Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė vakar kreipėsi į Vyriausybę su prašymu, kad būtų atliktas išplėstinis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengto nutarimo dėl vaistų kainų reguliavimo poveikio vertinimas. Klausimą dėl vaistų kainų reguliavimo Vyriausybė planavo svarstyti jau rytoj.
Analizė neatlikta
Vyriausybė SAM siūlymu ketina nustatyti pareigą gamintojams, didmenininkams deklaruoti kainas, kuriomis jie parduoda vaistinius preparatus, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar importo PVM. Taip pat nustatyti, kad didmenininkai, parduodami vaistus, negalėtų taikyti didesnio prekybos antkainio negu nustatytas sveikatos apsaugos ministro. Tas pats galiotų ir vaistinėms.
Farmacijos įstatymo pakeitimuose numatoma, kad kainų priežiūra negalios vardiniams vaistams, kurie į šalį įvežami mažais kiekiais - tik juos užsisakiusiems pacientams. Tokie vaistai yra nepakeičiami analogais.
D.Mikutienės teigimu, vaistų kainų klausimas aktualus didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, nes beveik visi jie vartoja vaistus. Tuo tarpu SAM, rengdama nutarimą, apsiribojo labai siauru bazinio poveikio vertinimu - pateikė skaičiavimus tik dėl 61 vaisto, o nekompensuojamųjų receptinių vaistų sąraše yra 542.
Sprendimui dėl antkainių ribojimo nepritarė Teisingumo bei Ūkio ministerijos, Laisvosios rinkos institutas, “Saulėlydžio” komisija. D.Mikutienė kreipėsi, kad būtų gautas ir Kainų bei konkurencijos tarybos įvertinimas.
“Manau, SAM iš esmės eina neteisingu keliu - koncentruojasi į kelis rinkos dalyvius ir juos bando įstumti į tam tikras situacijas. Šiuo atveju užsimota tik prieš vaistininkus, didmenininkus, o vaistų gamintojai paliekami nuošalyje ir jiems jokių prievolių nėra numatoma, - “Respublikai” teigė D.Mikutienė. - Tokia kainų reguliavimo sistema, kokią dabar siūlo SAM, tikrai neigiamai paveiks valstybės biudžeto surinkimą, nes visiems žinoma, kad visų vaistų gamintojų atstovybės yra sukūrusios schemą, kaip nemokėti pelno mokesčio Lietuvoje - visas jų pelnas yra išvežamas ir net neapmokestinamas”.
Vaistai turėtų atpigti
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas neabejoja, kad ribotų antkainių nustatymas nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams didmeninio ir mažmeninio platinimo įmonėms padės apriboti nevaržomą kainų augimą, atpiginti vaistus gyventojams vidutiniškai 13-15, o kai kuriais atvejais - iki 24 proc. Tai leistų žmonėms per metus sutaupyti 40-60 mln. litų. Ministro teigimu, paprasta ekonominė logika sako, kad, sumažinus keliose grandyse antkainius, mažėja ir kaina pirkėjui.
Farmacijos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas dėl receptinių nekompensuojamųjų vaistų antkainių ribojimo - tai viena iš ministerijos parengto Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo plano dalių.
SAM atstovų teigimu, Lietuvoje iki 2002 m. buvo ribojami antkainiai. Kainų analizė liudija, kad nustojus juos reguliuoti kai kurių vaistų kaina padidėjo net 24 proc.
Ministro teigimu, mažmeninės prekybos įmonės dėl to tikrai nenukentės, nes ne jos, o neribojami didmenininkai susižeria milžiniškus, tiesiog nepadorius pelnus. Lyginant daugiausiai parduodamų 50 pavadinimų nekompensuojamųjų receptinių vaistų mažmenines kainas (be PVM) paaiškėjo, kad daugumos receptinių nekompensuojamųjų vaistų kainos Lietuvoje yra 40-45 proc. didesnės nei tose šalyse, kur antkainiai ribojami.
Vaistininkai nesutinka
Nacionalinė vaistų prekybos asociacija (NVPA) praėjusią savaitę kreipėsi į Vyriausybės narius prašydama nepritarti SAM siūlymui nustatyti maksimalius antkainius receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams, nes tokie sprendimai bus nuostolingi tiek vaistininkams, tiek valstybei, tiek vartotojams.
