Seimas ketvirtadienį pritarė iš Europos Sąjungos teisės perkeltiems pasiūlymams, kuriais tobulinami Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymai ir Administracinių nusižengimų kodeksas.
Pakeitimais kartu numatoma, kad tabako gaminių gamintojai turės užtikrinti tabako gaminiuose naudojamų filtrų utilizavimą.
„Tabako gamintojai bus įpareigojami surinkti į rinką išleidžiamus filtrus atgal ir patys būti atsakingi už šių užduočių įgyvendinimą“, – kiek anksčiau pataisas yra aiškinęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
117 Seimo nariai balsavo už, 1 – prieš, 6 susilaikė.
Laukia naujas mokestis
Kaip portalui tv3.lt Europos Sąjungos direktyvą aiškino Aplinkos ministerija, joje nurodoma, kad tabako produktų gamintojai turės finansuoti cigarečių filtrų surinkimą.
„Gamintojai ir importuotojai turi finansuoti savivaldybės organizuojamą nuorūkų surinkimą iš viešų vietų (pvz., iš šiukšliadėžių gatvėse, stotelėse, parkuose, miškuose ir pan.) ir iš prišiukšlintų vietų (pvz., paežerių, paupių, pajūrio, miškų, parkų, gatvių ir pan.) ir galutinį sutvarkymą“, – atsakyme tv3.lt rašė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės tarnautoja Saulė Deveikytė.
Ji pridūrė, kad norėdami sumažinti šią išlaidas, tabako gaminių gamintojai ir importuotojai gali imtis savanoriškų veiksmų, kad cigarečių pirkėjai nuorūkų atsikratytų tinkamai.
„Bet nebūtinai imsis ir iš to, ką girdime, nepanašu, kad Lietuvoje imtųsi“, – pridūrė S. Deveikytė.
„Kadangi šiukšlių išrinkimas galėtų kainuoti brangiau, nei viešų šiukšliadėžių aptarnavimas, tikėtina, kad net Lietuvoje gamintojai ir importuotojai ieškos būdų, kaip sumažinti šiukšlinimą nuorūkomis, siekdami, kad kuo daugiau jų patektų bent į viešas šiukšliadėžes, o dar geriau – į gyventojų ir įmonių atliekų konteinerius“, – tęsė ministerijos atstovė.
Nevaikščios paskui nuorūkas
Ar ministro pasakymas reiškia, kad tabako gamintojai turės vaikščioti ir patys rinkti nuorūkas? Anaiptol. Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas aiškina, kad tabako gamintojams už nuorūkų pašalinimą paprasčiausiai bus išrašoma sąskaita.
„Čia kalba apie išplėstinę gamintojo atsakomybę. Bet tikrai niekas iš gamintojų neturės rinkti tų filtrų. Bus nustatytos proporcijos, kiek tabako gaminių pateikiama rinkai. Iš to bus išskiriama, kiek tinkamai išmetama į viešas šiukšlines, pavyzdžiui, kur nors mieste į šiukšlinę. Ir atitinkamai, kiek išmetama netinkamai – kaip nuorūkos ant šaligatvio.
Pagal tai bus paskaičiuotas kažkoks mokestis gamintojams, pagal kurį jie turėtų prisidėti prie tiek aplinkos sutvarkymo, tiek tų šiukšlių utilizavimo“, – tv3.lt sakė A. Neverauskas.
Jo teigimu, nacionalinėje teisėje iki šiol nebuvo panašių mokesčių.
„Europos Sąjungoje galioja terminas „teršėjas moka“. Tai daug diskusijų buvo, ar tai atitinka šį principą, nes ne gamintojai ir ne pardavėjai šiukšlina, o žmonės. Čia mes apie sąmoningumą turime kalbėti, kažkokią atsakomybę.
Bet tokie sprendimai buvo priimti. Bet, kita vertus, dalis lėšų bus skiriama informacinėms kampanijoms apie sąmoningumo ugdymą“, – teigė A. Neverauskas.
Įtvirtino ir kitus apribojimus dėl plastiko
Kartu su minėtais įstatymo pakeitimais įtvirtinta, kad Lietuvoje bus draudžiama prekiauti daugeliui įprastais plastikiniais gaminiais – ausų krapštukais, vienkartiniais indais, stalo įrankiais, šiaudeliais, maišikliais, paruošto maisto tara, gėrimų indeliais, lazdelėmis balionėliams. Taip siekiama sumažinti gamtoje atsiduriančio plastiko kiekį.
Taip pat bus privalu specialiai ženklinti higieniniu paketus bei tamponus, drėgnąsias servetėles, tabako gaminius su filtrais, gėrimų indelius.
ES direktyva – mažesniam plastiko vartojimui
2019 metais priimta Europos Sąjunga Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva numato, kad iki 2026-ųjų būtina gerokai sumažinti plastikinės maisto taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę turėjo perkelti per dvejus metus – iki 2021-ųjų vidurio.
Nuo 2021-ųjų liepos 3-osios į Lietuvą nebegali patekti plastikiniai ausų krapštukai, stalo įrankiai, lėkštės, šiaudeliai, gėrimų maišikliai, oro balionėlių lazdelės, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagaminti vienkartiniai gaminiai ir maisto tara, gėrimų indeliai ir jų dangteliai, pagaminti iš polistireno putplasčio.
Tiesa, nuo liepos Lietuvoje toliau buvo galima parduoti, naudoti ir dalinti šiuos gaminius, jeigu jie bus iš gamintojo ar tiekėjų bei platintojų buvo įsigyti iki liepos 2-osios.
