nerijus mikalajūnas

Artėjanti mamos diena daugeliui mamų bus ne tik labai gėlėta, bet ir be galo saldi. Mat lietuviai, pasak vieno prekybos centro, savo mamas įgudo lepinti tortais – daugiau nei per mamos dieną jų nuperkama tik per Kalėdas. O štai gyventojai sako, kad pinigų mamų dovanoms neskaičiuoja: „Puokštė būtinai turi būti, bet dar ir gėlių į sodą.“ „Mano mamai būtent tai knyga.“ „Desertai, bet visada tik laikas. Kažkur nusivežti, kažkur pabūti.

Panašu, kad bent jau vilniečiai, itin nusiteikę švęsti Valentino dieną. Kai kuriose restoranuose vietas tautiečiai iššlavė vos per keletą dienų, o už vakarienę dviems negaili sumokėti ir daugiau nei pusantro šimto eurų. Tiesa, įsimylėjėliai eis ne tik vakarieniauti, džiugins viens kitą ir dovanomis – moterys mieliau vyrams perka apatinį trikotažą, o štai mylimosios gaus brangių dovanų – ir telefonų, ir robotų siurblių.

Gyventojai masiškai perka savo elektros matuoklius, kuriais mėgina nustatyti, kiek sunaudoja elektros energijos. Taip žmonės reaguoja į ESO statomus naujuosius išmaniuosius elektros skaitiklius. Vis daugiau žmonių įtaria, kad šie skaitikliai jiems prisuka daugiau elektros nei senieji. ESO tokias abejones griežtai atmeta ir tvirtina, kad naujieji skaitikliai yra patikimi. Panevėžietis Vitalijus prieš porą mėnesių sulaukė ESO staigmenos.

Didžiosios metų šventės jau čia pat, tad tautiečiai skuba jas atšvęsti iš širdies. Prie prekybos centrų ir turgaviečių jau nuo ryto rikiuojasi automobilių spūstys. O parduotuvėse lietuviai kraunasi pilnus krepšius ir vežimus maisto. Dažnas pasiguodžia, kad dėl infliacijos Kūčios ir Kalėdos šiemet bus brangesnės negu pernai. Tačiau vaišėms dauguma pinigų netaupo ir skuba susitikti su artimaisiais. Automobilių spūstys jau priešpiet Vilniuje rikiuojasi prie didžiųjų prekybos centrų.

Kalėdos – ne tik stebuklų, bet ir dovanų metas. Ir visai nepriklausomai nuo to, kokio storio pinigines turime – nudžiuginti artimą norime kiekvienas. Tačiau, pasirodo, kad apsukresni lietuviai dovanų Lietuvoje nebeperka, o įsigyja jas Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse, mat ten – pigiau. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Ponia Danutė į Lenkijos Suvalkų miestą atrūko iš pačios Utenos.

Lietuvoje iškritę kalnai sniego suvarė gyventojus į parduotuves, kur lietuvaičiai ne tik ieškojo kastuvų, ar priemonių ledui nuo stiklo valyti. Žmonės pradėjo masiškai pirkti čiuožynes, roges, lygumų slides. Kol vieni šioms prekėms išleidžia keliasdešimt eurų, kiti negaili ant prekystalio padėti ir pusę tūkstančio eurų. Šiemet žiemos pramogos prasidėjo anksčiau nei pernai.

Rekordinė infliacija temdo didžiąsias metų šventes. Lietuviai šiemet priversti mažinti išlaidas kalėdinėms dovanoms. Skurdesnis bus ir šventinis stalas. Nors kalėdiniam stalui tautiečiai rengiasi išleisti daugiau pinigų, išbrangus maistui, panašu, kad vaišių ant jo bus mažiau. Štai, ką pasakoja gyventojai: „Nebrangią, bet mielą dovaną nupirkti. Kam išleisti per daug? Neapsimoka paprasčiausiai.“ „Bendrai visus apie 300 eurų gal. Neišeina sutaupyti, neišeina.

