nora ribokiene

Paskutinį rugsėjo šeštadienį sostinės Rotušės aikštėje buvo minima Pasaulinė širdies diena, kurios šūkis visoje planetoje – „Vienas pasaulis. Vieni namai. Viena širdis“. Renginio metu vilniečiai buvo skatinami aktyviai ir sveikai gyventi bei rūpintis savo širdies sveikata.

Paskutinį rugsėjo šeštadienį sostinės Rotušės aikštėje buvo minima Pasaulinė širdies diena, kurios šūkis visoje planetoje – „Vienas pasaulis. Vieni namai. Viena širdis“. Renginio metu vilniečiai buvo skatinami aktyviai ir sveikai gyventi bei rūpintis savo širdies sveikata.

Paskutinį rugsėjo šeštadienį (29 d.) sostinės Rotušės aikštėje bus minima Pasaulinė širdies diena, kurios šūkis visoje planetoje – „Vienas pasaulis. Vieni namai. Viena širdis“. Vilniečiai ir miesto svečiai į Rotušės aikštę kviečiami nuo 11.00 val. Renginio metu vyks sportiniai, kūrybiniai užsiėmimai visai šeimai. Vilniečiai bus skatinami aktyviai ir sveikai gyventi bei rūpintis savo širdies sveikata.

Visuomenę kartkartėmis glumina pranešimai apie psichikos sutrikimų turinčių žmonių padarytus nusikaltimus. Tragiškų ir sunkiai suvokiamų įvykių fone žmonės dažniausiai ieško paaiškinimų, kaip ir kodėl tai galėjo atsitikti. Atsakymas daugiau nei savaime suprantamas,  juk žmogus – psichikos ligonis. Tačiau nevyriausybinių organizacijų atstovai skambina pavojaus varpais – neadekvatūs stereotipai  prisideda prie sutrikusios psichikos asmenų stigmos ir diskriminacijos Lietuvoje.

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys patvirtino naują depresijos ir nuotaikos (afektinių) sutrikimų ambulatorinio gydymo kompensuojamais vaistais tvarką. Naujoji metodika, paremta tarptautinės statistinės ligų kvalifikacijos standartais, leis padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tiksliai nustatyti paciento būklę, skirti gydymui reikalingus kompensuojamuosius vaistus. Didelis dėmesys naujojoje tvarkoje skirtas vaikų depresijos gydymui.

Lietuvos širdies asociacija lapkričio 21-27 dienas skelbia MIOKARDO INFARKTO SAVAITE Lietuvoje. Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybėje vyko šios savaitės pagrindinis renginys. Atvykę į renginį vilniečiai galėjo išgirsti naujausius žinomų šalies kardiologų pranešimus apie miokardo infarkto grėsmę, taip pat politikų ir valdininkų pasisakymus bei raginimus visuomenę atkreipti dėmesį į šios ligos aktualumą.

Sveikatos apsaugos ministerija turėtų skambinti pavojaus varpais – po dešimtmečio šalies rajonų sveikatos priežiūros įstaigų darbas gali būti visiškai paralyžiuotas dėl medikų stygiaus. Šiemet medikų emigracijos mastas gali būti pasiekęs naujas aukštumas. Tačiau sveikatos politikos strategai dėl tuštėjančių ligoninių linkę kaltinti savivaldą. Kol kas gydytojų trūkumą užmaskuoja pensinio mažiaus ir keliais etatais dirbantys specialistai.

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė nemano, kad Seime šiuo metu svarstomas Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas atvertų kelią tas procedūras atliekančioms institucijoms nepelnytai užsidirbti. Jos teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija turės sukurti visą grupę tvarkų ir metodikų, kurios aiškiai reglamentuos apmokėjimo tvarką. „Bus numatyta, kada ir kaip, kokiu būdu, be jokios abejonės ne visais šimtu procentų, visos įmanomos paslaugos bus apmokomos.

