2024 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 d. Paryžiuje varžysis lengvaatlečiai Andrius Skuja, Aušra Garunkšnytė, Donatas Dundzys, Oksana Dobrovolskaja ir Eivydė Vainauskaitė, plaukikai Edgaras Matakas ir Gabrielė Čepavičiūtė, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis ir šaulė Raimeda Bučinskytė.
Likus kiek daugiau nei savaitei iki žaidynių pradžios Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius pasakojo, kad sportininkai aktyviai pluša treniruotėse, o komitetas dirba su organizaciniais reikalais.
Į Paryžių su Lietuvos paralimpiečių komanda besiruošiantis M. Bilius naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie džiuginantį sportininkų būrį ir svarbiausius pasirengimo elementus.
Rinktinė galėjo būti ir didesnė
Paryžiuje dėl olimpinių medalių varžėsi 51 Lietuvos olimpietis, tad lyginant su tokiu skaičiumi 9 paralimpiečiai gali pasirodyti nedidelis būrelis.
Visgi M. Bilius sakė, kad dėl sugriežtėjusių atrankos taisyklių tikėjosi ir dar mažesnio sportininkų skaičiaus, tad ši rinktinė – išties džiugina.
„Metų pradžioje iš viso galvojom, kad bus tik 5-6, bet dabar turime 9 sportininkus, tai labai džiaugiamės. Jau metų pradžioje žinojome, kad golbolo rinktinė nepateko, tai jau 6 sportininkai atkrito.
Galvojome, kad tikrai bus mažokai, bet kalbame, kad tai – 9 sportininkai individualių sporto šakų, viena iš didesnių rinktinių. Buvo dar viena galimybė dziudo sportininkei patekti, bet ji turi traumą.
Tikrai džiaugiamės, kad devyniems pavyko išsikovoti, tikrai nemažas skaičius. Tikrai smagu“, – pozityviai kalbėjo jis.
Deja, būtent tituluota golbolo rinktinė, kuri Tokijo žaidynėse iškovojo bronzos medalius, Paryžiuje nepasirodys, o apskritai į paralimpines golbolininkai nepateko pirmą kartą nuo 1996 m.
Link Europos čempionato finalo galingai žygiavę lietuviai lemiamose rungtynėse 3:8 (1:3) nusileido ukrainiečiams, o tada Ukrainos rinktinė ne tik laimėjo auksą, bet ir pateko į Paryžiaus paralimpiadą.
„Pirmą kartą padarė, kad patenka ne 10 rinktinių, o 8. Mūsų golbolistai dalinasi 1–4 vieta pasaulio reitinge, tai tikrai stipri komanda, bet, kaip sakau, kamuolys apvalus, – kalbėjo M. Bilius. – Jie turėjo kelias galimybes patekti, pavyzdžiui, tapę Europos čempionais. Jie finale dalyvavo, bet pralaimėjo, iškovojo sidabro medalį.“
„Tas nepatekimas yra grynai sportinis dalykas, kur nežinai, kaip gali susiklostyti, o jiems susiklostė šįkart nesėkmingai. Po daugelio paralimpinių žaidynių nedalyvauja, tai galima sakyti, kad skaudu. Yra kaip yra, daug kas nori patekti, bet deja“, – apmaudžiai situaciją nušvietė LPAK prezidentas.
Visi gali iškovoti medalius
Praeitos paralimpinės žaidynės lietuviams tikrai buvo puikios. Jei Tokijuje olimpinei rinktinei vienintelį medalį iškovojo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, pasipuošusi sidabru, tai paralimpiečiai į Lietuvą parsivežė net tris bronzas.
Pirmą bronzos medalį iškovojo plaukikas Edgaras Matakas, sėkmingai pasirodęs 50 metrų laisvuoju stiliumi finale, vėliau žaidynių prizininku tapo dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis, o galiausiai trečiąją vietą užėmė ir jau minėti golbolininkai.
Nepaisant to, kad potencialo Lietuvos rinktinėje yra ir šiemet, M. Bilius akcentavo visai kitus dalykus.
