Nature Climate Change

Naujausia tyrėjų studija rodo, kad mažėjančios atsinaujinančių energijos išteklių kainos ir sparčiai didėjančios investicijos į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, iškastinio kuro pramonę, kurioje yra sukaupta trilijonai dolerių kapitalo, gali palikti energetiniame užribyje ir sukelti naują pasaulinę finansų krizę.

Postdamo universiteto klimato kaitos instituto mokslininkai priėjo išvados, kad puse laipsnio pakilusi globali temperatūra sustiprino ekstremalias oro sąlygas, kurios formuojasi visoje mūsų planetoje. Stiprios liūtys, žaibai ar užsitęsusi kaitra – visa tai yra klimato kaitos pasekmė. Straipsnį mokslininkai publikavo žurnale „Nature Climate Change“. Siekdami nustatyti priežastį ir išvengti galimų neapibrėžtumų mokslininkai išstudijavo ilgamečius meteorologinius matavimus.

Prancūzų zoologai, tyrinėjantys imperatoriškųjų pingvinų populiaciją Antarktidoje, perspėja, kad iki šio amžiaus pabaigos jų skaičius katastrofiškai sumažės. Priežastis - klimato kaita. Savo tyrimų rezultatus mokslininkai paskelbė žurnale „Nature Climate Change“. Imperatoriškieji pingvinai labai priklauso nuo jūrinių Antarktidos ledynų, o ledo dangos mažėjimas dėl klimato atšilimo iki 2100 metų daugiau nei dvigubai sumažins dabartinę šių paukščių populiaciją, sakoma tyrimo išvadose.

Pasaulinis atšilimas labiau veikia Arktį nei labiau į pietus esančius pasaulio regionus, teigiama D. Britanijos mokslininkų tyrimo išvadose. Jo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature Climate Change“. Ekseterio universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad pasaulinis atšilimas sumažino ekstremaliai šaltų žiemų Šiaurės pusrutulyje riziką. Taip pat teigiama, kad rudens ir žiemos dienos tampa šiltesnės, ir jas vis sunkiau atskirti sezoniškumo požiūriu.

Ledo danga Vilkso (Wilkes) žemėje Rytų Antarktidoje yra kur kas labiau pažeidžiama, nei buvo manoma iki šiol, teigia mokslininkai. Pasak jų, vadinamojoje poledinėje Vilkso įduboje susikaupusi milžiniška ledo masė dabar laikosi sausumoje tik dėl nestabilaus ledo „kamščio“, sulaikančio jos slinkimą į vandenyną. Jeigu šis „kamštis“ dėl tolimesnio oro ir vandens šiltėjimo išnyks, Vilkso žemės ledo danga nesustabdomai ims slinkti į Pietų vandenyną, praneša „Dailymail.co.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato keitimosi nuostolių, patiriamų Europoje dėl potvynių, apimtys iki 2050 m. išaugs 2 kartus. Tarptautinio taikomosios sisteminės analizės instituto (IIASA), Aplinkos tyrimų instituto Amsterdame (Nyderlandai) ir kitų Europos mokslo centrų duomenimis, Europoje artimiausiais dešimtmečiais smarkiai išaugs niokojančių potvynių skaičius.

Jūrų pakrantėse įrengti vėjo jėgainių parkai gali susilpninti uraganinius vėjus, mano JAV mokslininkai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature Climate Change“. Tyrėjai tokią išvadą priėjo atlikę visą eilę skaičiavimų, kurių pagrindu buvo sukurti kompiuteriniai modeliai. Jie rodo, kad tam tikrose jūrų pakrančių vietose pastatytos vėjo jėgainės galėtų ne tik padidinti elektros energijos gamybą, bet ir gerokai susilpninti nuo jūros artėjančius uraganus.

Naujausi tyrimai prognozuoja, kad aktyviausi „El Ninjo“ (isp. El Niño) reiškiniai greitai gali pradėti reikštis kas 10, o ne kas 20 metų, kaip pasitaikydavo anksčiau. Dėl to kaltas vis šiltėjantis vanduo Ramiojo vandenyno rytinėje dalyje. „El Ninjo“ yra šiltoji Ramiojo vandenyno ilgalaikio klimato ciklo fazė. Šis reiškinys įvyksta dėl besikeičiančios vėjo krypties. Dėl jo paprastai į vakarus stumiamas paviršinis (šiltas) jūros vanduo pradeda plūsti į rytus.

Europoje dėl besikeičiančio klimato didėja mirtingumas: per praėjusius 30 metų kelis kartus išaugo žmonių, mirusių dėl ekstremalių orų – neįprastų karščių ar didelio speigo – skaičius, sakoma Švedijos mokslininkų atlikto tyrimo išvadose. Pasak tyrėjų, bet kokia tolimesnė klimato kaita Europoje dar labiau padidins prie to neprisitaikiusių žemyno gyventojų mirtingumą.

Pasaulinis vandenynas neapsaugos planetos nuo šylančio klimato, tvirtina JAV mokslininkai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature Climate Change“. Tyrimo autoriai tvirtina, kad tai susiję su pasaulinio vandenyno rūgščių ir šarmų pusiausvyros (pH) pokyčiais. Jūrų vanduo tapo rūgštesnis, todėl planktonas ėmė gaminti mažiau dimetilsulfido.

„Galėtume iš naujo užšaldyti Arktį – tai nesunkiai įmanoma ir net kainuotų ne itin daug, - pareiškė Harvardo universiteto taikomosios fizikos mokslininkai. – Tai pajėgtų bet kuri turtingesnė valstybė. Vienintelis klausimas – ar to tikrai reikia?“ Arkties ledynai pasiekė rekordines „žemumas“ – šios vasaros pabaigoje susitraukė iki neregėtai mažos teritorijos. Dabar šiaurinio poliaus ledo kepurė prilygsta tik pusei devintame dešimtmetyje Arktį gaubusios ledo kepurės.

Šiemet į atmosferą bus išmestas rekordinis kiekis anglies dioksido – 35,6 mlrd. tonų. Tai net 2,2 mlrd. tonų daugiau nei 2010-aisiais, kai buvo užfiksuotas ankstesnis rekordas. Rekordinį kiekį daugiausia lems padidėjęs išmetamo anglies dioksido kiekis Indijoje ir Kinijoje, remdamasi žurnalo „Nature Climate Change“ informacija praneša „RIA Novosti“. Rekordinių metų nepadėjo išvengti nei ekonomikos krizė, nei galiojantys įsipareigojimai sumažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.

Nors daugelis mano, kad pasaulinis atšilimas prasidėjo 8-ąjį XX amžiaus dešimtmetį, naujas vandenyno temperatūrų kaitos tyrimas atskleidė, kad klimatas šilti pradėjo dar XIX a. pabaigoje. Scrippso okeanografijos instituto San Diege (JAV) mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai liudija, kad Ramusis vandenynas šilti pradėjo dar XIX a. antrojoje pusėje, o tai esą reiškia, kad klimato permainos Žemėje yra prasidėjusios kur kas anksčiau, nei manoma, skelbia Dailymail.co.uk.