Aplinkos ministerija, siūliusi reglamentuoti paminklų, antkapių ir tvorelių aukštį kapinėse, šio sumanymo galiausiai atsižadėjo, tokią teisę perdavusi savivaldybėms. Tik klausimas, ar to apskritai reikia: paprastai ekonomika ir mados pačios pakoreguoja šiuos dalykus.
Teisės aktų pakeitimus siūliusi Aplinkos ministerija buvo numačiusi, kad nuo lapkričio 1-osios įrengiant kapavietes būtų taikomi tam tikri aukščio apribojimai.
Ruošė dovanėlę
Pavyzdžiui, paminklai, pagal ministerijos reikalavimus, būtų negalėję būti aukštesni nei 1,2 metro nuo žemės paviršiaus, įskaitant ir cokolio aukštį, ir ne platesni nei pusantro metro. Stulpo, obelisko, kryžiaus, koplytstulpio formos paminklas – ne aukštesnis kaip 5 metrai. Antkapio apvadų ar plokštės plotis ne daugiau kaip 0,7 metro, ilgis – ne daugiau kaip pusantro metro, o aukštis nuo žemės paviršiaus – ne daugiau nei 0,2 metro. Kapvietės sklypą ribojantys apvadai – ne aukštesni kaip 0,2 metro nuo žemės.
Tai būtų galioję tik iš naujo statomiems paminklams – senųjų niekas nebūtų liepęs griauti.
Bet ministerija ilgainiui apsigalvojo ir siūlo jau tokius apribojimus palikti pačių savivaldybių tarybų kompetencijai. Esą kai kuriose savivaldybėse panašūs apribojimai ir taip jau yra.
„Kaip bus, ką gali žinoti. Gali labai daug klausimų kilti“, – įsitikinusi bendrovės „Gamtovaizdis“, dabar prižiūrinčios Panevėžio miesto kapines, vadybininkė Liuda Nečionienė.
Jei Vyriausybė būtų pritarusi Aplinkos ministerijos siūlymams, būtų tekę daug ką išsiaiškinti. Pavyzdžiui, kad ir dėl šalia šlaito esančių kapviečių tvorelių – čia tvorelių aukštis paprastai būna aukštesnis – kitaip ir nepadarysi.
Išsišokėlių ir taip nedaug
L. Nečionienė teigia, kad išsišokėlių, statančių didžiulius paminklus, nėra daug. Jau seniai žmonės stato ne didesnius nei 1,2 metro paminklus. Tik tvorelę kai kur gal padaro aukštesnę, tačiau ir tai paprastai lemia objektyvios priežastys, pavyzdžiui, nuokalnė, ir kitaip nelabai įmanoma gražiai padaryti. Tiesa, senose kapinėse galima išvysti įvairiausių paminklų. Metams bėgant vyravo įvairios mados, būta laikų, kai statyti dideli paminklai.
„Naujų tik vienas kitas būna aukštas“, – apie šiais laikais vyraujančius įpročius kalba L. Nečionienė.
Jos teigimu, ir dabar žmonės negali savivaliauti kapinėse, ypač Kristaus Karaliaus katedros, esančiose Ramygalos gatvėje.
Iš pradžių šiose kapinėse buvo laidojama nelabai tvarkingomis eilėmis. Dabar, tveriant naują tvorą, jau žiūrima, kad ji neišlįstų per daug, kad tvarkantieji šalia esančias kapvietes nesiskųstų, jog kažkas užėmė taką.
Šilaičių kapinės naujesnės, tad ten šie klausimai išspręsti iš karto ir tvarkomasi lengviau.
Sutvarkė pats gyvenimas
Miežiškių seniūnas Albinas Jacevičius sako, kad kai kuriose užsienio šalyse panašūs apribojimai yra. Jo žiniomis, Švedijoje neleidžiama statyti aukštesnių nei 70 centimetrų aukščio paminklų. Tai gerokai skiriasi nuo Lietuvos situacijos.
Mūsų šalyje, ypač sovietmečiu, nevengta ir dviejų ar net pustrečio metro aukščio paminklų. „Didžiausi akmenų luitai stovi“, – sako seniūnas A. Jacevičius.
Tvorelės senose kapinėse būdavo kaltinės, maždaug 70 centimetrų aukščio, vėliau sumažėjo iki 30 centimetrų, o dabar paprastai tik bortelis padaromas.
Be to, seniūnas teigė pastebėjęs besiformuojančią naują madą – visa kapavietė padengiama ištisinėmis plokštėmis. Pinigine išraiška tai brangu, tačiau priežiūra gal kiek ir pigesnė.
A. Jacevičius priminė ir prieš maždaug dešimtmetį vyravusią madą kapvietės plotą ištiesti žalia kilimine danga.
Šiomis dienomis statomi jau neaukšti paminklai. „Sureguliavo pats gyvenimas – be įstatymo. Jei nepasikeis mados, gal ir vėl neprasidės gigantomanija“, – neatmeta galimybės A. Jacevičius.
Mados prasideda vienų nuo kitų, ir pasiekiamas optimalus variantas. Seniūno manymu, kad tik pirmieji kiek persistengia. „Gyvenimo ir mados tendencijos valdo šiuos dalykus“, – sako jis.
Rajono Savivaldybės taryba yra nustačiusi tik kapviečių dydžius. Tiesa, seniūnui teko spręsti ginčą dėl 15–20 centimetrų per plačios kapvietės. Šis reikalas išspręstas be teismų įsikišimo, tarpusavyje susitarus. Kitose seniūnijose, seniūno žiniomis, būta atvejų, kai bylinėtasi ir teismuose. Tokios problemos paprastai kyla pertvarkant senas kapavietes – tuomet buvo kiti reikalavimai, tad norint padaryti pagal dabartinius, išeina nelabai gera situacija. Paprastai dėl aukščio nesiginčijama.
„Buityje gal dėl skonio kas ir pasiginčija, bet kitokių signalų nebuvo“, – tikina A. Jacevičius.
