Visuomenę kartkartėmis glumina pranešimai apie psichikos sutrikimų turinčių žmonių padarytus nusikaltimus. Tragiškų ir sunkiai suvokiamų įvykių fone žmonės dažniausiai ieško paaiškinimų, kaip ir kodėl tai galėjo atsitikti. Atsakymas daugiau nei savaime suprantamas, juk žmogus – psichikos ligonis. Tačiau nevyriausybinių organizacijų atstovai skambina pavojaus varpais – neadekvatūs stereotipai prisideda prie sutrikusios psichikos asmenų stigmos ir diskriminacijos Lietuvoje.
Psichikos ligonis – potencialus nusikaltėlis?
Praėjusią savaitę penkių nevyriausybinių organizacijų vadovai išplatino pareiškimą, kuriame išreiškė susirūpinimą, kad psichikos sutrikimai yra prilyginami smurtui ir agresijai. Laiškas išvydo dienos šviesą po to, kai Telšių rajone, Purplių kaime, buvo nužudyta septynmetė mergaitė. Pranešime teigiama, kad nors laukia dar ilgas bylos nagrinėjimas ir įtariamajai bus atliekama psichiatrinė ekspertizė, tačiau visuomenė jau šiandien padarė savo išvadas ir nustatė nusikaltimo motyvą, priežastis bei aplinkybes: „Kalti psichikos ligoniai, jiems reikia uždrausti gyventi laisvėje.“ Toks visuomenės verdiktas tik patvirtina itin gajus stereotipus apie psichikos sutrikimų turinčius asmenis.
Pasak viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorės Karilės Levickaitės, nevyriausybinės organizacijos visada stengiasi reaguoti į ypatingus įvykius, susijusius su psichinės sveikatos situacija Lietuvoje. „Šiandien dažnai psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys stigmatizuojami. Dėl to norime parodyti visuomenei kitą pusę, pasiremti ir tyrimų duomenimis bei pažymėti, kad psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės tikrai nėra masiškai pavojingi“, – teigė K. Levickaitė.
Remiantis statistikos duomenimis, mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tik 3–5 proc. visų smurtinių nusikaltimų įvykdomi sutrikusios psichikos asmenų. „Skaičiai tikrai nėra dideli. Esame atlikę ir savo tyrimų, kuomet vykdėme Lietuvos spaudos monitoringą, žiūrėjome, kaip žiniasklaidoje yra vaizduojami žmonės, turintys psichikos sutrikimų. Tenka apgailestauti, bet dažniausiai tokie asmenys siejami su itin kraupiais įvykiais. Nepaisant to, kad tokių įvykių pasitaiko tikrai retai ir daug daugiau nusikaltimų padaro sveiki žmonės“, – kalbėjo viešosios įstaigos „Globali iniciatyva psichiatrijoje“ direktorė.
Psichologė-psichoterapeutė Skaistė Lasienė, paklausta, ar psichikos ligonis teisėtai tapatinamas su nusikaltėliu, teigė, kad psichikos sutrikimai dažnai nėra susiję su smurtu. „Tik 3–5 procentams psichikos ligų būdinga nevaldoma agresija, o daugeliu atvejų psichine liga sergantys žmonės jaučia kančią viduje, jiems sunku palaikyti tarpasmeninius santykius, susitvarkyti profesinį gyvenimą“, – sakė S. Lasienė.
Valstybinio psichikos sveikatos centro Psichikos sveikatos skyriaus vedėjos Rolandos Adlienės teigimu, jei pasidomėtume, kiek per savaitę ar per dieną yra padaroma nusikaltimų ir, deja, kuriuos padaro mūsų visuomenės „sveikieji“, tuomet reikėtų kelti klausimą – ką daryti su kiekvieną dieną smurtaujančiais, žudančiais, vagiančiais, „kelių ereliais“ ir panašiais „sveikaisiais“ ? „Deja, nusikaltimą padarius psichikos ligoniui, įvykis tampa rezonansiniu, nes žiniasklaidoje yra ilgai eskaluojamas ir sudaromas įspūdis, kad psichikos ligoniai – žudikai ir maniakai“, – pabrėžė R. Adlienė.
Požiūris į gydymą
Psichikos ligomis serga įvairaus amžiaus, visų rasių ir etninių grupių vyrai ir moterys. Nors daugelio psichikos sutrikimų priežastys nėra visiškai žinomos, bet jos neabejotinai veikiamos biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių. Psichikos sutrikimai paveikia mąstymą, elgesį, jausmus, santykius su kitais žmonėmis, t. y. gebėjimą normaliai gyventi visuomenėje.
R. Adlienė sakė, jog kai kurie psichikos sutrikimai gali pasireikšti smurtu ir agresija, tačiau tai sėkmingai kontroliuojama medikamentais. Psichiatrijoje yra įvairių asmenybės sutrikimų, kurie gali pasireikšti smurtu ir agresija, kurie nebūtinai yra gydomi. „Čia galėčiau pajuokauti – priklauso nuo požiūrio, kaip ir su lyties tapatumo ar seksualinio pasirinkimo sutrikimais: kažkada buvo gydomi, o dabar tai gyvenimo būdas“, – teigė R. Adlienė.
Anot Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros lektorės Giedrės Baltrušaitytės, atliktas tyrimas su Kauno psichikos sveikatos centrų klientais parodė, kad keičiasi ir požiūris, ar psichikos ligą visada reikia gydyti vaistais. „ Žmonės teigia, kad vaistai yra būtini, bet vien tik medikamentinis gydymas turi ir trūkumų. Medikamentai slopina, todėl žmonėms kyla dviguba problema – tenka susitaikyti dar ir su pašaliniu vaistų poveikiu. Žmogus dėl to nebegali normaliai dirbti, bendrauti, tampa priklausomas. Mūsų tyrimai parodė, kad tokie žmonės vengia būti viešumoje, ypač jeigu yra koks nors matomas vaistų poveikis. Tai sukelia nemažą diskomfortą“, – pasakojo lektorė.
