m bėgime, startuosiančiame penktadienį.

Italas irkluotojas Giacomo Perini buvo diskvalifikuotas paralimpinėse žaidynėse ir neteko bronzos medalio, nes po sekmadienio finalo jo valtyje rastas mobilusis telefonas. 28-erių sportininkas finišavo trečias PR1 vienviečių valčių irklavime – varžybose, kuriose dalyvauja tik viršutine kūno dalimi irkluoti galintys atletai. „Italijos atletas buvo užfiksuotas naudojantis komunikacijos įrangą varžybų metu, o tai yra taisyklių pažeidimas“, – skelbė pasaulinė irklavimo federacija.

Dziudo imtynininko Osvaldo Bareikio penktadienį laukia jau trečias karjeroje startas paralimpinėse žaidynėse. Milžinišką patirtį sukaupęs ir bronzinio pergalės skonio prieš trejus metus Tokijuje jau paragavęs sportininkas savo varžovus sužinos trečiadienį, bet burtų nesureikšmina. „Burtuose, aišku, norėtųsi išvengti visų varžovų (juokiasi – red.). O jeigu rimtai, tai nėra pas mus čia vieno tokio favorito. Na, galbūt vienas prancūzas, prieš kurį dar neradau vaistų.

Valentina Petrillo pirmadienį taps pirmąja atvira translyte paralimpiete. Sportininkė startuos Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse ir atstovaus Italijai lengvosios atletikos rungtyse.  50-metė sprinterė, kuri varžosi moterų T12 klasėje, skirtoje regos negalią turintiems sportininkams, 2019 m. pakeitė savo lytį. V. Petrillo šiandien varžysis 200 m ir 400 m rungtyse.

Paryžiuje jau verda įnirtingos kovos dėl paralimpinių medalių, tačiau du sportininkai gerai žino ir kitą kovų reikšmę. Ukrainos tinklinio sėdint rinktinės nariai prieš išvyką į Prancūziją prakaitą liejo ne tik treniruočių salėse, tačiau ir karo lauke.  Ukrainos paralimpiečiai Yevhenijus Korinetsas ir Dmytro Melnykas prasidėjus karui prisijungė prie karinių pajėgų ir ėmė ginti savo šalies laisvę.

18-metė Lietuvos paralimpietė Gabrielė Čepavičiūtė pateko į savo rungties finalą Paryžiaus žaidynėse. G. Čepavičiūtė – pirmoji paralimpinėse žaidynėse startavusi Lietuvos atletė. Ji varžėsi plaukimo SM6 klasės 200 m kompleksiniu būdu atrankoje, kur distanciją įveikė per 3:51.60 min. Gabrielė užėmė paskutinę penktąją vietą. Bendroje įskaitoje lietuvė liko aštunta ir pačiupo paskutinį bilietą į finalą.

Jau šiandien bus atidarytos 2024 m. Paryžiaus paralimpinės žaidynės. Nors vasaros žaidynės bus rengiamos jau 17 kartą, tačiau daug kas iki dabar nėra susipažinę su paralimpinėmis sporto šakomis.  Nors didelė dalis sporto šakų yra tokios pat, kaip olimpinėse žaidynėse, tačiau kiekviena jų turi tam tikrus specifinius dalykus, pritaikytus paraatletams.

Netrukus Paryžiuje prasidėsiančios paralimpinės žaidynės vėl prikaustys sporto aistruolių dėmesį visame pasaulyje. Daugiau nei 4 tūkst. sportininkų su negalia susirungs 22-ejose individualaus ir komandinio sporto šakose. Tarp paralimpiečių – ir Lietuvos rinktinė, kurią šiemet sudaro devyni sportininkai.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį lankysis Prancūzijoje, dalyvaus Paryžiaus paralimpinių žaidynių atidarymo ceremonijoje, BNS patvirtino Prezidentūra. Platesnę prezidento darbotvarkę žadama paskelbti vėliau.

Lankininkei Sheetal Devi – 17 metų. Jauna mergina stebina pasaulį savo gebėjimu ir valia – ji neturi rankų, tačiau dalyvauja šaudymo lanku varžybose. Neseniai sportininkės kelią pradėjusiai indei sekasi puikiai – ji skina pergales ir viltingai žvelgia į Paryžiaus paralimpines žaidynes.  S. Devi gimė Džamu apylinkėse Indijoje ūkininkų šeimoje, jai pasireiškė itin retas sutrikimas, dėl kurio mergina neturi rankų. Lanko ji akyse nebuvo regėjusi iki 15-kos metų.

