Prieš maždaug dvejus metus 33-ejų verslininko M. Dolženkos vadovaujama įmonė „Minsko 7“ nusprendė Vilniaus rajone statyti polikarbonato plokščių gamyklą, tačiau įstrigo teisiniuose ginčuose su vietos gyventojais, kurie bylinėjasi teisme, bandydami užkirsti kelią gamyklos statyboms.
Biurokratinis aparatas
Portalas tv3.lt jau rašė, kaip įmonė įsigijo sklypą Vilniaus rajone, pradėjo gaminti reikalingą įrangą, padarė gamyklos projektą, ėmė jį viešinti bendruomenei, tačiau procesas netikėtai įšalo.
„Kai prasidėjo ginčai su žmonėmis, susidūrėme su instancijomis ir atvirai buvo tokia situacija, kad ateini kalbėtis ir sakai, kodėl mūsų dokumentai stabdomi, tai mums sako, ant jūsų skundai, pakentėkite. Sakau, chebra, taip negali būti, aš investuoju pinigus, aš turiu judėti. Susidūrėme su tokiu procesu, kad instancijos pradeda vilkinti tam tikrus dalykus, nes kažkur inspektorius nenori gauti skundų ar dar kažkas“, – tv3.lt pasakojo M. Dolženko.
Gamyklai reikalinga įranga jau pagaminta ir laukia Italijoje, o verslininkas vis dar neturi leidimo statyti pastatą.
M. Dolženko sakė bandęs kreiptis į ekonomikos ir inovacijų ministrą, tačiau ministerija jį nukreipė į investuotojais besirūpinančią įstaigą „Investuok Lietuvoje“. Tačiau iš šios įstaigos verslininkas išgirdo, kad jie rūpinasi tik užsienio investuotojais, todėl M. Dolženko buvo nukreiptas į įstaigą „Versli Lietuva“.
„Aš nesikreipiau toliau, atvirai pasakysiu. Nes, pirmas dalykas, tai pradeda priminti šokinėjimą nuo vieno prie kito. Nes, jeigu yra abi įstaigos, tai, tikėtina, „Investuok Lietuvoje“ turėtų kreiptis į „Versli Lietuva“ ir sakyti, žiūrėkit, yra lietuviai, kurie nori investuoti, susisiekite su jais. Niekas su manimi nesusisiekė, niekam neįdomu“, – stebėjosi pašnekovas.
Mus aplenkė kaimynai
Iki šiol tokios gamyklos neturėjo nė viena Baltijos šalis ir M. Dolženko tikėjosi, kad jo gamykla bus pirmoji. Tačiau neseniai verslininkas sužinojo, kad jį aplenkė užsienio investuotojai, sulaukę pasiūlymo iš kaimynų latvių – Ventspilio uosto laisvoji ekonominė zona (LEZ) užsienio įmonei pasiūlė vystyti verslą būtent ten. Dar lapkritį M. Dolženkos konkurentai įkasė simbolinę kapsulę savo būsimos gamyklos vietoje.
„Jiems bus pastatytas [gamyklos] pastatas ir jie bus atleisti nuo mokesčių 10 metų. Aišku, jie už tą pastatą mokės nuomą, suprantama. Na kas gali būti geriau! Tu tiesiog ateik ir dirbk. Ir visi nuo Ventspilio savivaldos iki, tikėtina, pavaldžių savivaldai institucijų sako, tu tik ateik“, – sakė M. Dolženko.
Sužinojęs, kad Lietuvos kaimynystėje atsiras panaši į Vilniaus rajone planuotą gamyklą, M. Dolženko stebisi, kodėl Lietuvos investuotojai savo gimtojoje šalyje nesulaukia deramo dėmesio.
„Mane, kaip Lietuvos pilietį, tai labai žeidžia, nes gaunu atsakymą, kad konsultuojami užsieniečiai. O ką, bet kuris apdriskęs užsienietis nori atidaryti kebabinę, tai jis kažkuo geresnis nei lietuvis? Tai yra labai fundamentali problema. Kada užsienietis ateina į šitą šalį, jam ant jos nusispjauti, jis nori paimti viską, kas yra geriausia, ir atiduoti ten, kur pats moka mokesčius. Man, asmeniškai, tai labai netinka“, – piktinosi pašnekovas.
M. Dolženko Latvijos iš užsienio prisiviliotus jo konkurentus vadina lakmuso popierėliu, kuris „parodė, kad kažkas ne taip“.
Pats sulaukė Latvijos kvietimo
Įdomu tai, kad dar šią vasarą M. Dolženko taip pat sulaukė Ventspilio kvietimo savo verslą plėtoti Latvijoje.
„Dabar galvoju, kad reikėjo nuvažiuoti. Tuo metu nelaukiau tokios rizikos, kad atsidarys konkurentas, nes galbūt tada mes būtume bėgę. Iš dalies noras, kad verslas būtų čia, šalia, savoje šalyje, mums pakišo koją. Pasakiau, ne, ačiū, mes turime savo sklypą, turėsime savo pastatą. Čia buvo rimta klaida. Manau, kad sąlygos būtų tikrai labai patrauklios, mums tinkančios ir taupančios laiką“, – svarstė M. Dolženko.
Jis pripažįsta, kad Vilniaus rajonas, kuriame ketina plėtoti savo verslą, nėra LEZ, tačiau stebisi, kodėl vietos savivaldybė nėra suinteresuota pritraukti investuotojų.
