norfa

Didžiųjų prekybos centrų atstovai sako, kad Helovino šventimas Lietuvoje kasmet darosi vis populiaresnis ir tai rodo ženkliai išaugę šiai šventei skirtų prekių pardavimai. Jų teigimu, kasmet plečiasi prekių pasirinkimas, o švente susidomi ne tik vaikai, bet ir suaugę. Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, lyginant su praėjusiais metais, Helovinui skirtų prekių pardavimai yra išaugę beveik 5 kartus. Pirkėjai įprastai renkasi įvairius šventinius papuošimus ir temines prekes.

Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse dirba dešimtys tūkstančių įvairių sričių darbuotojų. Pirkėjai dažniausiai pastebi mažiausiai uždirbančius kasininkus ir kitus salės darbuotojus. O jų pačių savijauta ir gerovė nemažai priklauso nuo parduotuvių vadovų. Kartais jie patys tokias pareigas pasiekia pradėję nuo žemiausios grandies. Tačiau dažnai jų ieškoma ir iš išorės.

2022 metais prekybos tinklo „Norfa“ ir TV3 laidos „X Faktorius“ organizuotame projekte „Muzika suartina“ pergalę išplėšė Ukmergės meno mokyklos auklėtiniai. Praėjus dvejiems metams, meno mokyklos direktorė Klavdija Stepanova pasidalijo, kaip laimėjimas ir gauti prizai pakeitė bendruomenės gyvenimą.

Pastarąsias savaites vykstant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, Lietuvos prekybininkai sako nefiksuojantys padidėjusių gėrimų ar užkandžių pardavimų. Kavinės teigė olimpiados metu daugiau lankytojų taip pat nesulaukusios.

Dalyje parduotuvių ir degalinių būsimas permainas galima pamatyti jau ir dabar, tačiau iki metų pabaigos jos bus privalomos visose prekybos vietose, kuriose tik pardavinėjamos cigaretės ir kiti tabako gaminiai. Jie turės būti paslėpti nuo visų pirkėjų. Norint juos įsigyti, teks prašyti pardavėjų arba bandyti surasti atitinkamą informaciją savitarnos kasose. Tai numato prieš kurį laiką Seimo priimtos įstatymo pataisos, kurios įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Prekybos tinklai klientus vilioja įvairiomis nuolaidomis. Tam, kad jos būtų pritaikytos, pirkėjai raginami naudotis lojalumo kortelėmis arba išmaniosiomis programėlėmis. Tačiau kartais specialiomis nuolaidomis, sukauptais lojalumo programos pinigais ar taškais pasinaudoja kiti žmonės, o pirkėjas galiausiai atsiduria kvailio vietoje. Policija įspėja, kad už tokius veiksmus galėtų būti taikoma ir administracinė atsakomybė.

Birželio mėnesį dažno vartojimo prekių krepšelis pigiausias yra prekybos tinkle „Lidl“, brangiausias – „Norfa“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas. Analogiškų prekių krepšelio kaina didžiuosiuose šalies prekybos tinkluose skiriasi kiek daugiau nei 4 eurais, o didžiausi kainų skirtumai fiksuoti pieno produktų ir gėrimų kategorijose. Bendrai mažiausiai už įsigytas prekes tyrėjai vidutiniškai sumokėjo „Lidl“ – 34,45 euro.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonė „Rivona“ pernai uždirbo 22,8 mln. eurų grynojo pelno – 40 proc. daugiau nei 2022 metais (16,3 mln. eurų). „Geresnius prekybos rezultatus lėmė padidėjęs gyventojų vidaus vartojimas“, – Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodė bendrovė. Jos pajamos pernai augo 16 proc. ir siekė 685,5 mln. eurų (be PVM). Užpernai ji gavo 589,8 mln.

Finansų ministerijai pasiūlius priemones gynybos finansavimo reikmėms prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis perspėja – pakelti mokesčiai ne visada reikš didesnes biudžeto pajamas. Pasak jo, dėl aukšto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) vartojimas Lietuvoje jau yra brangus, tad jei papildomas apmokestinimas išaugins kainas, gyventojai gali pasirinkti apsipirkti užsienyje.  „Šiandien, palyginti su kaimyninėmis šalimis, mes turime žymiai didesnį PVM.

