Ties bankroto slenksčiu atsidūrė Kauno bendrovė “Kraujo donorystės centras” (KDC), tiekianti Lietuvos ligoninėms daugiau kaip pusę būtino kraujo. Bendrovės direktorius Artūras Jonas Venslauskas dėl to kaltina Kauno teritorinę ligonių kasą (TLK), įsiskolinusią kraujo centrui 5,9 mln. litų.
Sutarties dviprasmybės
Kauno TLK direktoriaus pavaduotoja ekonomikai Jurgita Damulevičienė “Respubliką” tikino, kad už visas sutartyje su KDC numatytas paslaugas ligonių kasa atsiskaito laiku, šiuo metu beveik 0,5 mln. litų centrui pervesta avansu. Tačiau už kraują ir jo komponentus, kuriuos bendrovė pagamino viršydama sutartinius įsipareigojimus, TLK mokėti neprivalo.
“Kraujo centras nori uždirbti daugiau pinigų, todėl teikia daugiau paslaugų. Bet yra patvirtintas biudžetas, ir sutartyje daugiau pinigų negali būti numatyta”, - tvirtino J.Damulevičienė.
Tuo tarpu KDC direktorius ir pagrindinis akcininkas Artūras Jonas Venslauskas pabrėžė kitą sutarties su Kauno TLK sąlygą: kad kraujo centras įpareigojamas aprūpinti gydymo įstaigas krauju pagal poreikį.
“Jei aš neaprūpinsiu ligoninių, nevykdysiu savo įsipareigojimų, sutartis su TLK bus nutraukta, - aiškino direktorius. - Ką reiškia virškvotinės paslaugos, kai ligoninės iš manęs kasdien reikalauja kraujo ir jį visą supila ligoniams? Vadinasi, arba šalyje nėra pinigų sumokėti už kraują, arba jie neteisingai paskirstomi”.
Pasak A.J.Venslausko, sutartyje su Kauno TLK numatyta, kad jei dėl gydymo įstaigų poreikio kraujo reikės daugiau, dėl papildomo jo kiekio gali būti pasirašomas atskiras susitarimas, ir už tą papildomą kiekį apmokama iš rezervinių lėšų.
“Tokį raštą rašiau jau pernai, bet nieko negavome, - sakė KDC direktorius. - Metai baigėsi, valdžia pasikeitė, o mes likome su 3 mln. pernykštės skolos. Šįmet vėl tas pats: jau trečią mėnesio savaitę sutartiniai pinigai baigiasi, likusį laiką imdami kraują maišelius, reagentus ir viską, ko reikia, perkame iš savų pinigų, tiksliau - iš banko kredito. O dabar jau ir bankai nenori skolinti”.
Donorus siunčia namo
Kauniečių bendrovė tiekia šalies ligoninėms maždaug pusę sunaudojamo kraujo, bet jai tenka tik apie trečdalį šioms reikmėms skiriamų lėšų. A.J.Venslausko teigimu, pernai spalio mėn. KDC iš donorų buvo paimta 4400 maišelių kraujo, ir neliko nė vieno nepanaudoto. O šįmet sutartyje su Kauno TLK pinigų skirta tiek, kad per mėnesį galima paimti tik 1700 maišelių kraujo.
Donorai veržiasi jo duoti, o KDC siunčia juos namo, nes neturi lėšų pirkti maišeliams bei reagentams. Priimami tik tie donorai, kurie kraujo duoda be atlygio ar nori padėti savo artimiesiems, besiruošiantiems planinėms operacijoms, kurių metu reikia perpilti eritrocitų masę.
Jei KDC bankrutuotų, šalies ligoninės negautų maždaug pusės reikalingo kraujo. Tai reiškia, kad medikai negalėtų išgelbėti šimtų ar net tūkstančių žmonių gyvybių. Nuostolių patirtų ir valstybė, nes 49 proc. kraujo centro akcijų turi Sveikatos apsaugos ministerija.
