norway grants

Dvišalė partnerystė – nebe naujiena šiais laikais, bendri projektai skatina brandžius verslo ryšius ir naudingas tarpusavio įžvalgas bei patirtis versle. Lietuvą ir Norvegiją sieja augantis dėmesys darniam ir socialiai atsakingam verslui. 2014-2021 laikotarpiu Lietuvai skirta daugiau kaip 117 mln.

Išmani ir tvari – tokia yra statybų sektoriaus ateitis. Norvegų įmonė Rebartek sukūrurė unikalią inovaciją – robotizuotą armatūros montavimo technologiją, leidžiančią statybų įmonėms optimizuoti procesus ir sumažinti žmogiškųjų išteklių kaštus. Kaip tokios inovacijos pamažu ateina į Lietuvos rinką, pasakoja KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas Andrius Jurelionis.

Didėjant technologijų įtakai ir dirbtinio intelekto (DI) galimybėms, įmonės aiškinasi, kaip integruoti algoritmus į savo procesus ir sprendimus. „Nekyla abejonių, kad DI technologija šiandien gali patenkinti tris svarbius verslo poreikius: verslo procesų automatizavimą, duomenų analizę ir bendradarbiavimą su klientais ir darbuotojais.“ – sako MITA l. e. p. direktorius Gintas Kimtys.

Jau kelis dešimtmečius Norvegijos verslas noriai renkasi Lietuvą. Šiandien stebima tendencija rodo, kad mūsų šalies įmonės taip pat vis drąsiau pereina iš individualaus į bendradarbiaujantį modelį, o investicijų dairosi būtent šioje Skandinavijos valstybėje. Specialistai papasakojo, ko gali tikėtis Lietuvos verslai, norintys dirbti su Norvegijos rinka ir kodėl reikėtų orientuotis ne į verslo kultūrų skirtumus, bet į pasitikėjimo kūrimą. „Naujos rinkos verslui atveria didesnes galimybes.

Žvelgiant iš darbuotojų ir darbdavių perspektyvos, šuolis skaitmenizacijoje po Covid-19 – akivaizdus. Būtent technologijų ir modernios komunikacijos dėka visuomenei pavyko išlikti operatyviai ir efektyviai priimti sprendimus pandemijos metu.  Sakoma, kad nelaimė – tai laboratorija naujovėms. Veikiausiai nėra abejonių, kad pandemija gali atverti duris naujoms technologijoms ir drąstiškoms inovacijoms darbo, švietimo ir kituose kasdieniuose sektoriuose.

Informacinėmis ir ryšių technologijomis grįstos paslaugos ir produktai – progresyvaus verslo būtinybė. Šiuolaikinėms įmonėms ypač svarbus inovatyvių sprendimų kūrimas ir diegimas, kadangi tai padeda įgyti unikalius konkurencinius pranašumus globalioje rinkoje – optimizuoti savo procesus bei vartotojui pasiūlyti išskirtines paslaugas ar prekes.

Naujus informacinių ir ryšių technologijų sprendimus vykdančias Lietuvos įmones Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti „Norway Grants“ programoje ir gauti iki 1 mln. eurų siekiančią investiciją. „COVID-19 pandemija yra ne tik didžiulis iššūkis, bet ir unikali galimybė verslui plėtoti ir siūlyti rinkai savo skaitmenines paslaugas ir produktus.

Žaliosios ekonomikos valstybė Norvegija atranda Lietuvą kaip strateginę partnerę vystant tvarų ir konkurencingą verslą. Auga dvišalės prekybos apimtys, stambios Norvegijos įmonės investuoja Lietuvoje, o šią vasarą Lietuvos verslai galės teikti paraiškas į investicinę programą „Norway Grants“, kuri suteiks platformą dvišalei partnerystei žaliųjų inovacijų kūrimo srityje.

Robotika – viena iš sparčiausiai augančių mokslo ir inžinerijos sričių pasaulyje, kurioje inovacijų kūrėjai gali realizuoti futuristines idėjas, gerinančias žmonių gyvenimo kokybę ir transformuojančias pramonę. Vienas robotų kūrimo lyderių Lietuvoje Justinas Katkus sako, kad mūsų šalyje auga itin perspektyvi inovatorių karta, tačiau neturime reikiamos ekosistemos, todėl turime mokytis iš labiau pažengusių valstybių, tokių kaip Norvegija.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, 9 iš 10 žmonių pasaulyje kasdien kvėpuoja užterštu oru, o dėl šios priežasties kasmet miršta net 7 milijonai žmonių. Prie oro taršos prisideda intensyvi pramonės veikla, todėl pastaraisiais metais intensyviai diskutuojama apie klimatui neutralios gamybos vystymą. Utenoje įsikūrusi bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ darykla tapo pirma „carbon-neutral“ darykla Lietuvoje. To pasiekti padėjo sąmoningumas ir 3 esminiai žingsniai.

Ryškėjant klimato kaitos padariniams, gamtą tausojantis gyvenimo būdas tampa vis populiaresnis – tai skatina verslus žengti tvarumo linkme. Modernių technologijų vystymas ir ekologiškų produktų gamyba ne tik gerina aplinkos kokybę, bet ir atveria duris į Vakarų rinkas.

Naftos paklausa pasaulyje dėl „COVID-19“ pandemijos smuko beveik trečdaliu, o kainos kritimas pasiekė žemiausią lygį per 18 metų. Naftos kainų nestabilumas kelia pasaulio ekonomikos disbalansą, o tuo tarpu aplinkoje pastebimos mažesnės CO2 emisijos ir geresnė oro kokybė.

Maisto švaistymas – viena aktualiausių šiuolaikinio pasaulio problemų. Skaičiuojama, kad kasmet pasaulyje išmetama net trečdalis – 1,6 milijardo tonų – pagaminamo maisto. Reikšminga dalis šio kiekio prarandama prekybos tinkluose, nes pardavėjams sudėtinga prognozuoti pardavimų apimtis.

Lietuvio noras vystyti verslą Lietuvoje, o ne kaimyninėje Latvijoje, kur buvo pakviestas, atsirūgo. Užuot pirmas įkūręs Baltijos šalyse unikalią gamyklą, vyras sužinojo, kad būtent latviai konkurentus iš užsienio atsiviliojo šiems pasiūlę išskirtines sąlygas. Tuo metu lietuvis verslininkas priverstas minti teismų slenksčius ir jau dvejus metus negali atidaryti savo gamyklos.

Keturi šimtai „Statoil“ degalinių darbuotojų pabaigė pirmąjį gaisrinės saugos mokymų etapą, kurių metu išmoko tinkamai reaguoti į ugnies pavojų. Kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, darbuotojų profesine sąjunga ir Lietuvos gaisrinės saugos asociacija nuo metų pradžios pradėtas vykdyti projektas svarbus siekiant aukščiausių sveikatos, saugumo ir aplinkosaugos standartų.