osvaldas balakauskas

Rugsėjo 25 dieną, penktadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salėje vyksiantis festivalio „Permainų muzika“ koncertas daugelį intriguoja savo pavadinimu – „AmberLife provincijos melodijos“. Matyt, dėl neišvengiamų jo asociacijų su klaipėdiškiu dainininku, visai nesenai grįžusiu iš Islandijos. Nežinia, kokių sąsajų būtų galima čia ieškoti.

Martyno Švėgždos von Bekkerio Vilniaus gatvėse nebesutiksite, nes savaitės pradžioje garsus 42-ejų smuikininkas išskrido į Ameriką. Prieš išvykdamas beveik metus dirbti ir gyventi už Atlanto jis dienraščiui „Lietuvos žinios“ davė išskirtinį interviu. „Esu tarsi desantininkas, nuleidžiamas į kitą šalį“, - tvirtino smuikininkas. Susitikti su M.Švėgžda von Bekkeriu bandėme dar praėjusią savaitę, bet nepavyko - tiesiog krisdamas nuo kojų jis tvarkė paskutinius kelionės reikalus.

Du tūkstančiai devintųjų metų rugsėjo aštuonioliktą dieną Klaipėdoje įsisukęs permainų vėjas išskleis naujos muzikos festivalio bures. Šeštasis koncertinis sezonas Klaipėdos koncertų salėje prasidės „Permainų muzikos“ festivaliu. Jame skambės tiek geriausia šių dienų muzika, tiek laiko patikrinti praėjusio amžiaus kūriniai, turėję įtakos istorijos vyksmui, t.y. nulėmę permainas. Lietuvos tūkstantmečio metais vykstančiame renginyje išskirtinai dalyvaus tik lietuvių atlikėjai.

Šiemet gegužės 13–29 dienomis įvyksiančio Vilniaus festivalio programa nepaprastai kryptinga ir dėmesį sutelkusi į filharmoninėse terpėse bei klasikinės muzikos festivaliuose įsigalėjusias kultūros formas, pagrindines sroves ir įspūdingus partitūrų interpretatorius. Beveik mėnesiu anksčiau prasidėsiančio festivalio programa skiriama Vilniui – 2009 m. Europos kultūros sostinei. Festivalis pristatys keturis orkestro muzikos vakarus ir dvi kamerines programas.

Penktadienį Nacionalinė filharmonija paskelbė artėjančio Vilniaus festivalio programą, skirtą Europos kultūros sostinei. Nuo gegužės 13-os iki 29-os dienos Vilniuje gros Londono simfoninis orkestras, Violeta Urmana, Mūza Rubackytė ir kiti atlikėjai.

Šeštadienį, kovo 7 dieną, įvyko neeilinis Lietuvos kompozitorių sąjungos suvažiavimas. Suvažiavimas buvo inicijuotas daugiau nei 50-čiai sąjungos narių pasirašius kreipimąsi į Sąjungos tarybą, kuriame kritikuojama tarybos ir pirmininko veikla. Suvažiavimo metu Kompozitorių sąjungos pirmininkas Remigijus Merkelys perskaitė pranešimą, kuriame informavo sąjungos narius apie savo sprendimą atsistatydinti iš pirmininko pareigų.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) generalinis inspektorius Petras Zapolskas atsisakė minties pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. Lygiai prieš savaitę BNS ir „lrytas.lt“ P. Zapolskas teigė, jog šio tyrimo bus imtasi. „Neketinau aš pradėti tyrimo“, - portalui „Balsas.lt“ antradienį sakė P. Zapolskas.

Užsienio reikalų ministerijos generalinis inspektorius Petras Zapolskas ketina pradėti tyrimą, ar keturi ambasadoriai, pasirašę kreipimąsi LRT tarybai, kuriame ši raginama atnaujinti Piliečių santalkos vadovo Dariaus Kuolio laidas, nepažeidė tarnybinės etikos. „Taip, tikriausiai bus pradėtas tyrimas. Bet pirmiausia turėtų būti ministerijos vadovybės nurodymas jį pradėti“, - antradienį BNS sakė P.Zapolskas.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

Kaip gamtai ir visam kam būdingas cikliškumas, uždaras gyvenimo ratas, besisukantis vienodai didingai pro šalį tekant nestojančiam laikui, taip ir pirmasis šių metų „Muzikos barų“ numeris, tarsi atsigręždamas į senuosius laikus, pasidabina mįslingu žodžiu „Vaivora“. „Vaivora“ čia suskamba tarsi burtažodis ar užkeikimas, ant „Muzikos barų“ viršelio perkėlęs iš praamžių gonkelių atkeliavusias kankles, iš istorijos glūdumos pašaukęs tylų senolių kankliavimą, o šiandienos padangę nušviečiantis spalv...

