Nors didelė dalis sporto šakų yra tokios pat, kaip olimpinėse žaidynėse, tačiau kiekviena jų turi tam tikrus specifinius dalykus, pritaikytus paraatletams.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 22 šių metų paralimpinių žaidynių sporto šakomis ir sužinoti, kuriose iš jų galėsime išvysti Lietuvos sportininkus.
Šaudymas iš lanko
Šioje sporto šakoje sportininkai šaudo strėlėmis iš 50 arba 70 metrų atstumo, siekdami pataikyti kuo arčiau taikinio centro.
Šis sportas yra ir olimpinėse žaidynėse, o paralimpinėse sportininkai yra skirstomi pagal negalios laipsnį.
W1 grupėje varžosi sportininkai, kurie turi negalią visose keturiose galūnėse, W2 – neįgaliųjų vežimėliuose besivaržantys sportininkai, kurie valdo rankas, W3 – stovintys sportininkai, kurie turi cerebrinį paralyžių, amputuotą galūnę ar pan.
Lengvoji atletika
Tai yra sporto šaka, kurioje gali varžytis sportininkai su visomis negaliomis. Maždaug ketvirtadalis visų paraatletų dalyvauja įvairiose lengvosios atletikos rungtyse.
Lengvojoje atletikoje yra net 26 negalios klasės. Be įprastų olimpinėms žaidynėms rungčių čia yra kuokelės arba lazdelės (angl. club) metimas.
Lengvosios atletikos rungtyse pasirodys net penki iš devynių Lietuvos paraatletų. Andrius Skuja ir Eivydė Vainauskaitė varžysis rutulio stūmimo rungtyje, Donatas Dundzys taip pat mes rutulį ir svies diską, Oksana Dobrovolskaja varžysis disko metimo rungtyje, o Aušra Garunkšnytė bėgs maratoną.
Badmintonas
Šioje sporto šakoje taisyklės yra labai panašios į olimpinį badmintoną.
Čia sportininkai yra suskirstyti į šešias negalios klases. Pavyzdžiui, WH1 ir WH2 klasių sportininkai varžosi neįgaliųjų vežimėliais, kurie gali būti su atraminiais ratukais.
Aklųjų futbolas
Aklųjų futbole komandas sudaro penki žaidėjai (keturi futbolininkai ir vartininkas). Įdomu tai, kad šioje sporto šakoje niekada nesivaržė moterų komandos.
Rungtynės trunka du kėlinius po 25 minutes. Taip pat gali būti ir pridedama laiko, priklausomai nuo varžybų eigos.
Kiekvienas žaidėjas, išskyrus vartininką, privalo būti su akių raiščiu, vartininkas gali būti visiškai ar iš dalies matantis. Kamuolys yra su specialiu mechanizmu, kuris skleidžia garsą, kad žaidėjai galėtų girdėti jo judėjimą ir orientuotis aikštėje.
Taip pat įdomu aklųjų futbole yra ir vadinamoji „voy“ taisyklė. Kai žaidėjai artėja prie kamuolio ar varžovo jie turi garsiai sušukti „voy“, kad būtų išvengta skaudžių susidūrimų.
Bočia
Ši sporto šaka yra išskirtinai paralimpinė, kurioje varžosi sportininkai su judėjimo negalia. Iš dalies šis sportas primena boulingą ar petankę.
Bočia gali būti žaidžiama individualiai, poromis ar komandomis (trys prieš tris). Pagrindinis tikslas – numesti savo komandos kamuolius kuo arčiau balto kamuoliuko, vadinamo „jack“.
Dviračių sportas
Kaip ir olimpinėse žaidynėse, dviračių sportas paralimpinėse yra plento ir treko. Šioje sporto šakoje sportininkai yra skirstomi į keletą klasių.
Pavyzdžiui, paralimpinėse dviratininkai gali varžytis su standartiniu dviračiu, triračiu dviračiu, tandeminiu dviračiu, kurį vairuoja vadovas (matantis sportininkas), jei paraatletas turi regos negalią, arba dviračiu, „minamu“ rankomis.
Žirgų sportas
Žirgų sporte paralimpinėse žaidynėse yra penkios klasės, kurių numeriai rodo skirtingą negalios lygį ir įtaką jodinėjimui. Toje pačioje klasėje varžosi visų lyčių atstovai.
I ir II klasė yra skirtos raiteliams su sunkesnėmis negaliomis, pavyzdžiui, ribota judėjimo laisvė keturiose galūnėse ar sunkios koordinacijos problemos.
