Trijų Baltijos šalių nevyriausybinės organizacijos iškėlė idėją, kad reikėtų suvienodinti cigarečių pakuočių išvaizdą - tada tabako gamintojai negalėtų naudotis cigarečių pakuotėmis kaip reklamos įrankiu, kuris šiuo metu labiausiai orientuotas į paauglius ir moteris.
Didžiausia nauda - akcizų
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vyr. specialistės Gelenos Krivelienės teigimu, Europoje tiek alkoholio, tiek tabako gaminių vartojimas yra labai paplitęs - Europa yra viena pirmaujančių pasaulyje. Europos Komisija (EK) bendromis jėgomis su šalimis narėmis ieško būdų, kaip valstybinėmis priemonėmis sureguliuoti tabako gaminių rinką taip, kad žmogus, kuriam niekas negalėtų daryti įtakos, pats priimtų sprendimą - rūkyti ar nerūkyti. Pagrindinės veiksmingos ir mažiausiai valstybei kainuojančios priemonės - tabako gaminių kainos sureguliavimas, galimybės jų įsigyti prieinamumo mažinimas, reklamos ir rūkymo viešose vietose draudimas.
G.Krivelienės teigimu, Lietuvoje šiuo metu situacija gana optimistinė - rūkymo paplitimas, palyginti su 2000 m., sumažėjęs ir siekia 15-16 proc. Lietuva Europos Sąjungoje (ES) pagal rūkančių žmonių skaičių nėra tarp pirmaujančių šalių. Palankias tendencijas parodė ir naujausio vaikų elgesio mokyklose tyrimo rezultatai - tabako gaminių vartojimas tarp jaunimo mažėja.
Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidento Aurelijaus Verygos teigimu, tabako gaminių akcizas Lietuvoje pastaruoju metu didėjo maždaug 60 proc.
“Akcizų tabako gaminiams didinimas - tarsi “natūralus eksperimentas”, kurį yra išgyvenusios nedaugelis šalių, tačiau visos, kurios tokį “eksperimentą” taikė, šiandien džiaugiasi rezultatais - mažėja rūkančių žmonių, ypač - rūkančių vaikų,” - sakė A.Veryga.
Tikslas - paaugliai ir moterys
Nors, taikant įvairias poveikio priemones, rūkančiųjų skaičius Lietuvoje mažėja, rankas nuleisti, A.Verygos manymu, dar anksti. Jau dvejus metus Lietuvoje kalbama apie privalomą cigarečių pakuočių ženklinimo pakeitimą - EK patvirtintų nuotraukų su įspėjimais apie rūkymo žalą sveikatai spausdinimą ant pakuočių. Seime jau užregistruota tai reglamentuojanti Tabako kontrolės įstatymo pataisa, tačiau ji vis dar nesvarstoma. Tuo tarpu, jei ant pakuotės būtų tabako dūmų pažeistų plaučių ar išpuvusių dantų nuotrauka, vargu ar būtų labai malonu paimti ją į rankas.
“Dar vienas puikus projektas, kurio rengėjai yra Estijos, Latvijos ir Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, - “baltas pakelis”, - teigia A.Veryga.
Pasak jo, nors tabako gaminių reklama Lietuvoje, kaip ir kai kuriose kitose ES šalyse, uždrausta visur, išskyrus prekybos vietas, gamintojai randa būdų, kaip tai daryti. Vienas tokios tiesioginės rinkodaros būdų - tabako gaminio pakuotė, kurios tikslinė auditorija dažniausiai yra moterys ir vaikai.
A.Verygos teigimu, dėl reklamos draudimo nuostolių patiriančios tabako kompanijos samdo brangiausiai apmokamus dizainerius ir moka jiems milijonus, kad šie sukurtų kuo patrauklesnę cigarečių pakuotę.
“Nesunku suprasti, kokio amžiaus grupei yra skirti, pavyzdžiui, mobiliojo telefono formą imituojantys pakeliai. Nėra jokios paslapties - dalis tabako kompanijų vidaus dokumentų tiesiai sako, kad jų rinkodara didele dalimi yra nukreipta į nepilnamečius. Gaminami pakeliai, panašūs į kvepalų pakuotę, - kam juos rodžiau, dar nė vienas nepasakė, kad tai cigaretės. Tam, kad parduotum mirtiną produktą, pirmiausia jį reikia gražiai įpakuoti, - teigia A.Veryga. - Taigi jei atsirastų unifikuotas, vienodas visų firmų baltas pakelis, ši tiesioginės rinkodaros priemonė būtų eliminuota. Tuomet cigaretės būtų gaminamos tik paklausai patenkinti - tiems, kurie rūko, visiškai nesvarbu, į ką jos sukištos”.
Pasiekti nebus lengva
A.Veryga teigia suprantąs, kad balto pakelio projektas labai ambicingas ir sunku tikėtis, kad jis visų pirma bus įgyvendintas Baltijos šalyse, tačiau jeigu taip atsitiktų, tai būtų dar vienas labai svarbus žingsnis rūkymo paplitimo mažinimo link. Tuo tarpu valstybei tai nekainuotų nė cento, nes baltomis pakuotėmis turėtų pasirūpinti patys gamintojai.
