Idėja paminėti Vytauto Didžiojo jubiliejų kilo „Lietuvai pagražinti" draugijoje. Ją perėmė Lietuvos Vyriausybė. 1929 m. gruodžio 31 d. „Valstybės žiniose" paskelbtas Vytauto Didžiojo paminėjimo įstatymas. Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas paminklų statybai.
Pats seniausias paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui pastatytas Burbiškio dvare dar 1912 m. Tai žymaus skulptoriaus Kazimiero Ulianskio skulptūra. 1927 m. Vištyčio miestelyje, dabartiniame Vilkaviškio rajone, ant kitam paminklui paruoštų pamatų pastatytas Vytauto Didžiojo paminklas. Kartais vietos gyventojų jis vadinamas Nepriklausomybės paminklu. Ypač daug paminklų Vytautui Didžiajam pastatyta 1930-aisiais, Vytauto Didžiojo, metais. Juos kūrė ir žinomi skulptoriai, ir vietos menininkai ar tiesiog paprasti piliečiai. Buvo statomi mediniai kryžiai ir įspūdingi granitiniai paminklai. Žymiausias skulptorius, kūręs Vytauto Didžiojo paminklus, buvo Vincas Grybas. Jo paminklas didžiajam kunigaikščiui Vytautui 1930 m. pastatytas Kudirkos Naumiestyje. Jis sovietiniais metais nugriautas ir atstatytas 1990 m. Įspūdingas paminklas atidengtas 1930 m. rugsėjo 8 d. Jurbarke (skulpt. V.Grybas). 1930 m. birželio 29 d. paminklas atidengtas Veliuonoje (skulpt. A.Šimkūnas, projekto autorius V.Grybas). Bene įspūdingiausias paminklas 1932 m. rugsėjo 7 d. atidengtas Kaune. Šio paminklo statybą finansiškai parėmė Karo mokyklos kariūnai. Dėl šios priežasties paminklas pastatytas šalia Karo mokyklos. Sovietmečiu paminklas nugriautas, Atgimimo metais atstatytas Laisvės alėjoje, šalia Kauno miesto savivaldybės. 1930 m. paminklas Vytautui Didžiajam pastatytas ir Marijampolės apskrities Sasnavos valsčiuje, prie Montvilo sodybos. Jis sovietiniais metais buvo susprogdintas ir nebeatstatytas. Šis paminklas išlikęs tik fotografijose. 1930 m. paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui atidengtas Betygalos miestelyje, dabartiniame Raseinių rajone (skulpt. P.Aleksandravičius). Prie jo statybos daug prisidėjo Betygalos pavasarininkai ir šauliai. 1930 m. du atminimo kryžiai Didžiajam kunigaikščiui pastatyti Rizgūnų kaime, dabartiniame Ignalinos rajone. Prie jų statybos daug prisidėjo Šv.Kazimiero draugijos nariai. Paminklai buvo statomi ir okupuotame Vilniaus krašte. Dabartiniame Švenčionių rajone netoli vienas kito pastatyti du paminkliniai kryžiai Rekučių ir Reškutėnų kaimuose. Pačiame Vilniaus mieste Šv.Mikalojaus bažnyčioje pastatytas įspūdingas Vytauto Didžiojo biustas. Jo autorius skulptorius R.Jakimavičius. Šis Vytauto Didžiojo biustas visuomenei pristatytas 1930 m. spalio 27 d. 1930 m. Meškučių miestelio kapinėse jaunalietuvių iniciatyva pastatytas paminklas. 1930 m. Kvėdarnoje, dabartiniame Šilalės rajone, pastatytas skulptoriaus A.Klimanskio sukurtas paminklas. Tais pačiais metais paminklas pastatytas Radviliškyje, Lietuvos kariuomenės inžinerijos bataliono kieme. 1930 m. liepos 13 d. paminklas atidengtas Viekšnių miestelyje, rugsėjo 5 d. - Pabiržės mietelyje Biržų apskrityje, spalio 27 d. - Sidabravo valsčiaus Vadaktų miestelyje. 1930 m. rugsėjo 6 d. paminklas atidengtas Bardiškių miestelyje, dabartiniame Pakruojo rajone. Jo autorius savamokslis dailininkas A.Nesavas. Visi minėti paminklai išlikę iki šių dienų. Daug didžiajam kunigaikščiui Vytautui pasodinta ir ąžuolų. 1930 m. gegužės 2 d. prezidentas A.Smetona Kaune, Aukštojoje Panemunėje, artilerijos grupės rajone pasodino Vytauto Didžiojo medį. Ąžuolai pasodinti ir Taruškose, Karsakiškyje, Sasnavoje bei daugelyje kitų vietovių. 1930 m. didžiajam kunigaikščiui Vytautui buvo statomi ir mediniai paminklai. 1930 m. pastatytas medinis kryžius ūkininko Jankūno žemėje prie jo sodybos dabartiniame Jonavos rajone. Mediniai kryžiai pastatyti Nemunaičio miestelyje dabartiniame Alytaus rajone ir Gelgaudiškio miestelyje dabartiniame Šakių rajone.
