„Komisija traktuoja, kad nepriemokos susidarė dėl šilumos tiekėjų kaltės, todėl pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių aprašą, nepriemoka gali būti skaičiuojama tik už paskutinius du mėnesius, neskaičiuojant delspinigių. Todėl vartotojai nėra skolingi UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Litesko“ ir neturi mokėti. Jeigu vartotojai jau yra susimokėję, šia suma jiems turės būti sumažintos ateinančių laikotarpių sąskaitos“, - pranešė komisija.
Rugpjūčio pradžioje „Vilniaus energija“ pranešė, kad sostinėje vartotojai už karštam vandeniui ruošti sunaudotą energiją, viršijusią normas, turės sumokėti 505 tūkst. eurų, o „Litesko“ vartotojai - dar 416 tūkst. eurų.
Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius taip pat tvirtino, kad bendrovių pateiktos sąskaitos - nepagrįstos.
„Vartotojams kažkodėl tik dabar buvo pateiktos sąskaitos su nepriemoka už visus penkerius metus. Mūsų vertinimu, nepriemoka vartotojams gali būti skaičiuojama tik už ne ilgesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį, neskaičiuojant delspinigių, todėl reikalavimai susimokėti už penkerius metus yra nepagrįsti. Vartotojai nėra skolingi „Litesko“ ar „Vilniaus energijai“ ir mokėti neturi“, - pranešime spaudai sakė V.Macevičius.
„Vilniaus energijos“ ir „Litesko“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas BNS teigė, kad bendrovės tarsis su teisininkais, kaip įgyvendinti ankstesnius teismų sprendimus, kuriais buvo nurodyta pateikti sąskaitas už gyvatuką vartotojams.
„Po šio Kainų komisijos sprendimo pradėjome konsultacijas su teisininkais, kurių tikslas yra išsiaiškinti, kaip šiomis sąlygomis mes galime įgyvendinti teismo sprendimą, kuris nurodo tas sąskaitas nusiųsti vartotojams“, - kalbėjo N.Mikalajūnas.
Vilniuje vidutiniškai 7,5 euro didesnės sąskaitas gaus apie trečdalis „Vilniaus energijos“ klientų, o „Litesko“ - nuo 6,1 iki 30,26 euro didesnes sąskaitas - apie 50 proc.
Lietuvos teismai, kurių sprendimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 metų vasarį atsisakė peržiūrėti, įpareigojo bendroves tokias sąskaitas vartotojams pateikti.
