paminklai

Grupė parlamentarų siūlo keisti kultūros vertybių aprašą ir nebesaugoti objektų, susijusių su okupuotos Lietuvos vadinamojo 1940 metų Liaudies Seimo nariais ir jų įgaliotiniais, „parvežusiais Lietuvai Stalino saulę“ – perdavusiais SSRS Aukščiausiajai Tarybai deklaraciją, kurioje prašoma priimti Lietuvą į SSRS.

Kryme vietinė valdžia pastatė naują paminklą. Juo šlovina rusų karius, aneksavusius Krymą. Nuslysta uždangalas ir pasirodo kario, mergaitės, siūlančios jam gėlių, ir juos lydinčio katinuko skulptūra. Tai – propagandinė ceremonija Krymo mieste Simferopolyje. Paminklas skirtas Rusijos kariams, įvardintiems kaip „mandagieji žmonės“. Taip Rusijoje įvardijami kariai, kurie, anot Kremliaus, 2014 metų kovo mėnesį perėmė Krymą neiššovę nė vieno šūvio.

Prieš Vėlines vos spėja suktis paminklų gamintojai. Kapines iki švenčių norintys sutvarkyti lietuviai dabar pirmenybę teikia ne dideliems, bet mažiems ir apvalių formų paminklams. Į madą ateina ir visą kapą dengiančios plokštės, žmonės ieško ir įvairesnių spalvų granito. Ir nors paminklai mažėja, jų kaina taip nesitraukia, nes žmonių įgeidžiai dažnai pranoksta ir lakiausias menininkų fantazijas.

Kultūros paveldo komisija siūlo nustatyti, kad paminklai, pažymėti okupacine simbolika, nebūtų laikomi vertingais, o tai gali sudaryti prielaidas nukelti prieštaringai vertinamas Žaliojo tilto skulptūras, kurioms šiuo metu yra suteiktas valstybės saugumo paveldo statusas, antradienį pranešė LNK televizija. „Siūlome, kad tokie paminklai, kurie yra pažymėti okupacine simbolika arba fašistine simbolika, jie negali būti laikomi vertingais.

Akmenės rajone esančiose sovietų karių kapinėse Ukrainos vėliavos spalvos dažais apipurkšti paminklai, antradienį pranešė policija. Apie 10 val. pastebėta, kad paminklas Akmenės Kapų gatvėje esančiose kapinėse apipurkštas melsvos ir geltonos spalvos dažais. Tai yra Ukrainos valstybinės vėliavos spalvos. Panašus incidentas Akmenės rajone užfiksuotas sekmadienį, Kruopių miestelyje esančiose sovietų karių kapinėse.

Kai kurie paminklai, atrodo, sukurti tam, kad kas nors kartu su jais padarytų juokingą nuotrauką. Kelis tokius pavyzdžius rasite šioje galerijoje:  ...

Jau artimiausiu metu visas Lietuvos valdžios institucijas bei Vilniaus miesto savivaldybę turėtų pasiekti rezoliucija, kuria reikalaujama atsisakyti sostinės Žaliojo tilto skulptūrų. Pasak rezoliucijos autorių, bandymai saugoti vadinamąjį sovietinį paveldą yra įžeidžiantys ir niekuo nepagrįsti veiksmai. Meno „šedevrai“ Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) atstovas Kasparas Genzbigelis tvirtina, kad nebegalima toleruoti tokių dalykų, kurie vyksta šiandien.

Nepaisant to, kad daugybė šalies gyventojų skursta, Šiaurės Korėjos vadovybė negaili jokių lėšų 2011 metais mirusio Kim Jong Ilo kulto sukūrimui, rašoma „Die Welt“. Po visą Šiaurės Korėją kaip grybai dygsta statulos ir paminklai „amžinam lyderiui“. Ant pastatų atsiranda mozaikos su jo ir Kim Jong Ilo profiliu. Jau dabar po visą šalį galima būtų suskaičiuoti mažiausiai 80 milžiniško dydžio statulų, o mažesnių – net apie 20 tūkstančių.

„Jaučiate nostalgiją sovietų laikams? Tuomet keliaukite į Lietuvą – ten yra keli teminiai parkai, padėsiantys lankytojams pasinerti į senus laikus“, – rašo D. Britanijos leidinys „Guardian“. „Negaliu pasakyti, kad nebuvau įspėtas: pasirašiau sveikatos ir saugumo pažymėjimą, kuriame pažymėta: „Dalyvių nepaklusnumo atveju, galimos psichologinės ir fizinės bausmės“. Tai 1984-ieji: išgyvenimas sovietiniame bunkeryje, trijų valandų trukmės pusiau teatrališkas pasirodymas, kurio metu žmonės gali pas...

Prieš daugiau kaip savaitę Rasų kapinėse buvo suterštas  Juzefo Pilsuckio atminimas - paminklas  apipurkštas dažais, ant  antkapio šonų  nupiešti Gedimino stulpai. Manome, kad tai provokacinis veiksmas, kurio tikslas supriešinti lietuvius ir lenkus, pavaizduojant, kad tai padarė Lietuvos patriotai. Mes įsitikinę, kad tai priešiškų Lietuvai jėgų darbas, sąmoninga provokacija. Tokie veiksmai yra neleistini ir pavojingi valstybei.