NVPA atstovai įsitikinę, kad SAM parengtais Farmacijos įstatymo pakeitimais siekiama perskirstyti iš vaistų pardavimo gaunamą pelną užsienio vaistų gamintojų naudai, atimant jį iš Lietuvos vaistų pardavimo įmonių.
Prieštaraujantieji pakeitimams įsitikinę, kad, nustačius antkainius vieniems rinkos dalyviams - vaistinėms ir didmenininkams, o kitiems paliekant visišką laisvę nustatyti kainas, vaistų kaina pacientui nesumažės. Tuo tarpu Lietuvos biudžetas, net apytikriais skaičiavimais, praras mažiausiai 10 mln. litų.
“Siekis reguliuoti nekompensuojamųjų receptinių vaistų antkainius kritikuotinas dėl įvairių priežasčių, - teigiama Vyriausybės nariams pirmadienį išplatintame pranešime. - Projekto rengėjai nepateikia duomenų ir ekonominių skaičiavimų, įrodančių būtinybę keisti vaistų kainodarą, neįvertinta numatomų priemonių žala Lietuvos biudžetui, pacientams ir verslo įmonėms. Kai kurios projekto nuostatos prieštarauja pagrindiniams Lietuvos teisės aktams, nepaisoma Europos Komisijos Konkurencijos direktorato farmacijos sektoriaus rinkos tyrimo išvadų, Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos direktorato nuomonės dėl kainų reguliavimo, Farmacijos forumo rekomendacijų dėl vaistų kainų ir kompensavimo politikos”.
Apie antkainius
Maksimalūs didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainiai nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams yra taikomi 14 Europos Sąjungos šalių (Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Čekijoje). 6 šalys reguliuoja tik mažmeninį antkainį. Visai nereguliuoja nekompensuojamųjų vaistų antkainių tik
6 šalys, tarp jų ir Lietuva.
Komentaras
Nora Ribokienė, Sveikatos apsaugos viceministrė:
Esame įsitikinę, kad receptinių nekompensuojamųjų vaistų antkainių ribojimas yra mūsų žmonių lėšų taupymas. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ribodami antkainius mes netaupome - mes taupome paties žmogaus lėšas.
Kad ir kaip ten būtų, šiandien matome, kad per 50 proc. vaisto kainos sudaro didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainiai. Be receptinio vaisto žmogus apsieiti negali, kitu jo nepakeisi. Tačiau valstybė jo kainos nekompensuoja - mokėti tenka pačiam žmogui iš savo kišenės. Tad mes priimame sprendimus orientuodamiesi į žmogų, pacientą ir kito kelio sumažinti jo išlaidas vaistams mes nematome - kaip tik ribojant antkainius.
Farmacijos įstatymo pakeitimas įgalios ir gamintojus deklaruoti savo kainas. Ir jeigu mes, lygindami su kitų Europos šalių kainomis, matysime, kad Lietuvai kaina nustatyta gana didelė, ministerija ar jos įgaliotas atstovas prisiims derėjimosi su gamintoju funkciją. Šiandien mes turime palyginamąją lentelę ir matome, kad už daugelį vaistų Lietuva moka 50 proc. brangiau nei mūsų kaimynės. Vadinasi, yra apie ką kalbėti. Mes darysime įtaką gamintojui tiek, kiek galėsime, bet vien tik sutvarkius didmeninę ir mažmeninę grandį kaina jau savaime nemenkai sumažėja.
Ir tai nėra ėjimas lengviausiu keliu - priešingai. Mes puikiai suprantame, kad nepopuliaru rinkoje nustatyti tam tikrus apribojimus, kad mes užsitraukiame didžiulę tam tikrų rimtų institucijų nemalonę. Tačiau viskas daroma dėl žmogaus, paciento, kad jis galėtų sunkmečio sąlygomis sutaupyti nemažai lėšų ten, kur mes galime jam padėti sutaupyti. Toks siekis ir palaiko mūsų entuziazmą.
Daugumoje Europos šalių galioja antkainių ribojimas, ir ne tik sunk-mečio sąlygomis. Tad mes čia neišradinėjame dviračio. Vis dėlto negaliu kategoriškai teigti, kad antkainių ribojimas bus nustatytas visam laikui. Jeigu ateityje rinka parodytų, kad šią sritį reikia liberalizuoti, tai galės būti padaryta.