Ekonomistams ateinančių metų pirmąjį pusmetį prognozuojant recesiją, lietuviai, užuot atsidėję pinigų juodai dienai, taškė juos per juodąjį penktadienį. Kai kurie prekybininkai sako, kad per nuolaidų dieną prekių pardavė už trigubai, o kai kur – net keturgubai didesnę sumą nei įprastą dieną, ir 20 procentų daugiau nei per juodąjį penktadienį pernai.

Kaip tik šiuo metu siaučiantis „Juodasis penktadienis“ pavertė Lietuvos gyventojus akcijų vergais. Žmonės bando sutaupyti, šturmuoja parduotuves. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ragina gyventojus išlaikyti šaltą protą, nepasiduoti emocijoms. Mat už dalies nuolaidų pasiūlymų slypi verslininkų gudrybės. Pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi pardavėjai net pažeidinėja įstatymus: vilioja įsigyti pigesnę prekę, tačiau klientai lieka nuvilti. Vilnietė Audronė penktadienio popietę leidžia parduotuvėse.

Prekybininkai jau pradeda kalėdinės prekybos maratoną. Prekybos centrai vis labiau vilioja pirkėjus nuolaidomis, šiandien skelbdami išankstinį juodajį penktadienį ir visą nuolaidų savaitgalį. Pirkėjai į prekybininkų nuolaidas žiūri nepatikliai, daug dar tik dairosi ir stebi prekių kainas. Ir priekaištauja, kad daug prekių su nuolaidomis dabar kainuoja tiek pat, kiek prieš metus ar vasarą be nuolaidų.

Su šalčiu ir lietumis įsiveržęs ruduo bei vėlesnis nei įprastai šildymo sezonas gadina ne tik nuotaiką, bet ir lietuvių namus. Daug tautiečių skundžiasi, kad dėl šalčio ir drėgmės jų būstuose įsiveisė pelėsis. Tad nuo parduotuvių lentynų žmonės šluoja drėgmės matuoklius bei oro sausintuvus. Medikai įspėja, kad kvėpuojant pelėsio sporomis, galima prisidaryti rimtų sveikatos bėdų – nuolat jausti peršalimo simptomus, galvos skausmus, gali išsivystyti ir alerginė reakcija.

Infliacijai perkopus 20 procentų, tėvai jau suka galvas, kiek šiemet kainuos išleisti vaikus į mokyklą. Prekyba jau įsibėgėja, o verslas neslepia – per metus brango ir kuprinės, ir sąsiuviniai. Pastarųjų kaina didėjo penktadaliu, o bendras mokyklinių prekių krepšelis brango 10 procentų. Visgi prekybininkai tikina, kad tėvus išgelbės taikomos akcijos.

Iš Vilniaus šilumos ūkio pavasarį pasitraukusi Prancūzijos koncernas „Veolia“ ir jo valdoma įmonė „Vilniaus energija“, dar pernai Stokholmo arbitraže iniciavusios ginčą su Vilniaus miesto valdžia, pateikė ieškinį savivaldybei ir jos įmonei Vilniaus šilumos tinklai. BNS žiniomis, juo reikalaujama atlyginti apie 100 mln. eurų žalą. „Galiu patvirtinti, jog „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ pateikė ieškinį Stokholmo arbitraže.

Vokietijos konsultacijų bendrovė „Gopa“ atliks nepriklausomą Vilniaus šilumos ūkio techninės būklės ekspertizę. Ją šiam darbui pirmadienį paskyrė Stokholmo arbitražas. „Galiu patvirtinti, kad Stokholmo arbitražas paskyrė bendrovė „Gopa“ iš Vokietijos, kad ši atliktų nepriklausomą ekspertizę“, - BNS sakė „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas. Jis negalėjo pasakyti, kada „Gopa“ pradės ir baigs darbą, kas jį apmokės.