Trisdešimt devyni Estijos visuomenės veikėjai ir verslininkai pasiūlė įamžinti pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino indėlį į šios Baltijos šalies nepriklausomybės atkūrimą ir pastatyti Taline memorialinį ženklą. Tai paskelbta trečiadienį, vasario 1-ąją – šią dieną pirmajam RF prezidentui būtų sukakę 81 metai, praneša Estijos visuomeninis transliuotojas.

Penktadienį, 9.15 val. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriui panevėžietis pranešė, kad Panevėžyje, Krekenavos gatvėje, 1941-1945 metais kare žuvusių tarybinių karių kapinėse, nuversti paminklai žuvusiems kariams. Nustatyta, kad minėtose kapinėse nuversta 18 paminklų. Kapines prižiūrinčios UAB „Gamtovaizdis“ (Vilniuje) darbuotojos teigimu, lapkričio 24 d. 15 val. paminklai dar stovėjo.

Radviliškio rajone esančiame Baisogalos dvaro sodybos vėjo malūne baigti eksterjero restauravimo darbai, pastatas užkonservuotas. Šiam kultūros paminklu paskelbtam techninio paveldo objektui sustiprinti Kultūros paveldo departamentas 2009-2011 metais skyrė 576,9 tūkst. litų. Dešimt tūkstančių litų tvarkybos darbams pridėjo Baisogalos dvaro sodybos kompleksą valdanti Lietuvos veterinarijos akademija.

Klaipėdos krašto musulmonų bendruomenės prašymu Lėbartų kapinėse ketinama skirti vietų islamo išpažinėjams laidoti. Planuojama, kad Klaipėdos musulmonų bendruomenės poreikiams kapinių ribose bus skirtas apie 10–20 kapaviečių sektorius, rašo VE.lt. Kur jis atsirastų, ketinama derinti su uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus Kapinių priežiūros poskyriu.

Kai kurie garsiausi pasaulio miestai turi nemažiau kerinčius savo atitikmenis – miniatiūrinius miestus „dvynius“, kurie suteikia ypatingą galimybę pasijusti kaip Guliveriui liliputų šalyje. Per vieną dieną galite pamatyti Eifelio bokštą šalia Koliziejaus ar net visą metropolį. Tai mažas, bet užburiantis pasaulis. Tinklalapis touropia.com pateikia dešimties gražiausių miniatiūrinių miestų sąrašą. 10. Uždraustieji sodai Karalienės meno muziejus įsikūręs Niujorke.

Aplinkos ministerija, siūliusi reglamentuoti paminklų, antkapių ir tvorelių aukštį kapinėse, šio sumanymo galiausiai atsižadėjo, tokią teisę perdavusi savivaldybėms. Tik klausimas, ar to apskritai reikia: paprastai ekonomika ir mados pačios pakoreguoja šiuos dalykus. Teisės aktų pakeitimus siūliusi Aplinkos ministerija buvo numačiusi, kad nuo lapkričio 1-osios įrengiant kapavietes būtų taikomi tam tikri aukščio apribojimai.

Italijos sostinėje Romoje per vieną dieną nuo vandalų nukentėjo trys istoriniai paminklai, praneša BBC.Pirmojo incidento metu stebėjimo kameros užfiksavo, kaip vyras nuo Piazza Navona esančio fontano marmurinės skulptūros nulupo du gabalus. Po kelių valandų kitų turistų akivaizdoje vyras paleido akmenį į miesto centre esantį žymųjį Trevi fontaną. Vėliau policija pranešė sulaikiusi amerikietį studentą, gremžiantį Koliziejaus sieną ir bandantį nulupti marmuro gabalėlių.

Bene mažiausioje Zarasų rajone Antalieptės seniūnijoje stovi pribloškiančio dydžio vėlyvojo baroko architektūros paminklas – Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Vėlyvasis barokas Lietuvoje gyvavo beveik du šimtmečius (1600–1790). Šiam stiliui būdingas didelis emocinis poveikis, kurį architektai pasiekdavo pasirinktu pastato dydžiu ir formų elementais. Pastoliai nesaugūs Mūrinė Šv.Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi pačiame Antalieptės centre, medžiais apaugusio šventoriaus viduryje.

Liustraciją galima vykdyti tik šitaip arba nevykdyti jos visai. Gruzija nebeleis ne tik buvusiems sovietinio saugumo (KGB) karininkams, bet ir buvusiems kompartijos ir komjaunimo funkcionieriams savimi teršti parlamento, vyriausybės, Nacionalinio saugumo tarybos institucijų,universitetų dekano postų, teisėjų korpuso ir t.t. Maža to, įstatymas numato visų sovietinę epochą šlovinančių buožgalvių nušlavimą.