Ilgus metus daugelis prekių kainų parduotuvėse buvo keičiamos rankomis – darbuotojai jas spausdino, karpė ir tvirtino prie lentynų. Tačiau dabar vis daugiau kainų etikečių parduotuvėse yra ne popierinės, o elektroninės, nors ir atrodo panašiai. Prekių kainos elektroninėse etiketėse yra keičiamos automatiškai. Dėl to, paėmus prekę iš lentynos viena kaina, visiškai kitą kainą – tiek mažesnę, tiek didesnę – gali tekti mokėti jau atėjus į kasą.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis iki šių metų pabaigos Vilniuje ketina atidaryti privatų medicinos centrą, antradienį rašo naujienų portalas „15min“. Vien į jo medicinos įrangą numatoma investuoti daugiau nei 20 mln. eurų, jame numatoma įdarbinti apie 300 darbuotojų.  „Tai bus multifunkcinis medicinos centras. Bus įvairių paslaugų – nuo ambulatorijos iki stacionaro“, – portalui teigė D. Dundulis. „Su amžiumi pradedi galvoti, kur gydytis.

Socialiniuose tinkluose ėmė plisti įrašas, kad neva vienas prekybos tinklas Lietuvoje savo gimtadienio proga dalina dovanas. Tačiau specialistai gyventojus ragina nepasimauti – štai kaip atskirti tikras anketas nuo sukčių. Tai – ne pirmas kartas Keletas žmonių socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino žinia, kad prekybos tinklas „Norfa“ neva dalina prizus, ir įspėjo kitus neapsigauti. Tam buvo sukurta netikra „Norfa“ paskyra.

Ketvirtadienį Kėdainiuose atidaromas renovuotas „Norfa“ prekybos centras. Basanavičiaus g. 49 įsikūrusioje XL formato „Norfoje“ veiks 6 savitarnos ir 2 įprastinės kasos. „Norfos“ prekybos salės plotas sieks beveik 1,1 tūkst. kv. metrų, nurodoma pranešime. Į atnaujintą parduotuvę investuota 800 tūkst. eurų, joje dirbs 18 darbuotojų. „Norfa“ pertvarkyta pagal naują koncepciją, beveik visa jos įranga pakeista į naują. Šiuo metu šalyje veikia 158 „Norfa“ parduotuvės.

Ketvirtadienį Klaipėdoje atidaromas naujas „Norfos“ prekybos centras. Tai aštuntoji „Norfa“ Klaipėdoje. Tilžės g. 58 įsikūrusioje XL formato parduotuvėje veiks 8 savitarnos ir 2 įprastinės kasos. „Norfos“ prekybos salės plotas sieks apie 1,2 tūkst. kv. metrų. Į parduotuvę investuota 2,5 mln. eurų, joje dirbs 23 darbuotojai. Prekybos centre taip pat įsikurs „N“ vaistinė. Šalia prekybos centro veiks stovėjimo aikštelė, talpinanti daugiau nei 80 automobilių.

Didieji prekybos tinklai ne tik aptarnauja minias pirkėjų kiekvieną dieną, bet yra ir didžiausi darbdaviai. Jie turi tūkstančius darbuotojų ir pagal šį rodiklį užima aukštas vietas didžiausių darbdavių tope. Kone kiekvienais metais prekybos tinklai praneša, kiek milijonų eurų papildomai skirs darbuotojų skatinimui, kiek kels jų atlyginimus ir panašiai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kaskart pateikia nesaugių maisto produktų sąrašą, o skirtingi pažeidimai nustatomi kone kiekvieną savaitę. Štai skelbiama, kad kai kuriuose maisto produktuose buvo rasta chemikalų, salmonelių ar netgi aptikta pelių.  VMVT kaskart savo internetiniame puslapyje atnaujina informaciją apie tai, kokie maisto produktai, daiktai ar gyvūnų pašarai, kurie neatitinka keliamų saugumo standartų, atsiduria prekybos vietose.

Kiekvienas pirkėjas turėtų suklusti – jeigu dar neišnaudojote lojalumo kortelėse sukauptų pinigų už praėjusius metus, netrukus juos galite prarasti. Prekybininkai sako, kad tam yra nustatytas konkretus terminas. Tūkstančiai gyventojų naudojasi skirtingomis lojalumo kortelėmis. Tuo metu prekybininkai skelbia, iki kada galioja jūsų turimose lojalumo kortelėse ar virtualiose programėlėse sukaupti pinigai.