Lietuva, pasak A.J.Venslausko, ir taip pagal kraujo panaudojimą užima paskutinę vietą Europoje.
“Man nesuvokiama, iš kur atsiranda pinigų visokioms abejotinoms programoms, o žmonėms gelbėti jų nėra, - piktinosi A.J.Venslauskas. - Užsienyje, pavyzdžiui, atliekant sąnario protezavimo operaciją sunaudojama 5 maišeliai kraujo, o pas mus - vos 2. Užtat ten žmogus išeina iš ligoninės praėjus 4 dienomis po operacijos, o pas mus guli kelias savaites, nes viskas lėčiau gyja, kai neužtenka kraujo apykaitai, į audinius nepernešama pakankamai deguonies. Čia sutaupo, bet žmogų be reikalo ligoninėje laikyti dar brangiau kainuoja...”
Aprūpinimo “duobės”
“Kraujo ir jo komponentų stygių jaučiame jau gerą mėnesį. Kreipėmės į kraujo centrą, bet padėtis nesikeičia - kraujo atsargų neturime jokių, kiekvieną dieną kantriai laukiame, - skundėsi Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Priėmimo skyriaus vedėja Loreta Valinevičienė. - Pacientų, kuriems reikia protezuoti sąnarius, giminės dažniausiai patys važiuoja į kraujo centrą ir grįžta su vardiniu krauju. Labai kenčia mažakraujyste sergantys ligoniai. Jiems būtina kas mėnesį supilti po 4 flakonus kraujo komponentų, o dabar jų nėra...”
Kauno apskrities ligoninės direktorius Stasys Gendvilis taip pat tvirtino, kad anksčiau tokių aprūpinimo krauju “duobių” nebūdavo. Pasak jo, stengiamasi kraują ir jo produktus naudoti itin taupiai, tad kol kas dar nepasitaikė atvejų, kai dėl kraujo trūkumo tektų stabdyti operacijas.
Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK) kraujo iš KDC negauna jau daugiau nei mėnesį. Pagalbos paprašytas Nacionalinis kraujo centras klinikų poreikį patenkina tik minimaliai. Bet pasklidusi informacija, kad KMUK stabdo planines operacijas, pasak gydymo įstaigos vadovo prof. Juozo Pundziaus, tėra gandai. Profesoriui situacija dėl donorų kraujo tiekimo kvepia tam tikru sabotažu.
“Problema sukelta dirbtinai, donorų netrūksta, finansavimas nėra taip drastiškai sumažintas, kad reikėtų griebtis tokių akcijų, - sakė J.Pundzius. - Kai privatus verslas įsisuka į tokią svarbią sritį kaip ligoninių aprūpinimas krauju, laukti galima bet ko. Manau, kad už kraujo donorystę vis dėlto turėtų būti atsakinga valstybė”.
Nora RIBOKIENĖ - Sveikatos apsaugos viceministrė:
Paprastai virškvotinės paslaugos būdavo apmokamos metų pabaigoje iš sukaupto rezervo. Pernai to rezervo nebeliko ir apmokėti iš ko. Kita vertus, Kraujo donorystės centrui apmokėti už paslaugas nerekomendavo auditoriai, nes ten buvo aptikta tam tikrų pažeidimų.
Šiandien turime UAB “Kraujo donorystės centro” raštą, kad jis turi finansinių sunkumų. Mes įsipareigojame peržiūrėti metodiką, pagal kurią iki šiol buvo paskirstomos paslaugos tarp Vilniaus ir Kauno regionų. Visi kraujo centrai teigia, kad kraujo trūksta, tačiau mūsų auditoriai tvirtina, kad jo pakanka ir jis naudojamas racionaliai. Fakto, kad Lietuva pagal kraujo naudojimą pasaulyje nepirmauja, negalima vertinti vien tik neigiamu aspektu.
Alia ZINKUVIENĖ