Psichologų nuomone, medikamentinis gydymas neretai yra gyvybiškai svarbus. „Vaistai būtini ir labai veiksmingi, norint jiems padėti. Pagalba dar efektyvesnė, jei medikamentinis gydymas vyksta kartu su psichoterapija“, – teigė S. Lasienė.
Pagalba psichikos sveikatos centruose
Visuomenininkai siūlo, užuot skatinus griežtinti psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų priežiūrą, atkreipti dėmesį, kad šiandien Lietuvoje bendruomeninės psichosocialinės paslaugos yra neišvystytos, todėl minėtos visuomenės grupės integracija visuomenėje yra neužtikrinama.
K. Levickaitės manymu, psichikos sutrikimų turintiems žmonėms pagalba turėtų būti teikiama mažuose, jaukiuose centruose, kur žmogus jaustų pasitikėjimą bei gautų visokeriopą pagalbą. Psichikos sutrikimų turintys asmenys gali sėkmingai funkcionuoti visuomenėje, jeigu jie gauna psichosocialines paslaugas bendruomenėje. „Žmonės, patyrę psichozių ar turintys ilgalaikių psichikos sutrikimų, susiduria su didžiausia, mūsų manymu, problema – adaptacija visuomenėje. Nėra lengva grįžti prie įprasto gyvenimo, darbo, imtis šeimoje esančių pareigų, galų gale tinkamai valdyti savo ligą“, – apgailestavo K. Levickaitė.
R. Adlienė teigia sutinkanti, kad Lietuvoje bendruomeninės paslaugos nėra pakankamai išplėtotos. „Tačiau ar mes turime pakankamai išvystytą socialinę, ekonominę ir kitas sistemas?“ – klausė Psichikos sveikatos skyriaus vedėja. Pasak pašnekovės, mūsų šalyje veikia nemažai psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų, kuriose psichosocialinės reabilitacijos paslaugos yra teikiamos ir su ligoniais dirbama labai rimtai.
Lietuvoje veikiančių psichikos sveikatos centrų tikslas – įgyvendinti psichikos sveikatos politiką, vykdyti visuomenės sveikatos priežiūrą, kuria siekiama mažinti gyventojų sergamumą, gerinti visuomenės ir individo psichikos sveikatą, mokyti sveikos gyvensenos įgūdžių. Čia teikiamos psichosocialinės paslaugos užimtumo kambariuose, dienos centruose – kur psichikos ligoniai užsiima įvairia veikla – mokosi buities darbų, vykdomos meno terapijos veiklos.
Atvejo vadyba – vienas iš psichosocialinės reabilitacijos metodų
Psichikos negalią turinčių žmonių poreikiams patenkinti ir gyvenimo kokybei užtikrinti reikalingas koordinacinis, tarpininkavimo ir įgalinimo užduotis atliekantis mechanizmas, kuris padėtų kiekvienam žmogui gauti labiausiai tinkamą ir efektyvią pagalbą. Pasak Vilniaus psichosocialinės reabilitacijos centro direktorės Rūtos Lukošaitytės,
atvejo vadyba yra vienas iš būdų, kaip padėti žmogui gauti didžiausią naudą iš šios sistemos teikiamų paslaugų.
„Atvejo vadybininkas turi ne tik galvoti, ką jis gali duoti klientui, bet taip pat kokios būtų geriausios kitos psichikos sveikatos priežiūros tinklo paslaugos jam. Taigi tradicinis pagalbos teikėjas, ar tai būtų gydytojas psichiatras, psichologas, socialinis darbuotojas ar užimtumo terapeutas, turi išplėsti savo potencialias terapines intervencijas ir įtraukti į jas bendruomenės, viešojo sektoriaus ar dar kitus socialinius bei ekonominius resursus“, – sakė centro direktorė.
Nauja tvarka – ne tik popieriuje?
Sveikatos apsaugos ministerijoje parengta ir patvirtinta psichosocialinės reabilitacijos paslaugų psichikos sutrikimų turintiems asmenims teikimo tvarka. Joje nustatyti pagrindiniai psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo principai, jų organizavimo tvarka.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Noros Ribokienės, Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktuose buvo numatytos psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, tačiau trūko detalaus reglamentavimo, kokiais atvejais ir kas gali jas teikti. Naujoje tvarkoje išvardinti asmenys, turintys teisę gauti psichosocialines paslaugas, tokių paslaugų rūšys, jų organizavimo tvarka, nustatyti reikalavimai specialistų komandoms ir gydymo įstaigoms.
Naujasis teisės aktas įsigalios nuo 2014 metų. Toks terminas nustatytas siekiant sudaryti galimybes sveikatos priežiūros įstaigoms kuo geriau pasirengti psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimui. Iki 2014 m. bus parengta ir tokių paslaugų apmokėjimo tvarka.
K. Levickaitė išreiškė viltį, kad šis naujasis psichosocialinės reabilitacijos paslaugų psichikos sutrikimų turintiems asmenims teikimo tvarkos aprašas prisidės prie bendruomeninių paslaugų kūrimo, kad popieriuje surašyti nutarimai virs realiomis paslaugomis, prieinamomis psichikos sutrikimų turintiems žmonėms netoli namų, kur jie begyventų – Vilniuje, Kaune ar atokiame Lietuvos kampelyje.
Agnė GARKAUSKIENĖ