Naujųjų metų išvakarėse sekmadienį prekybos tinklų parduotuvės ir didieji prekybos centrai dirbs gerokai trumpiau nei įprastai.  Tuo metu sausio 1 d. pirmadienį daugelis jų ir visai neveiks. Jeigu Naujuosius norėtumėte sutikti su šampanu ar kitais alkoholiniais gėrimais, reikėtų nepamiršti, kad sekmadieniais parduotuvėse jie parduodami iki 15 val. Prekybos tinklų darbo laikas Naujųjų metų išvakarėse, gruodžio 31 d., visos „Maxima“ parduotuvės dirbs iki 19 val.

Šįkart Naujuosius metus pasitiksime sekmadienį. O, kaip žinoma, jau ne vienerius metus paskutinę savaitės dieną Lietuvoje alkoholiniai gėrimai parduodami trumpiau. Įstatymas numato, kad sekmadieniais įprastose parduotuvėse alkoholinių gėrimų galima nusipirkti tik iki 15 val. Kavinėse, restoranuose ar kitose viešojo maitinimo įstaigose gėrimų galima nusipirkti ir vėlesniu metu, tačiau juos reikia vartoti vietoje, nes išsinešti draudžiama.

Jau nuo Naujųjų metų prekybininkai galės pardavinėti pasibaigusio galiojimo maistą, pavyzdžiui, žuvies, mėsos konservus, kiaušinius, padažus, aliejų. Tiesa, maisto kokybės specialistai perspėja tokį maistą pirkti atsargiai ir grasina pardavimo terminą pratęsti ne daugiau kaip 45 dienoms. Maisto banko darbuotojai jau nerimauja, kad leidus prekiauti pasibaigusio galiojimo maistu jo pritrūks nepasiturintieji, dabar jį gaunantys iš labdaros.

Besiruošiant didžiausioms metų šventėms, lietuviai skundžiasi, kad kasmet paruošti šventines vaišes vis sunkiau, mat maisto produktų kainos darosi neįkandamos. „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis teigia, kad didžiausia aukštų kainų priežastis yra ne kas kitas, o gamintojams ir prekybininkams kliūnantys mokesčiai. Apie tai verslininkas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Pirmąją Šv. Kalėdų dieną bei sausio 1-ąją dauguma didžiųjų prekybos tinklų nedirbs. Per Kūčias ir Naujųjų metų išvakarėse bei antrąją Šv. Kalėdų dieną parduotuvės dirbs trumpiau nei įprastai. Sausio 1-ąją dirbs  36 „Rimi“ bei 27 „Iki“ parduotuvės.  Per Kūčias ir Naujųjų metų išvakarėse „Maximos“ parduotuvės darbą pradės įprastai, tačiau dirbs trumpiau – iki 19 val. Gruodžio 26 dieną parduotuvės atsidarys valanda vėliau nei įprastai, o darbą baigs įprastai.

Prieš Kalėdas ir Naujuosius metus didieji prekybos tinklai „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Lidl“ primena apie parduotuvių darbo laiką šventiniu laikotarpiu. Kai kuriomis dienomis pirkėjų jos visai nepriims ir leis darbuotojams pailsėti, o kitomis švenčių dienomis dirbs trumpiau. Taigi koks bus parduotuvių darbo laikas per didžiąsias metų šventes? „Maxima“ darbo laikas Pirmąją šv.

Nors dažnas prekybcentryje savo nuolaidų kortelę skolina kitam nieko blogo neįtardamas, socialiniuose tinkluose vis daugėja raginimų to nedaryti. Pasitaiko atvejų, kai gyventojai pasiskolinę pinigus tyčia iš svetimo žmogaus nuolaidų kortelės nuskaito joje susikaupusius pinigus – o nuskaičiuotos pinigų sumos siekia ir 50 eurų ar daugiau. Prekybcentrių atstovai teigia, kad tokių skundų kartais pasitaiko ir primena skolinant kortelę išlikti budrius.

Pagrindiniai Lietuvos prekybos tinklai yra vieni iš didžiausių darbdavių šalyje. Jie turi ir įdarbina tūkstančius darbuotojų. Tačiau kokias algas siūlo naujiems darbuotojams ir kokias moka esamiems? Portalas tv3.lt peržiūrėjo pačių prekybos tinklų skelbiamus kasininkų-pardavėjų ar panašaus patirties nereikalaujančio darbo pasiūlymus (gruodžio 14 d.), juose siūlomą algą ir kitas naudas. Taip pat palyginome, kokia vidutinė alga, oficialiais „Sodros“ duomenimis, mokama esamiems darbuotojams.

