nuorūkos

Dabar vis garsiau kalbama apie tai, kokias pasekmes Rusijos kariniai veiksmai turės Ukrainos gamtai ir žmonėms. Kaip karas susijęs su žmonijos nuolat daroma žala aplinkai – ekocidu, savo požiūrį meninėmis priemonėmis išsakė žymus visuomenininkas, gamtosauginės Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas Giedrius Bučas. Iniciatyvos „Už švarią Lietuvą!“ lyderis G. Bučas pristato koliažą iš pakelėse surinktų nuorūkų „OKUROK“ (rus. nuorūka). 970 x 680 mm koliažą sudaro 883 vnt.

„Savaitgalį važiavau tvarkyti šeimos kapų. Pasodinau gėles, uždegiau žvakes, o tada, tradiciškai, apėjau kapines“, – rašo Eglė iš Kauno. Nemoku paaiškinti, bet kapinėse randu nepaaiškinamą ramybę – ten lieku su savo mintimis, apsvarstau, apgalvoju, ką nuveikiau ir kas laukia. Einant per kapines man akis užkliuvo už vieno kapo. Rado kalną nuorūkų  Ant jo buvo prisodinta gėlių, kapas sutvarkytas, tačiau prie pat gėlių puokštės buvo primėtyta daugybė nuorūkų.

4,5 trilijonų nuorūkų – tiek kasmet nugula mūsų planetoje Žemėje. O kiekviena ši nuorūka esą užteršia iki 100 litrų vandens – tokius duomenis atskleidžia naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas. Besimėtančios nuorūkos gatvėse liudija ne tik žmonių priklausomybę, bet ir tai, kad tabako industrija „nuodija“ Žemę. Naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimas rodo, kad kasmet rūkoriai išmeta 4,5 trilijonų nuorūkų.

Dažniausiai esame įpratę stebėti, kaip policijos atstovai užtikrina žmonių saugumą keliuose ar patruliuojant gatvėse, visgi kontrolė gali būti vykdoma ir tada, kai kiti asmenys šiukšlina ar netgi išmeta nuorūką pro automobilio langą. Perspėjama, kad už tokius veiksmus gyventojams gali kaip reikiant atsirūgti.

Seimas galutinai įtvirtino draudimą Lietuvoje prekiauti įvairiais plastikiniais gaminiais – ausų krapštukais, vienkartiniais indais ir panašiomis prekėmis. Kartu tarp ribojimų nugulė ir nuostata tabako gamintojams už vartotojų nuorūkas taikyti finansinę atsakomybę.  Seimas ketvirtadienį pritarė iš Europos Sąjungos teisės perkeltiems pasiūlymams, kuriais tobulinami Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymai ir Administracinių nusižengimų kodeksas.

Seime kelią po truputį kelią skinasi įvairių vienkartinių plastikinių gaminių draudimai. Tarp iš Europos Sąjungos teisės perkeltų pasiūlymų numatoma tabako gamintojams už vartotojų nuorūkas taikyti ir finansinę atsakomybę. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas rugsėjo viduryje Seimui pateikė Atliekų tvarkymo, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.

Aplinkos ministerijos kancleris Lietuvai pateikė pas mus dar negirdėtą idėją: varninius paukščius išmokyti iš miestų gatvių rinkti nuorūkas. Ministerijos valdininkas sako, kad toks siūlymas nėra laužtas iš piršto. Tokiais tvarkdariais sparnuočiai dirba kai kuriuose miestuose Europos Vakaruose. Tiesa, Aplinkos ministras ir ornitologai nėra tokie entuziastingi.