Nacionalinėje dailės galerijoje penktadienį atidaroma paroda „Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių“.Apie šimto eksponatų, aprėpiančių laikotarpį nuo XIX amžiaus pabaigos iki šių dienų, istorijos labai įvairios ir įdomios – vieni paminklai jau nugriauti, kiti taip ir liko neįgyvendinti.

Klaipėdoje padaugės mažosios architektūros akcentų – knechtu Danės krantinėje leista pagerbti pirmojo lietuvio, jachta perplaukusio Atlantą, atminimą. O 1991-mųjų sausio įvykius įprasmins trys specialūs stulpeliai, praneša Lietuvos radijas. Uostamiesčio politikai neprieštaravo artimųjų iniciatyvai pastatyti atminimo knechtą ir taip pagerbti Bronių Rožicką. Jis pirmasis iš lietuvių savo jachta 1963 metais perplaukė Atlanto vandenyną.

Idėja paminėti Vytauto Didžiojo jubiliejų kilo „Lietuvai pagražinti" draugijoje. Ją perėmė Lietuvos Vyriausybė. 1929 m. gruodžio 31 d. „Valstybės žiniose" paskelbtas Vytauto Didžiojo paminėjimo įstatymas. Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas paminklų statybai. Pats seniausias paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui pastatytas Burbiškio dvare dar 1912 m. Tai žymaus skulptoriaus Kazimiero Ulianskio skulptūra.

Pagerbti tragiškai žuvusiesiems artimieji sugalvoja įvairiausių būdų. Pakelėse degančios žvakelės ir gėlių krepšeliai jau nieko nestebina, o kartais šalia nelaimės vietos pastatomi didžiuliai paminklai. Žemė priklauso valstybei Prieš keletą savaičių ant Kauno marių kranto Drąsiaus Kedžio atminimui pastatyta balto angelo, rankoje laikančio žibintą, skulptūra.

Paminklų statymas Lietuvoje, ypač jos sostinėje, prarado bet kokią prasmę. Dabar tai pats netinkamiausias būdas įamžinti šaliai nusipelniusių žmonių atminimą. O juk kiek jų, dar neįamžintų, bet to vertų. Dabar ir ateityje nebesolidu bus statyti paminklus net, pavyzdžiui, prezidentams, garsiems kultūros veikėjams.

Ver­slas, su­si­jęs su ant­ka­pi­niais pa­min­klais, ga­li pa­si­ro­dy­ti tvir­tas kaip ir pats ak­muo. Ne­pa­ju­di­na­mas jo­kių kri­zių. Juk sun­kme­tis ar ne, žmo­nės – mir­tin­gi. O gy­vie­ji sa­vo pa­rei­ga lai­ko ka­pus pri­žiū­rė­ti. Ta­čiau pa­min­klų ga­min­to­jai sa­ko, kad į kai­nas pas­ta­ruo­ju me­tu pir­kė­jai pra­dė­jo dai­ry­tis ati­džiau. In­di­vi­du­a­lios įmo­nės „Ak­me­no­ra“ sa­vi­nin­kas Al­vy­das Pu­čins­kas ant­ka­pi­nių pa­min­klų ga­my­ba ver­čia­si jau de­šimt­me­tį.

Ver­slas, su­si­jęs su ant­ka­pi­niais pa­min­klais, ga­li pa­si­ro­dy­ti tvir­tas kaip ir pats ak­muo. Ne­pa­ju­di­na­mas jo­kių kri­zių. Juk sun­kme­tis ar ne, žmo­nės – mir­tin­gi. O gy­vie­ji sa­vo pa­rei­ga lai­ko ka­pus pri­žiū­rė­ti. Ta­čiau pa­min­klų ga­min­to­jai sa­ko, kad į kai­nas pas­ta­ruo­ju me­tu pir­kė­jai pra­dė­jo dai­ry­tis ati­džiau. In­di­vi­du­a­lios įmo­nės „Ak­me­no­ra“ sa­vi­nin­kas Al­vy­das Pu­čins­kas ant­ka­pi­nių pa­min­klų ga­my­ba ver­čia­si jau de­šimt­me­tį.

Kaišiadoryse gali atsirasti velionio prezidento Algirdo Mykolo Brazausko vardo parkas, kuriame stovėtų prezidento skulptūra. Taip pat svarstoma galimybė surengti specialų koncertą, kurio metu žmonės A. Brazausko atminimo įamžinimui galėtų aukoti. Apie tai „Balsas.lt“ surengtoje diskusijoje užsiminė Anapilin iškeliavusio A. Brazausko bendražygis, parlamentaras Bronius Bradauskas. „Balsas.

Skirtingai nuo Rytų Europos šalių, kur Lenino – nežinantys, kas tai per vienas, gali pasiklausti „Google“ – paminklai jau seniai nugriauti, Rusijoje jie vis dar stūkso. Matyt, tam yra specifinių priežasčių. Tačiau, sprendžiant iš šių nuotraukų, verčiau jau jų nebūtų.