Iki šiol atrodė, kad didieji prekybos tinklai tik atidarinėja naujas parduotuves ir nuolat plečiasi. Tačiau toks įspūdis gali būti apgaulingas. Oficialūs duomenys rodo, kad bendras tinklų darbuotojų skaičius per pastaruosius metus gerokai susitraukė. Ne tik „Maxima“, bet ir kiti tinklai kai kurias parduotuves uždaro visam laikui ir nebūtinai atidaro naujas netoliese. Naujausia Lietuvos gyventojų pajamų apžvalga rodo, kad gyventojai uždirba daugiau pinigų.

Artėjant didžiausioms metų šventėms aktualu žinoti, kada dirbs didžiųjų prekybos tinklų parduotuvės. Kai kuriomis dienomis pirkėjų jos nepriims ir leis darbuotojams pailsėti. „Maxima“ Pirmąją šv. Kalėdų ir Naujųjų metų dieną tinklo parduotuvės nedirbs, o kitomis šventinėmis dienomis darbo laikas bus sutrumpintas. Per Kūčias, gruodžio 24 d., „Maxima“ parduotuvės visoje Lietuvoje duris atvers joms įprastu laiku, o dirbs trumpiau – iki 19 val. Pirmąją šv.

Dalis pirkėjų Lietuvoje, taip pat ir pasaulyje, nėra patenkinti savitarnos kasomis. Juos pykdo tai, kad turi apsitarnauti save, ir ilgisi „žmogiško“ kontakto su darbuotojais. Dėl šios ir kitų priežasčių dalis prekybos tinklų užsienyje savitarnos atsisako, tačiau kokia situacija Lietuvoje? Mūsų prekybininkai kartoja, kad vis daugiau lietuvių naudojasi savitarnos kasomis, kai kur – net 70 proc. visų pirkėjų.

Ne paslaptis, kad savitarnos kasose pirkėjai kartais supainioja sveriamas prekes ir taip sumoka daugiau ar mažiau, nei iš tikrųjų reikėtų. Tačiau yra ir tokių, kurie tą daro sąmoningai, pavyzdžiui, įmuša kelis ar net keliasdešimt kartų pigesnes prekes ir taip sutaupo. Vieni prekybos tinklai tikino, kad sukčiavimo atvejų pasitaiko labai retai arba nebūna išvis. Kiti neslėpė, kad vagysčių būna ir įvairių.

Prekybininkai savo klientams primena, ar už netyčią sugadintą arba sudaužytą prekę parduotuvėje turi būti atlyginama žala.  „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė yra sakiusi, kad prekybos tinklas klientų neprašo atlyginti padarytos žalos, jei asmuo sudaužo prekę netyčia. Tačiau, imantis tyčinų veiksmų, gali būti prašoma susimokėti. L. Skersytė tąkart sakė, kad atvejų, kuomet būtų prašoma atlyginti žalą, kol kas nepasitaikė.

Apsipirkdami žinomuose prekybos tinkluose gyventojai viliasi, kad maisto produktai bus patikimi ir kokybiški. Vis tik pasitaiko atvejų, kuomet nė nenutuokdamas gali nusipirkti ir net suvalgyti saldainių su kirmėlėmis ar voratinkliais. Prekybos tinklas nurodė, kad šiuo metu parduotuvėje atliekamas visų saldainių patikrinimas, o šie iš prekybos esą jau išimti.

Pirkėjų laukia naujovė – parduotuvėse tabako gaminiai bus pardavinėjami kitaip, o vietoje cigarečių pakelių pamatysite tik užrašus. Tuo metu prekybininkai jau dabar ruošiasi ir parduotuvėse pradeda statyti specialius prietaisus, kurie dar vadinami „tabakomatais“. Seimui palaiminus naujas įstatymo pataisas, parduotuvėse nebebus galima viešai eksponuoti tabako gaminių ir jų aksesuarų. O tie, kurie panorės nusipirkti cigarečių, matys tik rūkalų pavadinimus ir jų kainas.