Palanga su nuorūkomis ir kitomis smulkiomis šiukšlėmis paplūdimiuose kovos specialiomis sulankstomomis dėžutėmis – lankstukais. Kaip pranešė savivaldybė, švaraus paplūdimio dėžutes poilsiautojai galės pasiimti nemokamai iš specialių pritvirtintų laikiklių prie persirengimo kabinų. Lankstukai skirti į juos išmesti smulkias atliekas: obuolių graužtus, saldainių popierėlius, nuorūkas. Iš viso kurorto paplūdimiuose planuojama išdalinti 50 tūkst. vienetų švaraus paplūdimio dėžučių.

 „Man labai patiko laikas prie jūros, - ilguoju savaitgaliu negalėjo atsidžiaugti Monika Šalčiūtė. - Tačiau liūdna, kad jūra yra pilna nuorūkų ir plastikinių maišelių“. Savaitgalį prie jūros su draugėmis leidusi žvaigždė pabrėžė, kad ją šiek tiek šokiravo Palangos kainos. „Tačiau žmonės čia labai draugiški, daug jaunimo. Prie manęs vis prieidavo nusifotografuoti... Maždaug kas tris minutes“, - šypsojosi M. Šalčiūtė.

 Aplinkos ministerija paskaičiavo, kad per metus kiekvienam Lietuvos gyventojui – net ir nerūkančiam – tenka po kone tūkstantį nuorūkų - didelė dalis jų numestos ne vietoje. Iš viso maždaug trys milijardai nuorūkų, pasvėrus – 1500 tonų. „Apklausų rezultatai parodė, kad net 80 proc. gyventojų mato šitą problemą, juos tai erzina, reikia bausti. Tačiau vis tik 50 proc.

Tabako gaminių atliekų tvarkymas yra ne tik didelė, bet ir nemažų finansinių kaštų reikalaujanti problema. Prieš priimdama sprendimus, kaip ją spręsti, Aplinkos ministerija prašo visuomenės patarimo.

Šalies paplūdimius prižiūrinčios įmonės skaičiuoja, kad nors šiukšlių ir nemažėja, poilsiautojai tampa kultūringesni – nepatingi šiukšles išmesti tam skirtuose konteineriuose. Kaip niekad daug šiukšlių surenkama po rengiamų koncertų ar festivalių. Lietuvos žaliųjų atstovas atkreipia dėmesį, kad numestų nuorūkų kiekis yra vienas svarbiausių kriterijų teikiant paplūdimiui tarptautinę Mėlynąją vėliavą.

Vieno Indonezijos zoologijos sodo darbuotojai nusprendė vieną iš savo globotinių siųsti į reabilitacijos centrą. „Bikya Masr“ praneša, kad orangutango patelė, vardu Tori, bus išvežta iš zoologijos sodo, kad galėtų atprasti rūkyti – šį žalingą įprotį ji įgijo jau prieš daugelį metų. Zoologijos parko darbuotojų teigimu, Tori išmoko rūkyti, nes lankytojai nuolat į voljerą metė nuorūkas. Ji jas surinkdavo ir surūkydavo iki galo, o tai kenkia jos sveikatai.

Kinijos mokslininkai sukūrė finansiniu požiūriu įgyvendinamą cigarečių nuorūkų perdirbimo procesą, kurio metu išgaunamos filtrams pagaminti naudojamos vertingos cheminės medžiagos. Įdomu ir tai, kad išradimą siūloma pritaikyti naftos gavybos kompanijose. Cigarečių filtruose naudojamos lygiai tos pačios medžiagos, kurios reikalingos gaminant korozijai atsparų plieną.

Kinijos mokslininkai rado būdą, kaip panaudoti cigarečių nuorūkas – pasirodo, jų ekstrakte esančios cheminės medžiagos efektyviai saugo plieninius vamzdžius nuo korozijos. Xi'an Jiaotongo universiteto mokslininkų tyrimą finansavo Kinijos naftos bendrovė „China National Petroleum“, praneša „Science news“. Distiliuotame vandenyje išmirkytose nuorūkose kinų chemikai identifikavo 9 junginius. Gautas ekstraktas buvo sumaišytas su 10 proc.