Kad balti pakeliai ateitų į gyvenimą, turi būti pakeistas Tabako kontrolės įstatymas. Dabar jame tiesiog įrašyta, kad turi būti įspėjamieji užrašai apie žalą sveikatai.
G.Krivelienės teigimu, panašus eksperimentas - standartizuota pakuotė - kurį laiką 1995 m. buvo vykdomas Kanadoje, tačiau pasikeitus vyriausybei jis liko teisiškai neįtvirtintas. Pasaulyje atlikti net keli eksperimentiniai tyrimai įrodė standartizuotos pakuotės veiksmingumą - tokia pakuotė tampa mažiau paklausi.
“Kodėl prakalbus apie baltuosius pakelius kyla didelis ažiotažas? Todėl, kad EK pastangomis rūkalų reklama yra uždrausta daugelyje ES šalių, tad vienintelė gamintojams liekanti galimybė reklamuoti gaminius - visą dėmesį sutelkti į pakuotę”, - teigia G.Krivelienė.
Pasak jos, dabartinis Tabako kontrolės įstatymas buvo patvirtintas suderinus su ES teisės aktais, kuriuose nėra reglamentuota, kaip turėtų atrodyti cigarečių pakuotė. Tačiau ES direktyvose nurodoma, kad gali būti nagrinėjami įvairūs kiti siūlymai, kokių priemonių ES šalys galėtų imtis siekdamos sumažinti rūkymo paplitimą. Kita vertus, niekur nėra parašyta, kad prekės ženklas gali būti svarbiau už riziką sveikatai, todėl erdvės diskutuoti šia linkme yra. Tačiau tai, G.Krivelienės manymu, tolima perspektyva.
Vis dėlto, A.Verygos teigimu, tam tikrus įstatymus, esant politinei valiai, galima priimti šalyje ir be ES palaiminimo. Mat kiekvienoje šalyje yra pakuočių reglamentavimo skirtumų. Kitas kelias - kai tam tikros šalys tampa lyderėmis šioje srityje ir stumia projektus. Jeigu jie taptų įteisinti ES teisės aktuose, automatiškai imtų galioti visoms ES šalims. “Direktyva būtų idealu, tačiau Lietuva jau parodė, kad mes galime būti lyderiai, - sakė A.Veryga. - Manau, jeigu mūsų politikai turės tvirtą stuburą, mes šioje srityje galime tapti lyderiais”.
Gamintojai nepritaria
Tabako gaminių gamintojai sutinka, kad jų gaminamos produkcijos reguliavimas yra būtinas, tačiau jis turi būti paremtas proporcingumo ir pagrįstų įrodymų principu, o ne emocijomis. Anot jų, nėra jokių tyrimų, įrodančių, kad vienodi tabako gaminių pakeliai sumažintų rūkalų vartojimą tarp jaunimo ar padėtų mesti rūkyti.
Gamintojų teigimu, balto pakelio pasiūlymas iš esmės yra prekės ženklų uždraudimas, kuris sukeltų daug neigiamų padarinių ir prieštarautų intelektinės nuosavybės teisių apsaugai, nuosavybės neliečiamumo principui, sąžiningos konkurencijos apsaugai, taip pat ES tarptautinei teisei ir prekybos sutartims.
Klausimas, ar tikrai baltas pakelis yra sprendimas, kuris gali padėti sumažinti rūkalių skaičių, gamintojų manymu, lieka atviras. Jų teigimu, toks sprendimas gali atsigręžti kita puse - atvers kelius padirbinėti cigaretes ir nelegaliai prekiauti, nes padirbti nespalvotą pakuotę yra kur kas paprasčiau nei spalvotą.
Nora RIBOKIENĖ - Sveikatos apsaugos viceministrė:
Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame tarpžinybinės grupės pasitarime, kuriame dalyvavo ir Ūkio, Teisingumo bei Užsienio reikalų ministerijų atstovai, aptarėme Lietuvos poziciją dėl Europos Komisijos rekomendacijos “Aplinka be dūmų”. Sutarėme dėl bendros pozicijos, kuri tenkintų ir sveikatos, ir verslo sektorių. Dėl to, kad ir toliau turėtų būti draudžiama rūkyti viešosiose vietose, diskusijų nebuvo. Dėl vadinamosios baltosios pakuotės kilo nemažai klausimų. Sutarėme, kad toks siekis turėtų išlikti, tik kelias jo link turėtų būti šiek tiek kitoks. Mūsų manymu, EK turėtų būti pateikta rekomendacija, kad cigarečių pakuočių klausimą ji spręstų kompleksiškai, kartu su pridėtinės vertės mokesčio bei kitais klausimais, ir teiktų kaip direktyvą. Kitaip sakant, Lietuva pati viena čia nieko nuspręsti negali - šis klausimas turi būti perkeltas svarstyti EK lygmeniu. Jei dauguma šalių nuspręs, Lietuva šiam nutarimui pritars.
Aida VALINSKIENĖ
