Atsižvelgiant į dabartines pasaulines investicijas ir mažai anglies dioksido sukuriančių technologijų ekonominius pranašumas yra labai tikėtina, kad iki 2035 metų matysime staigų iškastinio kuro poreikio mažėjimą.
Akademikai, aktyvistai ir investuotojai šį reiškinį vadina „anglies burbulu“, kadangi iškastinio kuro turtas šiuo metu yra pervertintas, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu pasaulis turės drastiškai sumažinti išmetamųjų šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų kiekį.
Naujausia studija, kuri buvo paskelbta žurnale „Nature Climate Change“, rodo, kad staigus iškastinio kuro kainų kritimas sukels šio burbulo sprogimą. Ir, atsižvelgiant į dabartines energijos vartojimo tendencijas yra labai tikėtina, kad toks iškastinių kuro šaltinių kainų kritimas įvyks dar iki 2035 metų.
Taip pat tyrimo išvados rodo, kad sparčiai mažėjantis iškastinio kuro poreikis daugiau nepriklauso nuo stiprios šalių politikos ir daromų veiksmų pasaulyje. Vietoj to, autorių išsamiuose modeliavimuose nustatyta, kad iškastinio kuro paklausa vis tiek mažės, net jei didžiosios valstybės (pavyzdžiui JAV, kurioje Trump‘as itin stengiasi remti iškastinio kuro pramonę aut. past.) neprisiims naujos klimato politikos įsipareigojimų arba pakeis kai kuriuos anksčiau priimtus įsipareigojimus. Taip yra todėl, kad pažangios, energijos efektyvumą didinančios atsinaujinančios energijos technologijos bei jų kainų nuosmukis daro mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančią energiją daug ekonomiškesnę bei techniškai patrauklesnę.
Dr. Jean-François Mercure, mokslininkas besidarbuojantis Radboudo ir Kembridžo universitetuose bei pagrindinis šio tyrimo autorius „Guardian“ teigė, kad „tai jau vyksta. Vykdant didesnę vyriausybių politiką, tai vyks dar greičiau. Tačiau ir be stiprios (klimato aut. past.) politikos tai vyksta – tam tikru laipsniu, bet to jau nesustabdysim. Bet jei žmonės nustos savo lėšas investuoti į iškastinio kuro pramonę (įvairūs tiesioginių investicijų ir pensijų fondai aut. past.), jie gali sumažinti savo nuostolius.“
Pereidami prie mažesnį anglies dioksido kiekį į aplinką išskiriančių energijos šaltinių, bendrovės ir investuotojai galėtų pasinaudoti šiuo metu vykstančiu pereinamuoju laikotarpiu. Tai būtų geresnis sprendimas nei bandymas kovoti su augančiomis tendencijomis. Mercure teigė, kad iškastinio kuro bendrovės greičiausiai pasirinks aršią kovą dėl likusios rinkos, nei reikšmingas investicijas ir perėjimą į atsinaujinančių energijos šaltinių rinką.
Tyrimo bendraautorius prof. Jorge Viñuales teigė: „Priešingai nei tikisi investuotojai, iškastinio kuro pramonė ir jos finansinės lėšos gali atsidurti nepavydėtinoje situacijoje net ir be naujų klimato politikos sprendimų.“
Visgi, Mercure taip pat perspėjo, kad, norint išvengti blogiausio klimato kaitos poveikio, stebimas perėjimas vyksta per lėtai. Nors mažos anglies dioksido ekonomikos trajektorija ir toliau kils į viršų, įgyvendinti Paryžiaus susitarimą reikės daug stipresnių šalių vyriausybių veiksmų ir naujų politikos krypčių.
Šiame tyrime remiamasi politikos ir ekspertų požiūriu, kad dabar ekonomika ir technologijos skatiną kovą su klimato kaita labiau nei politiniai veiksmai. Buvusi Jungtinių Tautų klimato vyriausioji pareigūnė, praėjus metams po to, kai Donald‘as Trump‘as pranešė apie JAV pasitraukimą iš Paryžiaus susitarimo, teigė: „Yra didelis skirtumas tarp klimato kaitos ekonomikos ir klimato kaitos politikos. Ar Trump‘as stengiasi sustabdyti tokią pažangą (verslą, mažai anglies dioksido išmetančių technologijų pažangą aut. past.)? Aš taip nemanau.“
Frédéric Samama, didžiausio Europos investicinio fondo „Amundi“ valdytojas, taip pat mano, kad investuotojai jau pasiekė „kritinį tašką“, nes jie, vykdydami savo investicinio portfelio valdymą, atsižvelgia į šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų faktorių. Kiek anksčiau jis „Bloomberg“ teigė, kad „klausimas dėl klimato kaitos nebuvo jų dėmesio centre, bet tik iki šiol.“
„Nature Energy“ prognozuojama, kad pasaulinė energijos paklausa, nepaisant gyventojų ir pajamų augimo bei bendrai didėjančios pasaulio ekonomikos, 2050 metais bus 40 % mažesnė nei yra šiandien. Pasak tyrėjų, toks scenarijus užtikrintų, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas ir pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 ° C.