Nuo liepos mėnesio Lietuvos parduotuvėse nebeliko nemokamų plastikinių maišelių. Tačiau vienos iš valstybių politikai jau užsimena, kad tokią tvarką reikia naikinti, esą tai skatina didesnį energijos suvartojimą, didina administracines išlaidas. Kiek anksčiau BNS naujienų agentūra skelbė, kad Švedijos dešiniojo sparno vyriausybė pareiškė planuojanti nuo 2024-ųjų lapkričio atšaukti plastikinių maišelių apmokestinimą, nepaisydama griežtos aplinkosaugininkų kritikos dėl tokių planų.

Paprastai tikimės, kad, apsipirkdami vieno ar kito prekybos tinklo parduotuvėje, galime būti ramūs dėl ten parduodamų maisto produktų kokybės. Dėmesį jai ir maisto saugai viešai deklaruoja visi verslininkai. Tad, iš parduotuvės parsineštame maiste radus kirminų, gali kilti ne tik šleikštulys, bet ir šokas.

Įvairių prekių brangimą pajuto ne tik sąžiningi pirkėjai, bet ir vagišiai. Kone kasdien policija prašo visuomenės pagalbos atpažinti vienoje kamerų užfiksuotus įtariamus vagis – jaunesnius ir vyresnius, moteris ir vyrus. Prekybininkai pastebi, kad kai kuriose parduotuvėse vagysčių skaičius išaugo kone dvigubai. O bet kokie jų nuostoliai įtraukiami į galutinę prekių kainą. Tad daugiau vagysčių reiškia ir didesnes kainas pirkėjams. Vagysčių iš parduotuvių padaugėjo ir užsienyje.

Panevėžietis Vytautas kartu su mama, praėjusią savaitę liko nemaloniai nustebinti pirkiniu iš parduotuvės „Norfa“. Vyro mama įsigijo supelijusį pyragą. Tikisi, kad produkcija bus išimta „Mama „Norfa“ parduotuvėje, Nemuno g., pirko pyragą. Nebūtų gėda, bet dar ir vaikams davė. Gal parduotuvės darbuotojai apžiūrės likusią produkciją ir išims iš apyvartos netinkamas prekes, jei jų dar yra“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė panevėžietis.

Lietuvoje duona toliau brangsta, nors kviečiai ir rugiai pinga. Pirkėjai piktinasi, kad už duoną turi mokėti vis brangiau. Ūkininkai bruzda, jog pasaulyje atpigus grūdams vos pavyksta išvengti nuostolių, tačiau parduotuvėse už duonos gaminius verslininkai lupa vis daugiau ir daugiau. Tamsios duonos kilogramas šiuo metu vidutiniškai kainuoja daugiau kaip 3 eurus ir tai yra 60 proc. daugiau nei prieš dvejus metus – 2021 m. kilogramas duonos vidutiniškai kainavo 1,95 eurus.

Nemažai šalies gyventojų už komunalines paslaugas jau atsiskaito internetu. Tačiau vis dar yra ir tokių, kurie kas mėnesį tai daro įprastiniu būdu parduotuvėse ar kitose prekybos vietose. Vis dėlto jau nuo šio mėnesio prekybos tinkle „Norfa“ taip paprastai to atlikti nepavyks. Bendrovė atsisakė galimybės tai daryti kasose. „Šios paslaugos atsisakėme nuo rugpjūčio mėnesio vidurio.

Per dvejus metus maistas Lietuvoje pabrango 45 proc., tačiau dabar užsimenama ne tik apie mažėjančią infliaciją, bet ir kainų kritimo laikotarpį. Tiesa, pinga ne viskas, o kai kurių maisto produktų kainos netgi padidėjo. Tuo metu „Norfos“ vadovas vardija, kurie maisto produktai, artėjant šaltajam sezonui, gali dar labiau pabrangti.

Seimui palaiminus naujas įstatymo pataisas, Lietuvos parduotuvėse nebebus galima viešai eksponuoti tabako gaminių ir jų aksesuarų. Tiesa, bus leidžiama nurodyti rūkalų pavadinimus ir jų kainas. Naujiems pokyčiams jau ruošiasi ir didieji prekybininkai, kurie parduotuvių vietose pradėjo statyti specialius automatus.

Prekybininkams apmokestinus tautiečių taip mėgstamus plonus plastikinius maišelius gyventojai ir piktinasi, ir ieško alternatyvų, kuo juos pakeisti. Daugelyje parduotuvių maišeliai specialiai nepažymėti, tad prekybininkai tikisi pirkėjų sąžiningumo, o kai kurie prasitaria, kad mažai ką beuždirbs, o dar ir gamtos neapsaugos, nes plonieji maišeliai sudaro vos mažą dalį viso plastiko.  Nuo liepos 1 d. prekybos centruose plastikiniai vienkartiniai maišeliai kainuoja.