Trys Lietuvos nacionalinės paralimpinės rinktinės sportininkai, atstovausiantys mūsų šaliai Paryžiaus vasaros paralimpinėse  žaidynėse, renginio išvakarėse pasipuošė išskirtiniais, dizainerės Eglės Čekanavičiūtės sukurtais rūbais. Prancūzijoje gyvenanti dizainerė sako, kad kūrybinis darbas su šaule Raimeda Bučinskyte, plaukiku Edgaru Mataku ir dziudo imtynininku Osvaldu Bareikiu jai tapo ir maloniu profesiniu iššūkiu, ir stipriu motyvacijos šaltiniu siekiant tikslų gyvenime.

Tarptautinis paralimpinis komitetas (TPK) pirmadienį paskelbė, kad 88 Rusijos sportininkai Paryžiuje vyksiančiose paralimpinėse žaidynėse varžysis su neutralia vėliava.

Pirmadienį Vilniaus oro uoste į Paryžių išlydėta didelė dalis Lietuvos paralimpinės rinktinės. Šalį atstovausiantys sportininkai Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse varžysis rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 dienomis. Į Lietuvai jubiliejines – 10-ąsias – paralimpines žaidynes vykstantys atletai neslėpė jaudulio ir ryžto siekti pergalių, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Jau pirmadienį į Paryžių išvyks paraatletė Gabrielė Čepavičiūtė, kuri pasirodys savo pirmosiose paralimpinėse žaidynėse. Judėjimo negalią turinti plaukikė jau nekantrauja savu kailiu pajusti didžiausio pasaulyje sporto renginio atmosferą.  Jauniausia paralimpinės rinktinės narė 18-metė G. Čepavičiūtė dabar jau mažina pasiruošimo intensyvumą ir daugiau dėmesio skiria minčių nuraminimui prieš ilgai lauktą debiutą.

Pasibaigus olimpiadai, Paryžius ruošiasi kitam dideliam šios vasaros sporto renginiui – paralimpinėms žaidynėms. Organizatoriai naudojasi sąlygine po olimpinių žaidynių tvyrančia ramybe Prancūzijos sostinėje, kad pasirengtų rugpjūčio 28–rugsėjo 8 dienomis vyksiančiai paralimpiadai. Atletai varžysis daugiau kaip 20 sporto šakų – nuo ​​vežimėlių regbio iki lengvosios atletikos varžybų.

Jau rugpjūčio 28 d. prasidės Paryžiaus paralimpinės žaidynės. Į jas vyks ir 9 Lietuvos paraatletai, o tarp jų – Tokijo žaidynių bronzos medalininkas Osvaldas Bareikis.  30-mečiui dziudo imtynininkui tai bus jau trečiosios paralimpinės žaidynės. Gerai nusiteikęs ir besidžiaugiantis galimybe vėl pasirodyti didžiausioje scenoje ukmergiškis į Prancūzijos sostinę vyksta su ambicingais tikslais.

Devyni Lietuvos sportininkai intensyviai ruošiasi startams Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse, o tarp jų – disko metikė Oksana Dobrovolskaja. Ne vieną sporto šaką išbandžiusi paraatletė džiaugiasi būdama stiprios sporto bendruomenės dalimi ir su maloniu jauduliu laukia pasirodymo jau antrose savo žaidynėse.  28-erių paralimpietė tik sekmadienį grįžo iš Druskininkų, kur užbaigė paskutinį stiprų pasiruošimo etapą Paryžiui, o dabar sportininkė su džiaugsmu laukia savojo starto.

Aklųjų futbolas prie Eifelio bokšto, paralimpinis žirgų sportas Versalio rūmų soduose ir dar dešimtys sporto šakų ikoniškiausiose Paryžiaus vietose. Prancūzija ir jos sostinė Paryžius 2024 metais pirmą kartą istorijoje surengs paralimpines žaidynes ir labai pasistengs paversti jas nepakartojama patirtimi 4400 varžybose startuosiančių paraatletų, jų gerbėjams, miesto svečiams.