Kainų komisija jau anksčiau nustatė, kad Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais iš vartotojų nepagrįstai surinko 24,3 mln. eurų. Dalį šių lėšų siūloma grąžinti sumažinant šilumos kainą. Be visa to, šiandien Komisija nustatė ir dar vieną pažeidimą. Pasak jų, per šios įmonės veiklos patikrinimą nustatyta, kad šilumos vartotojams nepagrįstai teko apmokėti dalį bendrovės investicijos į elektros skirstyklą.

Vartotojai iš Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos „Vilniaus energijos“ 24,3 mln. eurų permokos per vieną šildymo sezoną neatgaus, net ir sumažinus šilumos kainą penktadaliu. Vilniaus savivaldybės tarybos narys Arvydas Sekmokas teigia, kad neatgautus pinigus bus siekiama atsiimti tiesiogiai iš įmonės, ne per šildymo tarifą. Kainų komisija nusprendė, kad „Vilniaus energija“ į šilumos tarifą įtraukė 24,3 mln. eurų nepagrįstų sąnaudų, todėl penktadienį planuoja nustatyti 23,2 proc.

Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdomos bendrovės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ daliai vartotojų neteisėtai pateikė sąskaitas už gyvatuką, pareiškė Kainų komisija. Tokių sąskaitų vertė - 900 tūkst. eurų. „Komisija traktuoja, kad nepriemokos susidarė dėl šilumos tiekėjų kaltės, todėl pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių aprašą, nepriemoka gali būti skaičiuojama tik už paskutinius du mėnesius, neskaičiuojant delspinigių.

Atšalus orams, Vilniaus valdžia nusprendė nuo penktadienio vėl įjungti centralizuotą šildymą. Tuo metu Klaipėda ir Šiauliai ketvirtadienį baigia šildymo sezoną, o kiti didmiesčiai šildymo sezono atnaujinti kol kas neplanuoja. „Atsižvelgusi į gyventojų prašymus ir įvertinusi orų prognozes, kurios žada, kad temperatūra gali ir vėl nukristi žemiau nulio, Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė nuo balandžio 15 dienos pratęsti šildymo sezoną“, - pranešė Vilniaus savivaldybė.

 Bendrovės „Litesko“ kontroliuojama dujų tiekimo bendrovė „Druskininkų dujos“ Kainų komisijos prašo 50 proc. padidinti dujų kainą buitiniams vartotojams. Prašymas motyvuojamas tuo, kad vienintelė dujų tiekėja Druskininkams įmonė „Haupas“ smarkiai padidino parduodamų dujų kainą. „Litesko“ atstovas Nerijus Mikalajūnas BNS sakė, kad kainą prašoma didinti nuo 1 iki 1,5 euro už kubą (be PVM). Kitų miestų gyventojai, dujas vartojantieji tik maisto ruošai, dabar moka 0,66 euro.

Vienintelei dujų tiekėjai Druskininkams bendrovei „Haupas“ ir dujas vartotojams parduodančiai įmonei „Druskininkų dujos“ susitarus dėl kiek mažesnės dujų kainos, tai neišprendė Druskininkų vartotojams tiekiamų dujų kainos problemos. „Haupo“ atstovas teigia, kad įmonės veikla nebetenka prasmės, o „Druskininkų dujos“ tikina, kad net ir su mažesne kaina įmonei gresia bankrotas.

Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai šilumos tiekimo įmonei „Vilniaus energija“ pradėjus pirkti pigesnes dujas iš bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, šiluma kovo mėnesį neatpigo - atvirkščiai, ji išaugo beveik 7 proc. Bendrovės atstovas sako, kad kainoje jau atsispindi iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo perkamos brangesnės dujos. „Nuo kovo 1-os dienos kainoje ėmė atsispindėti privalomai iš SGD terminalo perkamos dujos.

  Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai šilumos tiekimo įmonei „Vilniaus energija“ iki šiol nepasirinkus gamtinių dujų tiekėjo ir dujas perkant brangiau biržoje, energetikos ministras tokią situaciją vertina neigiamai.   „Kaip rodo kitų miestų pavyzdžiai, konkursus dėl dujų pirkimo galima baigti sklandžiai ir laiku, o vartotojai tuose miestuose už dujas jau moka mažiau. Vienintelė „Vilniaus energija“ vilkina konkursą dėl neva neaiškių sąlygų.

