Kad brangs centrinis šildymas, visi gyventojai žinojo, tačiau kad šilumos energijos bus vis daugiau sunaudojama ir atšilus orams, niekas nesitikėjo, rašo „Lietuvos žinios“ .
Gyventojams už viską reikia susimokėti. Atsakomybės niekas neprisiima, kaltė verčiama ant nebylių senų ir kiaurų būstų sienų. Artėjant sąskaitų apmokėjimo už sausio mėnesio šildymą terminui sujudo visi nuo centralizuotos šilumos tiekėjų priklausantys vartotojai.
Kai kurių senos statybos daugiabučių namų gyventojai tokių sumų už šildymą nebuvo regėję net pačią šalčiausią žiemą. Naujos statybose būstuose gyvenantys žmonės džiaugiasi šiltos žiemos metu galintys sutaupyti.
Faktai
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, naujos statybos kokybiški namai sunaudoja mažiausiai energijos. Tokių butų Lietuvoje yra 32 tūkst., juose gyvena 0,09 mln. gyventojų ir jie už vieno kvadratinio metro ploto šildymą vidutiniškai moka 1,27 Lt.
Šiek tiek senesnės statybos ir kitų kiek nors taupančių šilumą butų šalyje yra 121 tūkst. Juose gyvena 0,36 mln. gyventojų, kurie atitinkamai už šilumą moka po 2,38 Lt.
Daugiausia šalyje yra senų daugiabučių – net 390 tūkst. butų, kuriuose gyvena ir daugiausia gyventojų – 1,17 mln. Jie už šildomą kvadratinį metrą moka 3,98 Lt.
Nemaža dalis gyventojų, 0,47 mln., gyvenančių senos statybos ir labai prastos šiluminės izoliacijos namuose, už vieno kvadratinio metro šildymą moka net 5,57 Lt.
Jeigu žmogus gyvena tokiame 60 kv. metrų ploto bute, tai per mėnesį už šildymą pakloja apie 350 Lt. Tuo metu naujos statybos bute už tokio pat ploto šildymą vidutiniškai mokama tik apie 80 Lt.
Didžiausia našta krinta ant mažiausias pajamas gaunančių gyventojų, kurie nuo senų laikų gyvena senuose butuose. Todėl, anot butų savininkų, belieka tokius butus parduoti, nors ir tai padaryti darosi vis sudėtingiau.
„Taip gyventi neįmanoma“
Sostinės Karoliniškių mikrorajono L. Asanavičiūtės gatvės 38 namo gyventojai nustebo neseniai gautose „Vilniaus energijos“ sąskaitose išvydę didesnį nei visada sunaudotos šilumos energijos kiekį ir atitinkamai didesnę už suteiktą paslaugą kainą.
Praėjusių metų gruodžio mėnesį moteris, gyvenanti trijų kambarių bute, vien tik už šildymą mokėjo apie 180 Lt, o sausį ši suma pašoko iki beveik 250 Lt.
Hidrometeorologų duomenimis, vidutinė praėjusių metų gruodžio mėnesio temperatūra siekė vos minus 0,4 laipsnio, o šių metų sausio – minus 1,7 laipsnio.
Dviejų kambarių naujos statybos bute gyvenanti vilniečių šeima praėjusių metų gruodį ir šiemet sausį už šildymą mokėjo beveik vienodai – apie 40 Lt.
Patys galintys savo buto šilumą reguliuoti vilniečiai sako, kad net užsukus šildymą patalpose buvo per šilta, teko jas vėdinti vis dažniau atidarant langus.
Švaistoma brangi energija
Bendrovės „Vilniaus energija“ atstovas spaudai Nerijus Mikalajūnas sakė, kad kiekvienas namas, šiuo atveju senos statybos, vartoja šilumos energijos tiek, kiek namo administratorius, susitaręs su jo gyventojais, nusprendžia tos šilumos paimti.
Anot jo, pagrindinė ir didžioji problema yra ta, kad seni namai sunaudoja didelį kiekį energijos, nes ji paleidžiama vėjais per kiauras sienas ir langus.
„Už dujas mokame daugiau negu vokiečiai, o šilumos naudojame daugiau negu švedai, kurie gyvena šiaurėje“, – pabrėžė N. Mikalajūnas.