Visai neseniai praūžė olimpinės žaidynės, bet Paryžiuje sportinė nuotaika niekur nedingsta. Jau netrukus Prancūzijos sostinėje prasidės ir paralimpinės žaidynės, į kurias išvyks ir 9 Lietuvos paraatletai.  2024 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 d. Paryžiuje varžysis lengvaatlečiai Andrius Skuja, Aušra Garunkšnytė, Donatas Dundzys, Oksana Dobrovolskaja ir Eivydė Vainauskaitė, plaukikai Edgaras Matakas ir Gabrielė Čepavičiūtė, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis ir šaulė Raimeda Bučinskytė.

Į Paryžiaus vasaros paralimpines žaidynes iškilmingai išlydėti 9 Lietuvos sportininkai – penkios moterys ir keturi vyrai: lengvaatlečiai, plaukikai, dziudo imtynininkas ir šaulė. Iškilmingo renginio Prezidentūroje metu sportininkams sėkmės linkėjo ir oficialiai išlydėjo šalies vadovas su pirmąja ponia ir garbingi svečiai. Aštuoniolikmetė Gabrielė Čepavičiūtė ruošiasi pirmosioms savo karjeroje paralimpinėms žaidynėms.

Dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis apkeliavo pasaulį, dalyvavo jau dvejose paralimpinėse žaidynėse – 2016 m. Rio de Žaneiro Pietų Amerikoje ir 2020 m. Tokijo Azijoje, bet Europoje esančiame Paryžiuje dar nėra lankęsis. Į nulekiantį šių metų Paryžiaus žaidynių traukinį jis spėjo įšokti, o svarbiausiame pasaulio parasporto renginyje pakankamai patirties jau sukaupęs 30-metis atletas žaidynėse vėl sieks ne tik dalyvauti, bet ir kovos dėl medalio.

Lietuvos paralimpinei rinktinei 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinėse žaidynėse atstovaus trys lengvosios atletikos atstovai. Jais tapo Oksana Dobrovolskaja, Donatas Dundzys ir Andrius Skuja. Visiems trims lengvaatlečiams Paryžiaus paralimpinės žaidynės bus antros karjeroje.   Sprendimą, kuriems sportininkams skirti vietas žaidynėse, antradienį priemė Lietuvos paralimpinio komiteto Vykdomasis komitetas.

Lietuvos paralimpinės rinktinės sportininkai startuos pasaulio žmonių su negalia lengvosios atletikos čempionate, kuris gegužės 17-25 d. vyks Kobėje, Japonijoje. Paraatletų tikslai – garbingai atstovauti Lietuvai, gerinti asmeninius rezultatus ir siekti vietų, už kurias skiriami paralimpiniai kelialapiai. Tiesioginiai kelialapiai į Paryžiaus paralimpines žaidynes bus skiriami už 1-2 vietas pasaulio čempionate.

Kovo 22–24 dienomis vyko pasaulio neįgaliųjų lengvosios atletikos „Grand Prix“ varžybos Italijoje, Jezolo mieste. Šalies garbę jose gynė 29 Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos delegacijos atstovai, iš kurių net 19 buvo sportininkai. Prestižinėse tarptautinėse varžybose iš viso dalyvavo apie 500 sportininkų, kurie atstovavo 55 pasaulio šalims. Per tris įvykių kupinas varžybų dienas Lietuvos sportininkai varžėsi 33 rungtyse, o jose nuskynė net 22 prizines vietas.

Kelias į dideles pergales dažnai prasideda vidurinės mokyklos sporto salėje, tačiau negalią turinčiam vaikui tą kelią rasti gerokai sunkiau nei klasės draugams. Pasaulyje Lietuvą savo laimėjimais garsinantys atletai pasakoja, kad sportuoti mokykloje jie arba neturėjo galimybių, arba turėjo dėl jų kovoti. Nuo šių metų rugsėjo visos šalies bendrojo lavinimo mokyklos atvers duris specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms besiruošiančios šaulės Raimedos Bučinskytės dienotvarkė dabar yra griežta, paprasta ir aiški. Čia viskas sudėliota net ne valandų, o minučių tikslumu. Miegoti – vienu ir tuo pačiu metu, keltis iš lovos ryte – lygiai septintą valandą. Kasdien tie patys pusryčiai, puodelis kavos ir kelionė į šaudyklą, kur keturias valandas iki smulkmenų šlifuojama šaudymo technika. Laisvas laikas skirtas tik tobulėjimui.