Tikriausiai ne vienas esame patyrę, kad atsukus karšto vandens čiaupą, iš jo ilgokai bėga drungnas vanduo. Tokiu atveju padeda tik vienas vaistas – nekreipti dėmesio į sparčiai besisukantį skaitiklį ir kantriai laukti, kol atvėsęs vanduo išbėgs iš vamzdžių... Jei tai nutinka retkarčiais, paprasčiausias būdas kreipti dėmesio. Tačiau jei tai kartojasi nuolat, nori nenori imi galvoti, kiek pinigų kartu su vandeniu išteka lauk. Taip nutiko ir viename sostinės mikrorajone gyvenančiai jaunai šeimai.

Sostinę šildanti bendrovė „Vilniaus energija“ teigia, kad dėl mažesnio šilumos suvartojimo, kurį lėmė šiltesni orai ir mažesnių šilumos kainų, vilniečius pasieks apie 35 procentais mažesnės nei prieš metus sąskaitos už gruodžio mėnesį. Bendrovės skaičiavimu, senos statybos daugiabučiuose, kuriuose gyvena daugelis vilniečių, 60 kv. metrų ploto buto šildymui gruodžio mėnesį vidutiniškai buvo suvartota apie 1153 kWh. Šis kiekis šilumos vilniečiams vidutiniškai kainuos apie 305 litus.

Vilniaus centre gyvenantis pensininkas jau daugelį metų veltui kovoja, kad jo butas būtų šildomas taip, kaip reikia. Kai kaimynai apačioje atliko šildymo sistemos rekonstrukciją, vilniečio namuose per šalčius būna vos keli laipsniai šilumos, skelbia šeštadienio ,,Lietuvos rytas". Dienraščio teigimu, J.Basanavičiaus gatvės 6-ojo namo gyventojui Vytautui Vieliui šalčiausia savaitės diena yra sekmadienis, nes tada nedirba drabužių parduotuvė pirmajame namo aukšte, o pardavėjos užsuka radiato...

Vakar premjeras Andrius Kubilius per radiją pareiškė, kad jo inicijuotos diskusijos „tam tikra dalimi“ paskatino „Vilniaus energiją“ net 30 procentų sumažinti sostinės gyventojams sąskaitas už šildymą. Tik pamiršo pridurti, kad gyventojams už viską teks susimokėti po savivaldybių rinkimų. Premjeras varžosi su oru „Gerai yra tai, kad šilumos tiekėjai jau pradeda reaguoti. Ir tas „Vilniaus energijos“ pareiškimas, kad sąskaitos už šildymą sausį bus 30 proc.

Kad brangs centrinis šildymas, visi gyventojai žinojo, tačiau kad šilumos energijos bus vis daugiau sunaudojama ir atšilus orams, niekas nesitikėjo, rašo „Lietuvos žinios“ . Gyventojams už viską reikia susimokėti. Atsakomybės niekas neprisiima, kaltė verčiama ant nebylių senų ir kiaurų būstų sienų. Artėjant sąskaitų apmokėjimo už sausio mėnesio šildymą terminui sujudo visi nuo centralizuotos šilumos tiekėjų priklausantys vartotojai.

Muštynės dėl valdžios Vilniuje – vis nuožmesnės. Nesikeičia tik metodai – politikai vieni kitus kaltina korupcija. Vakar surengtas dar vienas peštynių raundas, rašo „Vilniaus diena“.Vilniaus mero Juozo Imbraso kantrybė plyšo – jis paprašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sustabdyti valdančiosios koalicijos griovimą ir jos narių papirkinėjimą.

Vilniaus meras Juozas Imbrasas tvirtina, kad artėjantį šildymo sezoną vilniečiams kainos už šilumą nedidės, o dar labiau pabrangsiančios gamtinės dujos privers „Vilniaus energiją“ nebešvaistyti šilumos.