Netrukus dešimtyje iš keturiasdešimties rajoninių ligoninių operacijos nebus atliekamos, praneša LNK Žinios. Viena iš jų – Širvintų ligoninė, kurios pacientams operuotis teks Ukmergėje. Ligoninėje gulintys žmonės piktinosi tokiu sprendimu ir baiminosi, jog jei juos reikės kažkur vežti, pagalba gali būti suteikta per vėlai. Širvintų ligoninės direktorė Dalia Aleknienė piktinosi, jog gydytojams ne specialistams užkraunama didžiulė atsakomybė: „Mes pakliūnam į spąstus.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė vakar kreipėsi į Vyriausybę su prašymu, kad būtų atliktas išplėstinis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengto nutarimo dėl vaistų kainų reguliavimo poveikio vertinimas. Klausimą dėl vaistų kainų reguliavimo Vyriausybė planavo svarstyti jau rytoj.

Trijų Baltijos šalių nevyriausybinės organizacijos iškėlė idėją, kad reikėtų suvienodinti cigarečių pakuočių išvaizdą - tada tabako gamintojai negalėtų naudotis cigarečių pakuotėmis kaip reklamos įrankiu, kuris šiuo metu labiausiai orientuotas į paauglius ir moteris. Didžiausia nauda - akcizų Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vyr.

Taupymo vajus į dienos šviesą išvilko visos onkologinės pagalbos skaudulius. Gydytojai tvirtina, kad neapgalvotos medicinos reformos pasekmės ligoniams smogia skaudžiai. Apkarpytas finansavimas atitolina gydymo paslaugas nuo žmonių, o gydytojus verčia dėl to teisintis. Ilgose eilėse po kelis mėnesius laukti medikų pagalbos onkologiniams ligoniams yra gyvybės ir mirties klausimas. „Onkologiniam ligoniui svarbi kiekviena diena. Deja, ir jie patys delsia, ir ilgos eilės žudo.

Gydytojai nuogąstauja, kad, nurėžus gydymo paslaugų finansavimą, bus išklibinti sveikatos priežiūros sistemos pagrindai, žmonėms teks gerokai primokėti už gydymą. „Nevyniokime situacijos į vatą: jeigu valstybė negali sumokėti už gydymo paslaugas, tai teks padaryti patiems žmonėms“, – teigia medikai. Jie tvirtina, kad, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) 11 proc. sumažinus gydymo paslaugų finansavimą, bus teikiamas tik būtiniausias gydymas.

Lietuva per 2007-2013 metų laikotarpį gaus per 23 mlrd. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, prie šios sumos privalėsime dar pridėti daugiau kaip 2 mlrd. litų valstybės lėšų. Per šį laikotarpį ES struktūrinės paramos dėka į šalies ūkio plėtrą papildomai įliesime vienų metų valstybės biudžetą atitinkančias sumas. Tai per Seime vykusią diskusiją apie ES struktūrinės paramos naudojimą Lietuvoje sakė finansų ministras Algirdas Šemeta.

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas trims ministerijos darbuotojams išmokėjo tūkstantinius priedus. Anot jo, jie skirti už didelį darbo krūvį. Priedus gavo ministro patarėjai Rimantas Remeika ir Inga Milašiūtė bei viceministrė Nora Ribokienė. Ministro teigimu, iki šiol priemokų dydis siekdavo iki 70 proc. atlyginimo, o šįkart jis sumažėjo iki 40 proc.

Sveikatos apsaugos viceministre paskirta Santariškių klinikų vyriausioji auditorė ir Medicininio audito skyriaus vedėja bei vidaus ligų gydytoja Nora Ribokienė, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. 52-ejų N. Ribokienė gydytojos specialybę Vilniaus valstybiniame universitete įgijo 1980 metais, nuo 1986 metų dirbo, o nuo 2000 iki 2004 metų vadovavo M.Marcinkevičiaus ligoninei. Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikose ji dirbo pastaruosius ketverius metus.

Ties bankroto slenksčiu atsidūrė Kauno bendrovė “Kraujo donorystės centras” (KDC), tiekianti Lietuvos ligoninėms daugiau kaip pusę būtino kraujo. Bendrovės direktorius Artūras Jonas Venslauskas dėl to kaltina Kauno teritorinę ligonių kasą (TLK), įsiskolinusią kraujo centrui 5,9 mln. litų.