Protingų ateivių atradimas būtų pritrenkiantis daugeliu atžvilgių, tačiau tai taptų ypatinga dilema pasaulio religijoms.
Tokios nuomonės laikosi tarpžvaigždinio keliavimo koncepcijas apmąstantys teologai, rašo SPACE.com.
Sunkiausiai tokias žinias greičiausiai priimtų krikščionys, nes krikščioniška tikėjimo sistema nelengvai pripažįsta kitų protingų būtybių egzistavimą Visatoje, kalbėjo Amerikos gynybos departamento Naujųjų technologijų kūrimo agentūros (angl. Defense Advanced Research Projects Agency; DARPA) remiamo simpoziumo, skirto klausimams, susijusiems su kelionėmis į kitas žvaigždes, dalyviai.
Kitais žodžiais tariant, „Ar Jėzus mirė ir už Klingonus?“, kaip savo pranešimą diskusijoje apie filosofinę ir religinę apsilankymo kituose pasauliuose reikšmę pavadino filosofijos profesorius Christianas Weidemannofas iš Vokietijos Rūro universiteto Bochume.
Ch. Weidemannas, save vadinantis krikščioniu protestantu, pasiūlė keletą galimų išeičių. Galbūt nežemiškos būtybės nėra nusidėjėlės, kaip žmonės, taigi jų nereikia išganyti. Nepaisant to, vidutinybės principas – idėja, kad tavo paties pavyzdys greičiausiai yra tipiškas, nebent turi įrodymų, rodančių priešingai – priverčia tuo suabejoti, pažymėjo filosofas.
„Jei protingų nežemiškų būtybių iš viso yra, galima manyti, kad dauguma jų taip pat yra nusidėjėlės. Jei taip, tai ar jas Jėzus taip pat atpirko? Mano požiūriu, ne. Jeigu taip, mūsų padėtis tarp protingų būtybių visatoje būtų labai išskirtinė“, – kalbėjo jis.
Taip pat egzistuoja tikimybė, kad Dievas įsikūnijo daugybę kartų, savo versiją pasiųsdamas į kiekvieną gyvenamą planetą atskirai.
Tačiau, remdamiesi tiksliausiais spėjimais, kiek civilizacijų Visatoje galėtų egzistuoti ir kiek planetos bei civilizacijos galėtų išlikti, Dievas tuo pačiu metu turėtų įsikūnyti maždaug 250 vietų, manant, kad kiekvienas įsikūnijimas trunka maždaug 30 metų, skaičiuoja Ch. Weidermannas.
Jei Dievas iš tiesų tapo kūnišku ir gimus Jėzui įgavo žmogiškąją formą, tai nebūtų įmanoma, sakė jis.
Tulsos protestantų pastorius Thomas Hoffmannas teigė, kad Ch. Weidermanno iškelti klausimai „nukreipti į taikinį“.
„Jei gyvybė bus aptikta kitur, deja, mums teks daugiau apie tai diskutuoti. Manau, kad mums būtinas tvirtas pokalbis“, – kalbėjo jis.
Nors nežemiškų protingų būtybių atradimas paskatintų gilų visų tikėjimų žmonių sielų perkratymą, daugeliui pasaulio religijų greičiausiai pavyktų lengviau prisitaikyti nei krikščionybei, teigė teologas Michaelis Waltermathe iš Rūro universiteto Vokietijoje.
„Atrodo, kad tai tik krikščionybės problema“, – pastebėjo jis.
Pavyzdžiui, islame, Mahometas buvo pranašas arba Dievo pasiuntinys, ne įsikūnijęs Dievas, taigi tuo pačiu metu kitas planetas turėjo lankyti kiti nežemiškas rūšis turintys išgelbėti pranašai, teigė teologas. O induizmo sekėjai jau dabar tiki daugybe dievybių, taigi pridėti daugiau jų, saugančių ateivių civilizacijas, nebūtų sudėtinga.
Tačiau protingų ateivių atradimas greičiausiai nesukels ir rimtos krikščionybės krizės, teigė Th. Hoffmannas. Vis dėlto religija išgyveno ir ankstesnes mokslines apokalipses.
„Religija iš esmės yra konservatyvi. Jai prieš akis gali statyti beveik bet ką. Tada ji truputį pasipurtys ir tai tuoj pat nukris žemyn. Matėme, kad istoriškai taip jau yra nutikę“, – kalbėjo Th. Hoffmannas.