III klasei priskiriami raiteliai su vidutinio sunkumo negalia, o IV ir V klasėse raiteliai turi lengvesnę negalią, pavyzdžiui, vienos galūnės funkcijos praradimas ar regos negalia.
Golbolas
Tai dar viena sporto šaka skirta išskirtinai paralimpinėms žaidynėms. Joje varžosi tik aklieji ir silpnaregiai. Tikslas yra panašus kaip futbole – pataikyti kamuolį į vartus ir pelnyti įvarčius.
Golbolas žaidžiamas du kėlinius po 12 minučių. Komandos paeiliui meta kamuolį, stengdamiesi pataikyti į varžovų vartus, kurie užima visą aikštės plotį. Kamuolys turi būti mestas taip, kad jis riedėtų žeme, o ne skristų ore.
Golbolo kamuolys, kaip ir aklųjų futbole, turi garsą skleidžiantį mechanizmą, kad jį galėtų girdėti visi aikštėje esantys sportininkai.
Nors praeitose olimpinėse žaidynėse Lietuvos golbolo rinktinė iškovojo bronzą, Paryžiuje mūsiškių, deja, nepamatysime.
Dziudo
Paralimpiniame dziudo sporte varžosi sportininkai, turintys skirtingo laipsnio regos negalią – nuo visiško aklumo iki dalinio regos sutrikimo.
Paralimpiniame dziudo kova prasideda nuo rankų kontakto. Tai leidžia sportininkams iš karto jausti savo varžovą ir geriau orientuotis kovoje. Jei rankų kontaktas prarandamas, teisėjas sustabdo kovą ir atkuria pradinę padėtį, kad būtų užtikrintas saugumas ir sąžiningumas.
Paryžiuje ant tatamio žengs ir Tokijo žaidynių bronzos medalininkas Osvaldas Bareikis.
Parakanojų sportas
Paralimpinėse kanojų sportas debiutavo 2016 m. Rio de Žaneire. Tai sporto šaka, pritaikyta sportininkams su įvairiomis fizinėmis negaliomis.
Parolimpinėse žaidynėse parakanojų sporte vyksta lenktynės 200 metrų nuotoliu, kurio metu sportininkai siekia kuo greičiau įveikti trasą.
Paratriatlonas
Paratriatloną, kaip įprasta, sudaro trys rungtys – bėgimas, plaukimas ir važiavimas dviračiu.
Parolimpinėse žaidynėse paratriatlono distancija susideda iš 750 metrų plaukimo atvirame vandenyje, 20 kilometrų važiavimo dviračiu (arba dviračio minamo rankomis, priklausomai nuo sportininko klasifikacijos) ir 5 kilometrų bėgimo arba važiuojant vežimėliu.
Sportininkai su regos negalia varžosi kartu su gidu, kuris turi būti tos pačios lyties ir yra atsakingas už sportininko orientavimą. Taip pat yra sportininkų klasės, kurie varžosi su vežimėliais ir tie, kurie turi kitus judėjimo sutrikimus.
Sunkioji atletika
Paralimpinėse žaidynėse sunkioji atletika yra kiek kitokia nei olimpinėse. Čia sportininkai varžosi tik kilnodami svorius ant horizontalaus suolo. Kiekvienas sportininkas turi tris bandymus pakelti kuo didesnį svorį.
Irklavimas
2008 m. Pekine debiutavęs paralimpinis irklavimas yra pritaikytas turintiems judėjimo arba regos negalią. Jie yra suskirstyti į tris grupes – PR1, PR2 ir PR3.
Pavyzdžiui, PR3 klasėje regėjimo negalią turintys sportininkai varžosi keturvietėse valtyse su vairininku, kuris gali būti matantis.
Šaudymas
Paralimpinis šaudymas yra tradicinis šaudymo sportas, pritaikytas neįgaliesiems. Šauliai šioje sporto šakoje šaudo įvairaus kalibro pneumatiniais arba oriniais ginklais.
Šioje sporto šakoje Paryžiuje išvysime ir lietuvę Raimedą Bučinskytę, kuri varžysis šaudyme į taikinius iš 10 metrų atstumo pneumatiniu pistoletu.
Tinklinis
Paralimpinis tinklinis, dar vadinamas tinkliniu sėdint, yra pritaikytas judėjimo negalią turintiems sportininkams. Tinklinis žaidžiamas ant žemės, kur sportininkai sėdi ant grindų.