Į naujienų portalą JP kreipėsi pasipiktinęs panevėžietis Vilius, kuris, kaip pats sako, Panevėžyje, Vasario 16-osios g. esančioje „Norfos“ parduotuvėje nusipirko apipelijusių ir apglitusių virtų dešrelių. „Susigundžiau sudalyvauti akcijoje. Visada juk akcijos vilioja. Akis užkliuvo už akcijos virtoms mėsos dešrelėms: buvo skelbiama, kad perkant vieną pakuotę, antrą gauni nemokamai.

Maisto ir kituose prekybos tinkluose nuo liepos 1-osios nebeliks nemokamų itin lengvų plastiko maišelių – „Maximos“, „Iki“, Lild“, „Aibės“ parduotuvėse jie kainuos po centą, tuo metu „Rimi“ ir „Norfa“ dar neskelbia jų kainos. Dabar tokie maišeliai yra nemokami ir pirkėjai jų gali pasiimti kiek nori.  Nuo liepos jie nemokamai bus dalijami tik įsigyjant šviežią mėsą ir žuvį bei jų gaminius, kuriuos supakuos parduotuvių darbuotojai.

Naujienų portalo JP redakciją pasiekė nuotrauka, kurią panevėžietis nufotografavo Molainių gatvėje esančiame prekybos centre „Norfa“. Joje – neįtikėtinas vaizdas: darbuotoja, pažeisdama higienos taisykles, užsiropštė ant prekių lentynų ir dėlioja produktus. Nuotraukoje matosi, kad parduotuvės darbuotoja į lentynas krauna pieno produktus.

Vilnietis Arnas, apsilankęs Justiniškių mikrorajone esančioje parduotuvėje „Norfa“ liko itin nemaloniai nustebęs. Jis įsigijo savo mėgstamo pieno, tačiau, deja, jis buvo sugedęs. Kaip naujienų portalui tv3.lt sakė vilnietis, pienas sugižęs pasimatė tada, kai jį pašildė. Netinkamą prekę įsigijęs pirkėjas nori įspėti skaitytojus, kad produktus rinktųsi atsakingai, nes paragavus sugedusio, galima pakenkti savo sveikatai.

Prekybos tinklą „Norfa“ valdančiai bendrovei „Norfos mažmena“ teisme nepavyko įrodyti, kad slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūros „SeeNext“ duomenys, jog 2021-ųjų sausį jos prekių krepšelis buvo brangiausias rinkoje, buvo neteisingi. Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė „Norfos“ skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio sprendimą.

Prekybos tinklą „Norfa“ savininko Dainiaus Dundulio kontroliuojama didmeninės prekybos, maisto produktų gamybos, logistikos bei nekilnojamo turto nuomos įmonė „Rivona“ pernai uždirbo 16,3 mln. eurų grynojo pelno – 29 proc. daugiau nei 2021 metais (12,6 mln. eurų). Bendrovės pajamos per metus augo 15 proc. iki 589,8 mln. eurų (511,9 mln. eurų), rodo Registrų centro pateiktos  ataskaitos.

Ketvirtadienį Vilniuje atidaromas renovuotas „Norfa“ prekybos centras, rašoma pranešime spaudai. Ukmergės g. 298 įsikūrusioje XXL formato „Norfoje“ veiks 9 savitarnos ir 3 įprastinės kasos, taip pat, bandelių kepyklėlė ir kulinarijos cechas. Norfos“ prekybos salės plotas sieks beveik 2900 kv. metrų. Į atnaujintą parduotuvę investuota 1,5 mln. eurų, joje dirbs 27 darbuotojai.

Kiekvieną mėnesį slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų agentūra „SeeNextl“ atlieka prekių palyginimą didžiausiuose šalies prekybos tinkluose. Vasario mėnesio tyrimo metu užfiksuota, jog analogiško prekių krepšelio kaina gali svyruoti nuo 40,98 iki 49,46 euro, rašoma pranešime spaudai. Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog pigiausiai vartotojai gali apsipirkti „Lidl“ parduotuvėse, o brangiausiai – „Iki“ prekybos centruose.