„Jeigu savivalda nesirūpins, kad pas ją ateitų verslas, tai jis ir neis. Aš manau, kad pas mus truputėlį kaimietizmas, pelkės efektas. Tą pelkę valome, valome, užsiimame kažkokiomis nesąmonėmis“, – piktinosi verslininkas.
Ketindamas paspartinti savo gamyklos startą, M. Dolženko įsigijo pastatą Naujojoje Vilnioje, kur galės įmontuoti jau pagamintą įrangą ir jau kitų metų pradžioje gaminti produkciją.
Verslininkas – vis dar baubas
M. Dolženko stebina ir tai, kad dalis Lietuvos gyventojų į verslininkus vis dar žiūri su nepasitikėjimu ir mano, kad jie vagys ir sukčiai.
„Pas mus nuo sovietų dar likęs dalykas, kad verslas yra baubas. Užsienyje verslas yra gerbiamas dalykas, o pas mus, jeigu tu verslininkas – tai būtinai vagis, turčius. Tie stereotipai iki šiol yra ir jų neatsikratysi. Sako, va, verslininkas nusipirko naują „Porsche“. Bet taigi gerai, jis sumokėjo visus mokesčius“, – teigė verslininkas.
Tiesa, jis džiaugėsi, kad bent dalis jo matomų jaunosios kartos verslininkų iš principo atsisako savo verslo plėtrą greitinti, siūlydami kyšius.
„Kyšis, manau, visą verslo realybę iškreipia. Tu gali būti konkurencingas, greitesnis, protingesnis, bet atneši kyšį – ir tu pralaimėjai. Mano manymu, kyšis yra žudantis dalykas. Niekas manęs [kyšio] neprašė, o jei ir prašė, tai aš nesupratau“, – juokėsi M. Dolženko.
Kam investuoti lengviau?
Su M. Dolženkos istorija susipažinusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija tvirtina, kad verslo steigimo žingsniai vienodi ir Lietuvos, ir užsienio investuotojams, tačiau lietuviams procedūra bus pigesnė.
„Lietuvos piliečiui įsteigti juridinį asmenį yra kur kas paprasčiau ir pigiau lyginant su užsienio piliečiu, nes dažniausiai užsienio pilietis patiria kur kas didesnius įmonės Lietuvoje steigimo kaštus – reikia ne tik pasirengti steigimo dokumentus lietuvių kalba, tačiau juos išversti į jo nacionalinę kalbą. Tuo metu Lietuvos piliečiui užtenka pasinaudoti savitarna ir patirti tik Registrų centro išlaidas registruojant“, – atsakyme tv3.lt rašė ministerija.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu Lietuvos įmonėms skiria 1 mlrd. 77 mln. eurų, iš kurių 50,2 proc. išskirtinai tenka smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumui skatinti (540,6 mln. eurų). Kita dalis – 49,8 proc. (537 mln. eurų) ES fondų investicijų nukreiptos į visas Lietuvos įmones atskirai vertinant jų dydį, veiklos trukmę ir kryptį.
2018 m. Lietuvoje veikė 83 439 įmonės, o 2019 m. – 84 980, rodo Statistikos departamento duomenys. Neišskiriama, kiek iš šių įmonių yra užsienio kapitalo.
Kur kreiptis jauniems verslininkams?
Jauniems verslininkams padeda ir juos konsultuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi „Versli Lietuva“. Ši įstaiga teikia konsultacijas įvairias verslo pradžios klausimais: kokią verslo formą pasirinkti, kokie mokesčiai yra taikomi skirtingoms verslo formoms, kokie yra keliami reikalavimai skirtingoms verslo sritims bei kitais su verslo pradžia susijusiais klausimais.
Taip pat regionuose veikia „Versli Lietuva“ įkurti 7 bendradarbystės centrai „Spiečius“, kuriuose galima ne tik gauti konsultacijas, bet ir dalyvauti informaciniuose bei verslumo įgūdžių ugdymo mokymuose, mentorystės programoje. Taip pat šiuose bendradarbystės centruose jaunas verslas iki 5 metų gali gauti neatlygintinai darbo vietą bei turi galimybę susiburti į verslo bendruomenę, rasti naujų partnerių ar susiburti bendriems projektams. Šie centrai įsikūrę Alytuje, Šiauliuose, Tauragėje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kėdainiuose bei Marijampolėje.
Ministerijai pavaldi įstaiga „Invega“ teikia individualias ir portfelines garantijas, lengvatines paskolas, įgyvendina rizikos kapitalo investicijų ir kompensavimo priemones. Verslo naujokams siūlomos iki 25 tūkst. eurų siekiančios paskolos pagal priemonę „Verslumo skatinimas 2014–2020“.
Į Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA) verslas gali kreiptis įvairiais klausimais dėl inovacijų kūrimo ir diegimo, dėl inovatyvios idėjos išvystymo iki prototipo ar produkto rinkai, dėl bendrų verslo ir mokslo projektų, dėl tarptautinių partnerių paieškos, taip pat dėl dalyvavimo nacionalinėse („Inočekiai“, „Inopatentas“, „Inostartas“) ir tarptautinėse programose („Horizontas 2020“, „Eurostars“, „Eureka“, „Norway Grants“).