31-erių Robertos Orlauskaitės gyvenimas prieš dešimt metų apsivertė 180 laipsnių kampu. Jaunatvišką polėkį ir vėjavaikiškas dienas užtemdė skaudi avarija, per kurią Roberta neteko kairės kojos. Moteris sutiko papasakoti apie skausmingą nutikimą ir atskleisti, kokį tikslą ji tuo metu užsibrėžė. Roberta papasakojo, kaip negalia ne tik nesustabdė jos gyvenimo, bet ir pastūmėjo įgyvendinti seniai turėtas svajones.

Lietuvos vyrų golbolo rinktinė Juodkalnijoje vykstančiame Europos čempionate tęsia aukso medalio ir, tuo pačiu, kelialapio į Paryžiaus paralimpines žaidynes medžioklę. Čempionato pusfinalyje lietuviai užtikrintai 11:1 (8:1) sutriuškino Turkijos rinktinę ir pateko į didįjį finalą. Rungtynės buvo nutrauktos antrojo kėlinio pradžioje, kai lietuvių persvara pasiekė dviženklę atžymą.

Kaip išmoko plaukti? Kada neteko regėjimo? Ką valgo pusryčiams? Kiek kilometrų nuplaukia per savaitę? Ar nesinori mesti plaukimo? Kaip gyvena nematydamas? Ar juo didžiuojasi tėvai? Kiek uždirba? Šių ir aibės kitų klausimų Lietuvos paralimpinės rinktinės plaukikas Edgaras Matakas sulaukė iš vaikų mokyklose, į kurias atvyko kaip projekto „Negalią keičia supergalia“ ambasadorius.

Lietuvos paralimpinės rinktinės šaulė Raimeda Bučinskytė iškovojo Roterdame vykstančio Europos para čempionato sidabro medalį. Rezultatas šiaulietei lėmė vietą 2024 m. Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse. R. Bučinskytė – pirma sportininkė, iškovojusi Lietuvai kelialapį į paralimpinį Paryžių. Mūsų šalies atstovė šaudymo iš 10 metrų pneumatiniu pistoletu rungties finale surinko 227.6 taško.

Tokijo paralimpinių žaidynių prizininkas, Europos ir pasaulio čempionas Edgaras Matakas kitą savaitę Mančesteryje sieks dar kartą įrodyti, kad yra vienas greičiausių paralimpinio sporto plaukikų planetoje. Ramūno Leono treniruojamo kauniečio tikslas pasaulio čempionate – išspaust iš savęs viską, o sėkmės atveju jo lauktų dvigubas atpildas – ir medalis, ir kelialapis į 2024 m. Paryžiaus paralimpines žaidynes.

Mariaus Zibolio gyvenimas ir karjera golbolo aikštėje – atsitiktinumų virtinė. Ilgametis Lietuvos golbolo rinktinės kapitonas dar ankstyvoje paauglystėje, neapdairiai elgdamasis su peiliu, taip susižeidė akį, kad tapo neregys. Bet kaip tik tada, pakviestas žaisti golbolo, pradėjo įspūdingą per tris dešimtmečius trunkančią sportininko karjerą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms papildomai skyrė 0,5 mln. eurų. Lėšos paskirstytos penkioms organizacijoms, didžiausia suma teko Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos įgyvendinamai aukšto meistriškumo sporto programai – 167 tūkst. eurų. Lėšų taip pat skirta Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui (164 tūkst.

Lietuvos paralimpinis komitetas ir vienas didžiausių vaistinių tinklų „Camelia“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. „Camelia“ Lietuvos paralimpiniam komitetui skyrė finansinę paramą ir kartu, šviesdami visuomenę, sieks mažinti žmonių su negalia patiriamą atskirtį.

Gabrielei Čepavičiūtei tik šešiolika, o jos būtinų perskaityti knygų sąraše – Fiodoro Dostojevskio „Broliai Karamazovai“. Kūrinys reikalauja dėmesio ir įveikiamas toli gražu ne kiekvienam, tačiau Gabrielė niekada neieškojo lengvų kelių. Ir baseine ji sunkiai dirba, kad pasiektų savo svajonių.