„Visi tikisi kuo daugiau medalių, bet jau kurį laiką paralimpinio komiteto mintis yra, kad sportininkams būtų suteiktos kuo geresnės pasiruošimo sąlygos ir kad sportininkai įveiktų save, kad sudalyvautų geriau nei turi savo asmeninius rezultatus“, – sakė jis.
„Kokia vieta bus, priklauso ir nuo kitų valstybių sportininkų, kaip jie bus pasiruošę. Didžiausias laimėjimas yra, kai sportininkas gali padaryti geriausią rezultatą svarbiausiose ketverių metų varžybose. Labai smagu asmeninius rezultatus padaryti lengvojoje atletikoje ar tame pačiame šaudyme“, – pridūrė pašnekovas.
Visgi LPAK prezidentas atviras – visi devyni sportininkai yra pakankamai pajėgūs, kad kovotų dėl prizinių žaidynių vietų.
„Aš labai džiaugiuosi, kad ir jauni sportininkai, ir vyresni, kurie yra pabuvę Tokijo paralimpinėse žaidynėse, stengiasi, domisi, analizuoja save. Kokias tai vietas lems, tikrai sunku prognozuoti.
Galiu pasakyti, kad visi jie turi galimybę iškovoti medalį. Tik nuo jų pačių priklausys, kaip jie tą dieną rungties metu bus pasiruošę, kaip jausis ir kaip sudalyvaus. (...)
Mūsų mintis yra, kad sportininkai sudalyvautų ir viduje jaustų, kad viską padarė iki galo. Kaip su tais medaliais bus, taip bus“, – didelių prognozių nepateikė M. Bilius.
Svarbus ne tik fizinis faktorius
Gan įprasta, kad sporte dėmesys kreipiamas tik į fizines savybes, kūno parengimą ir panašius dalykus, tačiau pastaruoju metu imta daugiau kalbėti ir apie psichologinį aspektą.
Štai ir prabėgusiose olimpinėse žaidynėse ne vienas Lietuvos sportininkas minėjo padidėjusį spaudimą, kuris neleido tinkamai susitelkti svarbiausiame starte.
Būtent kalbėdamas apie šį dalyką M. Bilius yra labai laimingas. Anot jo, beveik visi paralimpiečiai skiria daug dėmesio savo psichologinei sveikatai.
„Aš labai džiaugiuosi mūsų sportininkų sąmoningumu ir supratingumu, nes didžioji dalis kreipiasi, lankosi ir kalbasi su sporto psichologais. Mano giliu įsitikinimu, svarbu tas psichologinis pasiruošimas, o ypač, jei norime laimėti vienokį ar kitokį medalį. Tai nėra vien tik fizinės savybės, tai yra ir psichologija“, – sakė jis.
Būtent spaudimo naštą savo kailiu patyrė ir pats M. Bilius. Rio de Žaneire aukso ir sidabro medaliais pasipuošęs lengvaatletis sakė, kad Londono paralimpinėse pats sau galėjo pakišti koją.
„Aš į Londono paralimpines žaidynes važiavau laimėti medalio, o iškovojau 6 vietą rutulio stūmime, 9-ą – disko metime. Vėliau ketverius metus iki Rio de Žaneiro mėgavausi sportu ir mano pagrindinis tikslas buvo įveikti save, stengtis padaryti savo asmeninį rezultatą ir jeigu nepadarai, ne nusiminti, o dirbti toliau.
Man tai pasiteisino, nes Rio de Žaneire tiek rutulio stūmime, tiek disko metime padariau asmeninius rezultatus, vienoje rungtyje tapau čempionu, kitoje – vicečempionu.
Kai su sportininkais kalbu, tai sakau, kad galvoti ne apie tai, kokią vietą iškovosi, o galvoti, kaip geriau sudalyvauti tą dieną. Kaip prieiti prie tos dienos, kaip jai pasiruošti, kad išeitum ir fiziškai, psichologiškai jaustumeis stiprus“, – dėstė paralimpietis.
Dar viena svarbi dedamoji paralimpiečio paruošime – treneriai. Gražius prisiminimus iš savo patirties paminėjęs M. Bilius teigė, kad net ir individualiame sporte aukštumų siekti reikia ne vienam.
