Iš tolimojo kosmoso atkeliavę gyvi organizmai gali gyventi tolimajame Žemės atmosferos pakraštyje, teigia bakterijų ten ieškoti ketinantys mokslininkai.
Mokslinės fantastikos filmuose ateivių paieškos dažniausiai susijusios su galaktinėmis kelionėmis į planetas, esančias už milijonų kilometrų.
Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad jiems gali pavykti nežemišką gyvybę atrasti žymiai arčiau Žemės – tolimuosiuose Žemės atmosferos pakraščiuose, rašo „Telegraph.co.uk“.
Su Europos kosmoso agentūra bendradarbiaujantys britų mokslininkai šią savaitę paleis įvairiais prietaisais aprūpintą balioną, kuris stratosferoje ieškos bakterijų ir kitų mikroorganizmų.
Tyrėjų manymu, gali egzistuoti tokių organizmų, kurie išgyventų esant aukštai radiacijai, dideliam šalčiui ir beveik visiškame vakuume. Šie organizmai gali būti nežinomi mokslui ir atkeliauti kartu su iš kosmoso platybių atlekiančiais asteroidas ar kometomis.
Jei ši misija bus sėkminga, tai bus pirmas kartas, kai bus aptikta nežemiškos kilmės gyvybė. Tai pagrįstų teorijas, kad visa Žemėje esanti gyvybė atkeliavo iš kitų galaktikos vietų. Mokslininkai taip pat tikisi aptikti naujų bakterijų rūšių, kurias į atmosferą išmetė išsiveržę ugnikalniai.
„Egzistuoja teorijų, kad gyvybė į Žemę atkeliavo iš kosmoso, taigi mes norime sužinoti, ar gyvas organizmas gali išgyventi kosmose esančiomis sąlygomis“, – teigė mokslininkų komandai vadovaujanti Clara Juanes-Vallejo iš Cranfieldo universiteto.
„Sąlygos stratosferoje labai atšiaurios. Ten temperatūra nukrinta iki 90 laipsnių šalčio, ten beveik visiškas vakuumas. Stratosferą pasiekia daugybė žalingos radiacijos, mat ten nėra tokios apsaugos kaip atmosferoje. Jei nustatysime, kad gyvas organizmas gali išgyventi tokiomis sąlygomis, tada žinosime, kad jis gali išgyventi ir Marse ar asteroide“, – kalbėjo ji.
Įgyvendinant 60 tūkst. svarų misiją, vystytą drauge su elektronikos kompanija „Alpha Micro“, ties Šiaurės poliaračiu bus paleistas balionas, kuris pakilęs į 34 kilometrų aukštį pro filtrus siurbs ten esantį retą orą. Šie surinks bet kokius ten esančius mikroorganizmus ir pargabens į Žemę tolesniems tyrimams.
Tokiame aukštyje oro slėgis yra šimtą kartų didesnis nei ant žemės, ten daug žalingų ultravioletinių spindulių, kurie sunaikintų daugelį gyvų organizmų.
Tačiau mokslininkai Žemėje jau aptiko bakterijų, kurios gali išgyventi panašiomis sąlygomis, o kai kurios bakterijų rūšys išaugina sportas, kurios leidžia joms nepalankiomis sąlygomis išgyventi ilgą laiką.
Prieš devynerius metus Indijos mokslininkai bandė nustatyti, ar stratosferoje gali egzistuoti gyvybė, tačiau jų atradimais suabejota teigiant, kad jiems nepavyko steriliai surinkti mėginių.
Naujosios misijos, vadinamos CASS-E, įranga rinkta sterilioje aplinkoje. Taip pat sumontuota papildoma izoliacija, turinti užtikrinti, ant įrenginio paviršiaus esančios bakterijos nepatektų į mėginius imsiančius prietaisus.
Manoma, kad gyvybė Žemėje atsirado maždaug prieš 3,8 mlrd. metų, tačiau klausimas, kaip tai nutiko, kelia karštas diskusijas.
Kai kurie astrobiologai įsitikę, kad gyvybė gimė kitose galaktikos vietose, o ją į Žemę atgabeno su ja susidūręs asteroidas ar kometa.
Nauji tyrimai leidžia manyti, kad gyvybė Žemėje galėjo atsirasi anksčiau, nei prasidėjo bombardavimo asteroidais periodas.
