Tolimos žvaigždės šviesa leido astronomams atidžiau pažvelgti į tolimą ledinę Plutono giminaitę, nykštukinę planetą Makemake, kuri, atrodo, neturi atmosferos.
Nors šis ledo pasaulis šiuo metu atmosferos neturi, egzistuoja galimybė, kad ji gali susiformuoti (kaip nutinka kometoms), kai planeta priartės prie orbitos taško, esančio arčiausiai Saulės, pridūrė mokslininkai.
Pastarąjį dešimtmetį astronomai atrado daugybę „nykštukinių planetų“, kurios kartu su Plutonu slypi už Neptūno orbitos. Makemake jos atradėjai iš pradžių pravardžiavo „Velykų kiškučiu“, tačiau vėliau ji oficialiai pavadinta Polinezijos žmonijos kūrėjo ir vaisingumo dievo vardu, rašo SPACE.com.
Rausvo atspalvio nykštukinės planetos paviršių dengia sušalusio metano sluoksnis. Ji pakankamai ryški, tad matoma per aukštesnės klasės mėgėjiškus teleskopus, nors šiuo metu atstumas iki jos 53 kartus didesnis nei skiriantis Žemę ir Saulę.
Makemake priskiriama ledinių nykštukinių planetų, vadinamų plutoidais, tipui. Jam taip pat priklauso Plutonas ir naujai atrasti transneptūniniai pasauliai Eridė ir Haumea.
Plutoną supa silpna atmosfera, tačiau į jį panaši Eridė jos neturi, greičiausiai dėl didesnio atstumo nuo Saulės ir žemesnės paviršiaus temperatūros. Makemake aplink Saulę skrieja tarpiniu atstumu tarp Plutono ir Eridės, tad kyla klausimas, ar ji gali turėti atmosferą.
2011 metais Makemake praskriejo tiesiai priešais tolimą žvaigždę NOMAD 1181-0235723. Šio užtemimo ar okultacijos metu ledinis pasaulis nušvito iš nugaros, o tyrėjai teigia, kad užtemimo duomenys iš septynių teleskopų padėjo jiems tiksliau nustatyti Makemake dydį, formą ir paviršiaus savybes.
„Man nuostabu, kad galime gauti tikslias žinias apie svarbias šių paslaptingų nykštukinių planetų savybes, net jei jos yra taip toli nuo Žemės“, – teigia tyrimo vadovas Jose Ortizas, Andalūzijos astrofizikos instituto Granadoje, Ispanijoje, planetų mokslininkas.
„Dar prieš trejus metus mums nebuvo tekę stebėti nė vienos trapsneptūninio objekto okuliacijos. Dabar pavyko stebėti 12 tokių įvykių, 9 stebėjo mūsų tarptautinė komanda“, – pridūrė jis.
Tokias okultacijas labai sudėtinga prognozuoti ir stebėti. Palyginimui, šie pasauliai yra tokie tolimi, kad dydžiu prilygsta monetai, esančiai už 50 kilometrų, aiškino J. Ortizas.
Makemake yra maždaug 1430 kilometrų pločio ir prilygsta dviem trečdaliams Plutono. Šios tolimos žvaigždės šviesa greitai pasirodė ir pradingo, kai Makemake praskriejo priešais ją. Tai leidžia teigti, kad aplink nykštukinę planetą nėra jokios žymesnės atmosferos, kuri nutrintų žvaigždės šviesą.
Geriausiu atveju, Makemake atmosfera yra nuo 80 iki 250 mln. kartų plonesnė nei Žemės jūros lygyje, apskaičiavo tyrėjai. Tačiau gali būti atmosferos fragmentų, dengiančių šiltesnius planetos regionus, pavyzdžiui, tamsūs fragmentai, sugeriantys daugiau saulės šviesos.
„Mes įtariame, kad šie tamsūs fragmentai gali būti susitelkę ties subsoliariniu planetos tašku, kur saulės spinduliai planetos paviršių pasiekia statmenai ir maksimaliai įšildo“, – aiškino J. Ortizas.
Tokias fragmentiškas atmosferas turi ir Jupiterio palydovas Ijo bei Saturno palydovas Enceladas. Jos daugiausiai susidaro iš vulkanų ir taip vadinamų kriovulkanų („vulkanų“, kurie išskiria ne magmą, o skystą vandenį arba skysčių mišinį) skleidžiamų dujų, teigia mokslininkas.
„Net Marse atmosfera vietomis yra labai tanki, nes ji susidaro sublimuojantis anglies dvideginio ledui“, – sako J. Ortizas.
Makemake taip pat gali elgtis kaip kometa ir atmosferą „užsiauginti“ tuo metų laikotarpiu, kai priartėja prie Saulės.
„Mes įtariame, kad taip ir yra. Tačiau kometos paprastai yra tokios mažos ir turi tiek nedaug masės, kad jų trauka neleidžia atmosferų išlaikyti, taigi jos ištrūksta į kosmosą ir taip susidaro kometų uodegos. Makemake atveju, jos trauka daug didesnė, todėl dujoms ištrūkti nėra taip paprasta“, – teigė mokslininkas.