„Mano treneris Rimantas Plungė, kuris dabar jau nebetreniruoja, man tapo kaip antru tėvu. Treneris kažkada sakė, kad individualiose sporto šakose gali būti ir komanda. Manau, kad sportininkas ir treneris yra komanda. Jeigu komanda gerai sudirba, tai gali būti ir geri rezultatai.
Trenerio indėlis yra labai svarbus. Darbas su neįgaliaisiais yra ir sunkesnis, ir mažiau apmokamas, bet jie yra pasišventę treneriai, kurie dirba, stengiasi ir įdeda daug darbo, kad sportininkas ne tik patektų į paralimpines, bet ir jose kuo geriau sudalyvautų“, – tvirtino M. Bilius.
Paralimpinis sportas pastebimas vis labiau
Paryžiaus paralimpinėse žaidynėse dalyvaus apie 4,4 tūkst. sportininkų, o su personalu skaičius išauga ir iki 10 tūkst. Nors ką tik Prancūzijos sostinėje dūzgė ir dar didesni sportininkų skaičiai, tačiau M. Bilius juokavo, kad paralimpiečiams turėtų sektis geriau.
„Paralimpinės vyksta visada po olimpinių žaidynių praėjus dviem savaitėms. Organizatoriai, kurie organizuoja paralimpines žaidynes, būna daugiau patyrę, turi daugiau patirties, kas buvo blogai, nes tikrai buvo daug tų trūkumų organizacine prasme.
Kaip ir visą laiką, paralimpinėse įsivažiuoja dar geriau, tai mums sąlyginai pasiseka, kad mes gauname atidirbtą sistemą“, – sakė jis.
Apskritai, paralimpinis sportas sulaukia mažiau dėmesio tiek iš žiūrovų, tiek iš žiniasklaidos nei sveikųjų sportas, tačiau M. Bilius džiaugėsi, kad situacija Lietuvoje dideliais žingsniais eina pirmyn.
„Mano supratimu, viskas juda į priekį ir gan sparčiai. Jau Tokijo paralimpinės buvo transliuotos Lietuvoje, bus transliuojamos ir Paryžiaus paralimpinės žaidynės, tai yra smagu. TV3 yra mūsų mecenatai, eina žinios ir portaluose, ir socialiniuose tinkluose.
Viskas vyksta gan neblogai, į gerą pusę, tik, kaip ir visur, užtrunka laiko, kad visuomenė, žmonės labiau įsigilintų, suprastų, koks čia sportas. Užtruks to laiko. Vis tiek mūsų valstybė sąlyginai yra jauna, tai tas pokytis vyksta tikrai sparčiai. Ne tik aš, bet ir visa neįgaliųjų bendruomenė, matome tą pokytį“, – kalbėjo LPAK prezidentas.
Situacija gerėja ir kai kuriais finansiniais klausimais. Paralimpiečiai jau gauna tokio paties dydžio stipendijas kaip ir sveikieji sportininkai, netrukus turėtų suvienodėti ir premijų dydžiai.
„Anksčiau (premijos) skyrėsi 7 ar 8 kartus. Aš pats, kai dalyvavau Rio de Žaneire, tai skyrėsi 7,8 karto. Mūsų premija buvo 19 tūkst. už auksą, o olimpiečių – virš 100 tūkst.
Dabar yra 50 proc. skirtumas, bet nuo 2025 m. sausio 1 d., mano žiniomis, bus vienodos. Jos bus prilygintos prie mūsų, kiek suprantu, olimpiečiams mažės.
Visą laiką buvo kovota ir stengtasi, kad būtų premijos vienodos, o valstybė priėmė tokį sprendimą, kad bus vienodos, bet olimpiečiams mažės“, – kalbėjo pašnekovas.
Primename, kad „Bitė Lietuva“ ir TV3 oficialiai tapo Lietuvos paralimpinio komiteto mecenatais.
Žengdami šį žingsnį naujieji rėmėjai siekia, kad negalią turintys sportininkai galėtų lengviau iškovoti asmenines pergales ir jomis visame pasaulyje garsintų Lietuvos vardą, kad skleistų paralimpinio judėjimo vertybes ir taip padėtų siekti paralimpinės misijos – įtraukios visuomenės per sportą.
