nykštukinė planeta

Astronomai aptiko tiesioginių vandens egzistavimo nykštukinėje planetoje Cereroje įrodymų, praneša „Space.com“. Cerera yra asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio skriejantis apie 950 kilometrų skersmens dangaus kūnas, iki 2006 m. vadintas didžiausiu Saulės sistemos asteroidu. Astronomų skaičiavimais asteroidų žiede skrieja iki 1,9 mln. didesnių nei 1 km skersmens dangaus kūnų. Cerera yra didžiausias iš jų.

Tolimos žvaigždės šviesa leido astronomams atidžiau pažvelgti į tolimą ledinę Plutono giminaitę, nykštukinę planetą Makemake, kuri, atrodo, neturi atmosferos. Nors šis ledo pasaulis šiuo metu atmosferos neturi, egzistuoja galimybė, kad ji gali susiformuoti (kaip nutinka kometoms), kai planeta priartės prie orbitos taško, esančio arčiausiai Saulės, pridūrė mokslininkai. Pastarąjį dešimtmetį astronomai atrado daugybę „nykštukinių planetų“, kurios kartu su Plutonu slypi už Neptūno orbitos.

NASA kosminis aparatas „Dawn“ perėjo į pačią žemiausią savo skrydžio programoje numatytą orbitą aplink asteroidą Vesta. Šiuo metu vidutinis „Dawn“ orbitos aukštis siekia 210 kilometrų, sakoma NASA „Dawn“ programos pranešime. Mokslininkai ketina išlaikyti aparatą tokioje orbitoje bent 10 savaičių, kad būtų galima surinkti kuo daugiau informacijos apie Vestos paviršių ir sandarą.

NASA kosminis aparatas „Dawn" nufotografavo antrąjį pagal dydį Saulės sistemos asteroidą Vestą, pranešė „Space.com". Vesta skrieja pagrindinėje asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio orbitų. „Dawn" jį fotografavo iš 1,2 mln. kilometrų atstumo, sakoma pranešime. Vestos asteroido skersmuo – apie 530 kilometrų. Jis pagal didumą nusileidžia tik asteroidui Paladė, taip pat skriejančiam šioje asteroidų juostoje.