1930 m. Bijotuose, dabartiniame Šilalės rajone, Tauragės apskrities mokyklų inspektoriaus K.Jankausko iniciatyva supiltas įspūdingas pilkapis ir ant jo pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam. Paminklų statyba vyko ir vėlesniais metais. Vienas ryškiausių paminklų 1931 m. liepos 19 d. pastatytas Perlojoje, dabartiniame Varėnos rajone. Tai aukščiausias paminklas Vytautui Didžiajam Lietuvoje (autorius skulpt. P.Tarabilda). Prie šio paminklo statybos daug prisidėjo šaulių būrys. Paminklas atlaikė laiko ir sovietų okupacijos išbandymus ir išliko iki šių dienų. 1931 m. paminklas Didžiajam kunigaikščiui Vytautui pastatytas Sedoje, dabartiniame Mažeikių rajone. Tais pačiais metais pastatytas Ąžuolų Būdos kaime, Varnabūdės miške, dabartinėje Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje. 1931 m. atidengtas paminklas Medingėnuose, dabartinės Rietavo savivaldybės teritorijoje. Jis sovietmečiu nugriautas ir atstatytas Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. 1935 m. paminklas pastatytas Pajevonyse, dabartiniame Vilkaviškio rajone (skulptorius A.Aleksandravičius). 1936 m. paminklas pastatytas Juodeikių miestelyje, dabartiniame Joniškio rajone.
Šis paminklas išskirtinis, nes buvo restauruotas sovietmečiu. Paminklai didžiajam kunigaikščiui Vytautui statomi ir Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. 1990 m. V.Petrauskas paminklą Vytautui Didžiajam pastatė savo sodyboje Gargždelės kaime, Kretingos rajone. Statomi ir mediniai paminklai. Tai paminklas Kėdainių rajone, Alksnėnuose, šalia pradinės mokyklos. Radviliškio mieste medinę skulptūrą sukūrė E.Gaubas. 1995 m. Kėdainių mieste Vytautų klubo iniciatyva pastatytas stogastulpis, o Šilalės rajone Kaltinėnų seniūnijoje - J.Vartulio sukurtas paminklas.
Kuriami ne tik mediniai paminklai: 1991 m. skulptoriaus G.Jakubonio sukurtas įspūdingas Vytauto Didžiojo paminklas Vytauto Didžiojo bažnyčioje Kaune, o 1998 m. sukurtas paminklas atidengtas Birštone. 2009 m. spalio 26 d. pašventintas skulptoriaus A.Kmieliausko sukurtas Vytauto Didžiojo paminklas Kernavėje. 2010 m. gegužės 22 d. Marijampolėje atidengtas skulptoriaus J.Narušio darbas, o birželio 26 d. - paminklas didžiajam kunigaikščiui Vytautui Alytaus rajone, Raižių kaime (skulpt. J.Jagėla). Šis paminklas iškilo Lietuvos totorių bendruomenės iniciatyva. Jau yra parengtas ir skulptoriaus G.Karaliaus paminklo Vytautui Didžiajam projektas. Šį paminklą planuojama statyti Vilniuje.
Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS
