nežemiška gyvybė

Paukščių Tako galaktikoje tikriausiai esama milijardai planetų, skriejančių aplink savo žvaigždes vadinamojoje gyvenamojoje zonoje, kur teoriškai galėtų egzistuoti gyvybė, panaši į žemiškąją, trečiadienį paskelbė tyrėjai. 2009 metais į orbitą iškeltas NASA Keplerio kosminis teleskopas, skirtas egzoplanetų paieškai, rado jau tūkstančius planetų, skriejančių aplink kitas žvaigždes. Daugelis jų sudaro planetų sistemas, panašias į Saulės sistemą.

 2015 m. vykdomi kosminių tyrimų projektai teikia vilčių, kad galime tapti svarbių atradimų, susijusių su gyvybės paieškomis už Žemės ribų, liudininkais.

Gyvybės požymių paieška kitose planetose yra labai sudėtingas uždavinys. Jis paprastai remiasi cheminės analizės metodais – ieškoma skysto vandens, kaip vienos, mūsų supratimu, būtinos sąlygos gyvybei, deguonies, metano dujų, organinių molekulių, tokių kaip amino rūgštys. Tačiau tuo pačiu pripažįstama, kad kitur gyvybė gali būti paremta visai kitais biologiniais principais, o galbūt net ir visai ne biologiniais.

Vakar BTV eteryje rodytos laidos „Yra kaip yra: ar egzistuoja nežemiška gyvybė?“ autorė, vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė laidos metu prisipažino: ruošdamasi laidai ji manė, kad laidoje bus daugiau juokaujama apie „žalius žmogeliukus“. Pasirodo, viskas vyko gerokai rimčiau. Lietuvos mokslininkai, profesoriai studijoje buvo nusiteikę labai rimtai ir apie nežemišką gyvybę bei NSO fenomeną diskutavo be ironijos ir sarkazmo.

JAV biologas ir genetikas Craigas Venteris, vienas pirmųjų sekvenavęs žmogaus genomą, pareiškė, kad netolimoje ateityje mokslas bus pajėgus Žemėje atkurti svetimas gyvybės formas, pranešė britų dienraštis „Independent“. C. Venteris su kolegomis jau yra sukūręs dirbtinį genomą ir perkėlęs jį į gyvą ląstelę. Dabar, jo manymu, atėjo eilė kurti ne tik pavienes dirbtines ląsteles, bet ir ištisus organizmus: tam esą būtų naudojami 3D spausdintuvai ir speciali programinė įranga.

 Ateivių radijo signalų paieškos rezultatų neatnešė, tad trys komandos ieško nežemiškos inžinerijos ženklų. Ateiviai, kur jūs? Panašu, protingos kaimynystės radimo viltys nuolat blėsta. Marsas ir Venera nėra taip tankiai apgyvendinti, kaip spėta anksčiau. Išorinės Saulės sistemos leduotose jūrose gyvybės būti gali, bet tikriausiai ne sudėtingesnės už mikrobus.

Leideno universiteto (Nyderlandai) mokslininkai mano, kad jau artimiausiais dešimtmečiais naujo tipo antžeminiai teleskopai padės aptikti nežemiškos gyvybės požymius tolimose egzaplanetose.

Asteroidų žiedai, panašūs į esantį mūsų Saulės sistemoje, gali būti svarbūs bandant surasti gyvybę kitose visatos vietose, teigia naują teoriją pasiūlę mokslininkai. Joje teigiama, kad asteroidų susidūrimai su planetomis gali duoti postūmį sudėtingos, protingos gyvybės gimimui ir evoliucijai, rašo „Daily Mail“. Tai gali stebinti, mat asteroidus garsina ir baimę kelia jų potencialas sukelti masinius išnykimus, kai jie susiduria su mūsų planeta.

Paskutiniai gyvybės bastionai Žemėje ginklus kovoje prieš mirtį sudės maždaug po 2,8 mlrd. metų, kai mirti susiruošusi Saulė išsipūs ir virs raudonąja milžine. Tačiau ištisą milijardą metų iki to momento vieninteliai gyvi sutvėrimai Žemėje bus... vienąlasčiai organizmai, gyvuojantys izoliuotuose, druskinguose karšto vandens telkiniuose.

Į poledinį Vostoko ežerą Antarktidoje prasigręžusiems Rusijos mokslininkams kol kas nepavyko jame aptikti ne tik „nežemiškos“ , bet ir apskritai jokios gyvybės pėdsakų. Pirminiai rezultatai rodo, kad vanduo jame sterilus. Šių metų vasario mėnesį į po beveik 4 kilometrų storio ledo danga Antarktidoje esantį Vostoko ežerą prasigręžę Rusijos Antarktidos ekspedicijos specialistai paėmė vandens mėginius, kuriuose tikėtasi rasti šiuolaikiniam mokslui nežinomų organizmų.

„Nežemiška gyvybė greičiausiai nebūtų suinteresuota žmones sušlamšti, pavergti ar į žmonių kūnus sudėti kiaušinius, – buvusią SETI direktorę Jill Tarter cituoja „Universetoday.com“. – Ateiviams eksploatuoti Žemę ir žmoniją nebūtų jokios prasmės.

Naujas gyvybei tinkamų planetų, skriejančių apie labiausiai paplitusio tipo žvaigždes mūsų galaktikoje, tyrimas gali turėti rimtų pasekmių nežemiškos gyvybės paieškoms. Mokslininkai, naudodami Europos kosmoso agentūros HARPS spektrografą Čilėje, nagrinėjo 102 raudonųjų nykštukių Paukščių Take grupę. Šio tyrimo pagrindu gauti rezultatai liudija, kad 41 proc.

Ar po Saturno palydovo Encelado ledo danga slypinčiame vandenyne gali egzistuoti nežemiška gyvybė, bandys išsiaiškinti „Enceladus Explorer“ projektą pradėję Vokietijos mokslininkai. Jie ruošia galingą grąžtą, kuris, atgabentas į Enceladą, bandys prasigręžti pro jo paviršių dengiančią ledo plutą, pasiekti po ja, kaip manoma, esantį vandenyną ir ieškoti biologinės gyvybės požymių.

Italui Guglielmo Marconi 1895 m. išradus radiją, žmonija į kosmosą radijo bangas transliuoja jau daugiau kaip šimtą metų. Tai reiškia, jog žinia apie žmonijos civilizaciją pasklido mažiausiai 100 šviesmečių spinduliu. Per tą laiką būta ir sąmoningų pastangų – viliantis, jog signalą išgirs proto broliai. Tiesa, net ir 200 šviesmečių skersmens radijo „burbulas“ Paukščių Tako galaktikos tyruose, kurių skersmuo – maždaug 118 800 šviesmečių, tėra tik smulki dulkelė bekraštėje vakuuminėje dykumoje.

Protingų nežemiškų būtybių signalų reikia ieškoti ne tik danguje. Jų paliktų pėdsakų reiktų dairytis ir Žemėje, tvirtina mokslininkas. Bet kokia protinga nežemiška būtybė apie savo egzistavimą greičiausiai nepraneš susprogdindama Baltuosius rūmus, rašo astrobio.net. Dauguma mokslininkų tikisi jų egzistavimo įrodymų rasti dangaus platybėse, ieškodami iš tolimose žvaigždėse ateivių civilizacijų sklindančių radijo signalų.

Protingų ateivių atradimas būtų pritrenkiantis daugeliu atžvilgių, tačiau tai taptų ypatinga dilema pasaulio religijoms. Tokios nuomonės laikosi tarpžvaigždinio keliavimo koncepcijas apmąstantys teologai, rašo SPACE.com. Sunkiausiai tokias žinias greičiausiai priimtų krikščionys, nes krikščioniška tikėjimo sistema nelengvai pripažįsta kitų protingų būtybių   egzistavimą Visatoje, kalbėjo Amerikos gynybos departamento Naujųjų technologijų kūrimo agentūros (angl.

Astronomai atrado antrą planetą už Saulės sitemos ribų, kurioje, rodos, būtų galima gyventi, nes ji yra tinkamoje zonoje, rašoma telegraph.co.uk. Vis dėlto sąlygos ten ne pačios puikiausios – itin karšta ir tvanku. Panašiai kaip garinėje pirtyje. Europos astronomai apie šį ir dar 50-ies planetų atradimą paskelbė JAV vykusioje konferencijoje. Ši planeta glūdi vadinamojoje „Goldilokų zonoje“, kurioje skystos būsenos vandeniui nėra nei per karšta, nei per šalta.

Mokslininkams galiausiai pavyko patvirtinti, kad nežemiškos kilmės meteorituose iš tiesų yra sudedamųjų DNR dalių. Kita mokslininkų komanda taip pat aptiko keletą molekulių, susijusių su svarbiais biologiniais procesais, suteikdama tvirtesnį pagrindą minčiai, kad ankstyviausios gyvybės formos Žemėjeiš dalies galėjo  susidėti iš medžiagų, į mūsų planetą atkeliavusių iš kosmoso.

Nežemiško intelekto ieškantys mokslininkai remiasi prielaida, kad protinga gyvybė iš tiesų egzistuoja. Tačiau nauja analizė gali sutriuškinti jų optimizmą. Tikimybei, kad pavyks užmegzti radijo kontaktą su nežemiška gyvybe, apskaičiuoti mokslininkai naudoja vadinamąją Dreiko lygtį.

Rusijos mokslininkai tikisi per artimiausius dešimtmečius rasti nežemiškos gyvybės mūsų Galaktikoje įrodymų ir net mano žinantys, kaip atrodys mūsų proto broliai. Per artimiausius 25 metus Rusijos mokslininkai tikisi gauti nežemiškos gyvybės egzistavimo įrodymų.

Naujausiais tyrimų duomenimis, tarpžvaigždinės planetos (vienišos kosmoso klajūnės be savosios žvaigždės) gyvybei gali būti tikras rojus. Tokie dangaus kūnai dažnai būna beveik nepastebimi, nes yra nepalyginamai blausesni už žvaigždes. Be to, arti jų nėra žvaigždžių, kurios jas apšviestų. Vis tik, kaip rodo naujausio tyrimo duomenys, šiuos pasaulius būtų įmanoma aptikti pagal jų skleidžiamą pašvaisčių švytėjimą.

Turbūt vienas iš svarbiausių egzistencinių klausimų, į kuriuos bandė ir tebebando atsakyti žmonija, yra „Ar mes vieniši Visatoje?“. Kol kas vienareikšmiško atsakymo nesulaukėme, nors bandymų būta, ir ne vieno. Visgi nueitas jau nemažas kelias, bandant suprasti gyvybės prigimtį ir galimybes jai egzistuoti kitose planetose.

Mokslininkus glumina faktas, kad nepaisant ilgų paieškų metų, iki šiol nepavyko patvirtinti, jog gyvybė egzistuoja ir už mūsų planetos ribų. Tačiau kai kurie astronomai teigia, kad atsakymas gali glūdėti naikinančioje sprogstančių žvaigždžių jėgoje ir tvirtina, kad nežemiška gyvybė galėjo tiesiog būti nušluota.

NASA mokslininkai pareiškė, kad kolegos tvirtinimo apie meteorite rastus už Žemės ribų gimusius mikrobus negalima paremti jokiais moksliniais įrodymais. JAV kosmoso agentūra formaliai atsiribojo nuo NASA mokslininko Richardo Hooverio penktadienį leidinyje „Journal of Cosmology“ paskelbto straipsnio, praneša naujienų agentūra AFP.

NASA mokslininkų tvirtinimai apie meteorito nuolaužose atrastas mažas nežemiškos gyvybės fosilijas sukėlė ir nuostabą, ir skepticizmą. Šiuos tyrimo rezultatus dar patikėta peržiūrėti 100 ekspertų, praneša naujienų agentūra AFP.

NASA astrobiologas daktaras Richardas Hooveris pranešė reto tipo meteorite aptikęs suakmenėjusios  bakterijos, labai panašios į Žemėje gyvenančios Titanospirillum velox, liekanas. Pasak mokslininko, tai reiškia, kad gyvybė kosmose yra kur kas labiau palitusi, nei buvo manoma iki šiol. NASA Marshallo kosminių skrydžių centro astrobiologas dr. R. Hooveris tyrė Antarktidoje, Sibire ir Aliaskoje rastus itin reto meteoritų tipo –CI1 anglingų chondritų – pavyzdžius.

  NASA Astrobiologijos instituto (NAI) vadovas Karlas Pilčeris (Carl Pilcher), apibendrindamas ryškiausius su astronomija susijusius 2010 m. gamtos mokslų atradimus, pareiškė: „Atrandama vis svaresnių požymių, ir šiandien jau drąsiai galima pareikšti – gyvybė už Žemės ribų tiesiog privalo būti.“ Visai neseniai astronomai paskelbė, kad Visatoje žvaigždžių gali būti gal net ir trigubai daugiau nei manyta iki šiol.

Diskutuojant apie nežemišką gyvybę Visatoje, neretai linkstama tokias gyvybės formas įsivaizduoti kaip radikaliai besiskiriančias nuo mūsų planetoje egzistuojančios gyvybės. Tačiau Masačiusetso technologijos universiteto (MIT) tyrėjai tikina, kad kaimyninėse Paukščių Tako galaktikos srityse gyvybė turėtų būti panaši į žemiškąją.

Iš tolimojo kosmoso atkeliavę gyvi organizmai gali gyventi tolimajame Žemės atmosferos pakraštyje, teigia bakterijų ten ieškoti ketinantys mokslininkai. Mokslinės fantastikos filmuose ateivių paieškos dažniausiai susijusios su galaktinėmis kelionėmis į planetas, esančias už milijonų kilometrų. Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad jiems gali pavykti nežemišką gyvybę atrasti žymiai arčiau Žemės – tolimuosiuose Žemės atmosferos pakraščiuose, rašo „Telegraph.co.

Šį kartą atsakymo į klausimą apie Marse egzistuojančios gyvybės tikimybę ėmė ieškoti ne astronomai ar astrofizikai, o paprasti biologai. Žinoma, į Marsą jie nekeliavo, o ir kosminių zondų persiųstų duomenų analize nesusigundė – ėmėsi gana keistos veiklos: tyrinėti Australijos ežerus, kuriuose pastebimas padidėjęs vandens rūgštingumas ir bendras druskingumas.

Mėnulis pateikė naują paslaptį: Indijos kosminis zondas „Chandrayaan-1“ jo paviršiuje aptiko organinių molekulių, pranešė Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) . Indijos mokslininkai yra ties svarbaus atradimo slenksčiu – gali būti, kad jie Mėnulyje aptiko vienokios ar kitokios formos gyvybės pėdsakų, skelbia „DNAIndia.

Žymus JAV astronomas ir mokslo populiarintojas Carlas Saganas (1934-1996) TV kanalo PBS užsakymu 9-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį sukūrė itin didelio populiarumo susilaukusį serialą „Cosmos: A Personal Voyage“. Jis buvo rodomas daugiau nei 60 šalių. Šiame serialo fragmente pasakojama apie gyvybės Visatoje atsiradimą ir evoliuciją.