Pasaulio muzikos dienos 2007, vykstančios lapkričio 22 - gruodžio 1 dienomis Honkonge, šiemet apjungia dvi svarbias tarptautines kompozitorių organizacijas: Pasaulio šiuolaikinės muzikos draugiją (ISCM) ir Azijos kompozitorių lygą (ACL). ISCM - tai vienas seniausių kultūros tinklų, egzistuojantis jau nuo 1922 metų ir turintis gilias tradicijas, ACL - nuo 1973 metų veikianti organizacija, vienijanti Australijos, Vidurinės Azijos ir Tolimųjų rytų šalis.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui. Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Piliečių Santalka ir kultūros žmonės šiandien atviru laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Algimantą Valantiną ir paragino jį remiantis Baudžiamojo kodekso 313 straipsniu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl viešai paskleistų melagingų prasimanymų, kuriais siekta nulemti žmonių panieką ir pakirsti pagarbą žuvusio pulkininko ir diplomato Vytauto Pociūno atminimui.Pasak laiško autorių, tvirtą pagrindą tokiam tyrimui pradėti duoda du į viešumą iškilę faktai.

Mes, pilietinės akcijos „Neišduok!" iniciatoriai, kviečiame Jus užtikrinti Lietuvos Seimo – Tautos atstovybės – savarankiškumą bei galias, būtinas visoms Konstitucijos parlamentui patikėtoms priedermėms atlikti. Parlamentinė vykdomosios valdžios ir specialiųjų tarnybų kontrolė yra esminė demokratinės santvarkos, kurią ginti prisiekė visi Seimo nariai, sąlyga. Deja, Seimo gebėjimu atlikti šią svarbią priedermę ir diegti krašte demokratinę tvarką piliečiai pastaruoju metu vis labiau nusivilia.

Ką tik pasirodė muzikologės Audronės Žiūraitytės parengta monografija apie vieną iškiliausių viduriniosios kartos kompozitorių Onutę Narbutaitę „Skiautinys mano miestui“ (Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2006). Neįprastas faktas, kadangi ir monografijos autorės pripažįstama, jog daugelis Lietuvos kompozitorių, net įžymiausių, išsamių kūrybos studijų nesulaukė – jos pasirodė po kūrėjų mirties.

Ketvirtadienį Lietuvos kompozitorių sąjungos nariai rinkosi į suvažiavimą, kuris šios organizacijos istorijoje jau buvo 18-tasis. Iš 157 Kompozitorių sąjungos narių suvažiavime dalyvavo ir savo balsus atidavė 131 narys, rašoma sąjungos pranešime. Suvažiavimo dalyviams buvo pateiktos ataskaitos apie Lietuvos kompozitorių sąjungos ir jos padalinių veiklą. Išklausyta ir suvažiavimo patvirtinta Revizijos komisijos ataskaita.

Vasario 16 d. Choreografinių projektų teatras ,,Vilniaus baletas” Rokiškio profesionalių teatrų festivalyje pristato savo išskirtinį repertuarinį spektaklį apie Oscaro Wilde’o nuodėmingą gyvenimą.Kaip repeticiją prieš  šį sunkų egzaminą, ,,Vilniaus baletas” vasario 8 d. 19 val. šį spektaklį parodys Nacionalinio dramos teatro Mažojoje scenoje.

Artėjančių savivaldos rinkimų trimitai jau gaudžia, tačiau politinis gyvenimas primena užpelkėjusį užutekį. Nusibodę politikai neturi ką pasakyti visuomenei, visuomenei – atgrasus yra bergždžias socialinės infliacijos nuvertintų politikų barškėjimas ir saldžialiežuvavimas prieš rinkimus. Politinėje rinkoje nėra idėjų, kurios pakeltų žmonių dvasią, sugrąžintų tikėjimą ateitimi, įkvėptų visuomenę prasmingai veiklai ir visaverčiam gyvenimui savame krašte.

14-ajai “Gaidai” artėjant prie pabaigos - muzikologės Beatos Baublinskienės pokalbis su festivalio meno vadovu, Kompozitorių sąjungos pirmininku Remigijumi Merkeliu apie “Gaidos” dabartį ir perspektyvas, šiuolaikinės muzikos situaciją Lietuvoje ir lietuviškos muzikos sklaidos galimybes pasaulyje, šiek tiek užgriebiant ir kūrybos klausimų. Manau, nesuklysiu pasakydama, kad “Gaida” yra reprezentatyviausias šiuolaikinės muzikos renginys Lietuvoje.

Kituose kraštuose lietuvių muzika dažniausiai suvokiama Baltijos regiono kontekste ir kritikai neretai pažymi, kad, kitaip nei latvių ar estų, lietuvių muzika neturi baltijiečiams priskiriamo muzikinio identiteto vienovės. Ji yra labiau individualizuota ir orientuota į daugelyje šalių taikomas komponavimo technikas.

Kultūros ministerija, kitaip nei dienraščio “Lietuvos rytas” rubrikos “Laiko ženklais” autoriai, įsitikinusi, kad valstybės skiriamos stipendijos menininkams yra vienas iš veiksmingų būdų skatinti įvairiapusiškus kultūros procesus, jų sklaidą ir inicijuoti originalius jos projektus.