Šis pastebėjimas, paskelbtas žurnale „Nature Climate Change“, yra paremtas 43 valstybių duomenimis apie gyventojų mirtis nuo 1991 m. iki 2018 m. Vidutiniškai 37 proc. visų mirčių, susijusių su karščiu, gali būti laikomos klimato krizės padariniais.
Žinoma, lyginant skirtingus regionus ir konkrečias vietoves, yra pastebima nemažai statistinių skirtumų, tačiau daugelyje vietovių šis skaičius yra daug didesnis. Dėl klimato pokyčių sukelto karščio daugiausiai žmonių miršta Pietų Amerikoje ir Pietryčių Azijoje.
Štai, pavyzdžiui, Ekvadore ir Kolumbijoje šis skaičius siekia net 76 proc. Yra nemažai skirtumų ir tarp didžiųjų pasaulio miestų. Niujorke ir Čilės sostinėje Santjage šis procentas yra panašus. Šiuose miestuose nuo klimato kaitos sukelto karščio kasmet miršta atitinkamai 144 ir 136 asmenys.
Globalinis atšilimas turi daugybę poveikių žmogaus sveikatai. Vienas jų – dėl karščio žmogus tampa daug mažiau atsparus ligoms. Norėdami atskirti, kurios mirtys buvo sukeltos globalinio atšilimo, o kurios – kitų veiksnių, mokslininkai tyrė oro sąlygų scenarijus, kuriuose nebuvo jokių žmogaus sukeltos klimato kaitos poveikių, taip pat jie nagrinėjo kaip šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas paveikė tikrąjį klimatą. Surinkę šią informaciją, jie sugebėjo atskirti, kurios mirtys yra klimato kaitos padariniai.
„Mes prognozuojame, kad su karščiu susijusių mirčių skaičius ir toliau augs, jeigu mes nekovosime su klimato kaita arba prie jos neprisitaikysime. Iki šiol vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo vos apie 1℃, o tai yra tik maža dalelė to, ką galime patirti, jei išmetamų teršalų kiekis ir toliau nebus kontroliuojamas“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė dr. Ana M. Vicedo-Cabrera iš Berno universiteto.
Tyrimo rezultatai parodė, kad klimato kaitos poveikis jau dabar yra didesnis, nei mes suvokiame ar pripažįstame, todėl norint sustabdyti globalinį atšilimą, pasaulio lyderiams reikia imtis ambicingų projektų. O siekiant sumažinti dėl klimato krizės padidėjusią riziką žmogaus gyvybei, reikia gerinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemą.
Nors tyrime yra pateikiama daug įdomių įžvalgų, tyrėjai pripažįsta ir savo darbo trūkumus: mokslininkai nagrinėjo tik nedidelio valstybių skaičiaus tendencijas, o duomenys iš kai kurių Afrikos ir pietų Azijos regionų, kur klimato krizė turėjo ir daugybę kitų tragiškų pasekmių, buvo labai riboti.
„Tai yra didžiausias dabar kylančio klimato kaitos pavojaus sveikatai tyrimas. Žinutė yra aiški: klimato kaitos tragiškos pasekmės bus matomos ne tik ateityje – kiekvienas žemynas jau dabar patiria baisius žmogaus veiklos padarinius mūsų planetai“, – sakė vyriausiasis tyrimo autorius profesorius Antonio Gasparrini iš Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos. „Privalome veikti dabar.“