Žaidėjai negali pakelti kūno nuo grindų, tačiau gali naudoti rankas, kelius ir kitas kūno dalis, kad pataikytų kamuolį per tinklą į varžovų pusę.
Taip pat yra ir mažiau paplitusi stovimo tinklinio forma. Ši versija skirta sportininkams, kurie gali stovėti, tačiau vis dar turi judėjimo apribojimų.
Plaukimas
Paralimpinis plaukimas yra viena iš populiariausių ir plačiausiai paplitusių šakų tarp negalią turinčių sportininkų.
Įvairiose rungtyse dalyvauja regėjimo ar judėjimo negalią turintys atletai. Jie plaukia standartiniuose baseinuose, tačiau kai kuriais atvejais gali būti pritaikomos papildomos priemonės, tokios kaip specialūs starto blokai ar plaukimo lenta.
Paryžiuje pasirodys ir du Lietuvos plaukikai. 50 metrų laisvu stiliumi ir 100 metrų krūtine rungtyse varžysis tituluotas plaukikas Edgaras Matakas, o 100 metrų nugara ir 200 metrų kompleksiniu būdu varžysis debiutantė Gabrielė Čepavičiūtė.
Stalo tenisas
Ši sporto šaka yra viena ilgiausiai egzistuojančių paralimpinių sporto šakų. Kaip ir visur, sportininkai skirstomi pagal negalią. Pavyzdžiui, S1–S5 grupėse varžosi sportininkai su fizinėmis negaliomis, kurie gali naudoti tik vieną ranką arba neturi galimybės naudoti kojų, o S11–S13 – sportininkai su regos negalia.
Aklųjų stalo tenisas dar yra vadinamas šoudaunu. Jame stalas yra uždengtas specialia medžiaga, kuri sukuria garsinį efektą, kai kamuolys atsimuša, o kamuoliukas turi metalinius barškančius rutuliukus viduje.
Tekvondo
Šis kovos menas yra pritaikytas sportininkams su fizinėmis negaliomis, o pirmą kartą paralimpinėse debiutavo 2020 metų Tokijo žaidynėse.
Sportininkai čia skirstomi į dvi klases. K44 klasėje portininkai su vienos ar daugiau galūnių daliniu ar visišku praradimu, tačiau gali judėti ir atlikti tekvondo technikas, o K43 sportininkai yra su žymiai sumažinta judėjimo amplitude ar stiprumu, tačiau vis dar gali atlikti pagrindines tekvondo technikas.
Vežimėlių krepšinis
Vežimėlių krepšinyje taikomos beveik tos pačios taisyklės, kaip ir tradiciniame krepšinyje, tačiau su tam tikrais pritaikymais, atsižvelgiant į sportininkų poreikius.
Krepšininkai naudojasi specialiais sportiniais vežimėliais, kurie yra lengvi, manevringi ir tvirti, kad atlaikytų intensyvų žaidimą.
Vežimėlių fechtavimas
Tai yra lyg olimpinis fechtavimas, tačiau pritaikytas sportininkams, kurie naudojasi vežimėliais. Tai adaptuota fechtavimo forma, kuri išlaiko daugelį tradicinio fechtavimo principų, tačiau pritaikoma specialiai sportininkams su judėjimo negalia.
Čia, kaip ir vežimėlių krepšinyje, atletai naudoja specialiai pritaikytus sportinius vežimėlius.
Vežimėlių regbis
Tai dar viena sporto šaka pritaikyta sportininkams, kurie naudojasi vežimėliais. Kitaip nei olimpinis regbis, paralimpinis yra žaidžiamas uždarose patalpose ant parketo.
Taisyklės apima vežimėlių krepšinio, ledo ritulio, rankinio ir regbio elementus. Vežimėlių regbyje leidžiami fiziniai kontaktai, įskaitant vežimėlių susidūrimus, tačiau turi būti užtikrintas sportininkų saugumas.
Vežimėlių tenisas
Šioje sporto šakoje galioja panašios taisyklės, kaip ir įprastame tenise, tačiau yra keletas išimčių.
Pavyzdžiui, kamuoliukas gali atsimušti du kartus prieš atsakant į smūgį. Tai leidžia žaidėjams, kurie naudojasi vežimėliais, geriau valdyti kamuoliuką ir prisitaikyti prie savo judėjimo galimybių.
Primename, kad Paryžiaus paralimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 dienomis. Lietuvių startus žaidynėse galite rasti ČIA.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
