nafta

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ šiemet gavo 30,1 mln. eurų pajamų – 24,2 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį (39,7 mln. eurų).  Vien šį birželį įmonės pajamos siekė 5,8 mln. eurų – 6,5 proc. mažiau nei 2020 metų birželį (6,2 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius finansinius rezultatus pranešė „Klaipėdos nafta“. Naftos terminalų šių metų sausio-birželio pajamos buvo 10,8 mln. eurų – 33,3 proc.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ ir energetikos ministras Dainius Kreivys ketvirtadienį Mažeikiuose pasirašė ketinimų protokolą dėl „Orlen“ investicijų į naftos perdirbimo gamyklą.  Anot „Orlen“, planuojamos investicijos gerokai – nuo 73 proc. iki 86 proc. – padidins didelio pelningumo naftos produktų perdirbimą. „Investicijos į naftos perdirbimo gilumo didinimo proceso įdiegimą Mažeikių gamykloje padidintų bendrovės pelną ir sustiprintų jo stabilumą.

Baltarusija keturioms paroms stabdo rusiškos naftos tranzitą „Družba“ vamzdynu Lenkijos kryptimi. Skelbiama, kad tranzitas stabdomas planuotiems darbams naftotiekyje atlikti. „Šiandien nuo 12 val. [Baltarusijos magistralinių naftotiekių operatorė] „Gomeltransneft“ 96 valandoms sustabdys transportavimą Adamova Zastava [Lenkijoje] kryptimi, kad atliktų planuotus įprastinius darbus Baltarusijos „Družba“ ruože“, – pranešė „Transneft“ atstovas spaudai Igoris Deminas.

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau. Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pranešė, kad klimato kaitos planai turėtų būti įgyvendinti iki 2050 metų. Ekonomisto teigimu, šis sprendimas lems, kad Vakarų šalys stabdys naftos gavybą, o Rusija ir kitos Rytų šalys didins įtaką naftos rinkoje, todėl nafta brangs. Tad Lietuva jau šiandien turėtų skatinti elektromobilių pirkimą.

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose per kelerius metus žada investuoti daugiau nei 1 mlrd. zlotų (apie 220 mln. eurų) – investicijos bus kur kas didesnės, nei skelbta anksčiau, sako „Orlen Lietuvos“ vadovas.

Naftos kainoms šią savaitę pirmą kartą nuo pandemijos pradžios perkopus 70 JAV dolerių už barelį ribą, įtaka kainoms degalinėse gali pasijusti gana greitai, tačiau rinkoje matoma ir padidėjusi konkurencija, kuri kainų augimą gali apriboti, sako ekspertai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad mažmeninės kainos į naftos kainų svyravimus Lietuvoje įprastai reaguoja greitai. „Kainos pakankamai greitai reaguoja.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) šią savaitę nusprendė, kad apie taršos incidentą Būtingės terminale ministerijai pranešęs Aplinkos apsaugos departamento specialistas Donatas Bagočius nuo pareigų buvo nušalintas neteisėtai.

Etaloninių rūšių naftos kainos penktadienį toliau kyla, reaguodamos į OPEC+ sprendimus, o išvakarėse WTI rūšies naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2019 metų balandžio mėnesio. OPEC+ priklausančių šalių ministrai netikėtai nusprendė nedidinti naftos gavybos apimčių balandžio mėnesį 500 tūkst. barelių per parą, tuo metu Saudo Arabija dar mėnesiui pratęsė savanoriškai prisiimtą naftos gavybos sumažinimą 1 mln. barelių per parą, žadėdama grąžinti šias apimtis į rinką, kai tai bus tinkama.

Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis Lietuvos naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovę „Orlen Lietuva“, bando sumažinti priklausomybę nuo naftos iš Rusijos, kuri kol kas yra pagrindinė žaliavos tiekėja jo gamykloms.

Nuo šio mėnesio Baltarusija per Lietuvą nusprendė jau nebeeksportuoti naftos produktų. Labiausiai Minsko naftos tranzito kranelio užsukimas smogs „Klaipėdos naftai". O naftos produktus iki uosto vežę Lietuvos geležinkeliai taip pat jau žvalgosi, kuo pildys tuštėjančius sąstatus. Tiesa, Minskas bandydamas taip atkeršyti mums už sankcijas, panašu, labiausiai šovė sau į koją.

Per gruodį įvykusį incidentą Būtingės terminale, kai į Baltijos jūrą išsiliejo naftos, aplinkai padaryta beveik 152 tūkst. eurų žala, tačiau ši suma dar gali būti tikslinama. Tai penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), atlikęs „Orlen Lietuvos“ valdomo Būtingės terminalo patikrinimą. Anot departamento, į Baltijos jūrą išsiliejo 2,8 tonos naftos. „Visa medžiaga perduota Klaipėdos prokuratūrai, tyrimas dar neužbaigtas.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) dar neturi informacijos, kiek į Baltijos jūrą išsiliejo naftos, kai gruodžio pabaigoje nutrūko žarna Lenkijos koncernui „Orlen Lietuva“ priklausančiame Būtingės terminale.   „Žarna dar nėra rasta. (...) Ji šiuo metu yra kažkur jūroje, todėl mes negalime kalbėti apie tyrimo baigtį“, – Seime žurnalistams sakė AAD direktorė Olga Vėbrienė.  „Pagal techninę specifikaciją mes galime spėti, žinome, kiek gali būti toje žarnoje teršalų.

Praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale į Baltijos jūrą išsilieję keli šimtai litrų teršalų, pasirodo, nebuvo vienintelis „Orlen Lietuva“ ir aplinkosaugininkų galvos skausmas. Aiškėja, kad avarijos metu nutrūko ir jūroje dingo žarna su dar dviem tonomis naftos viduje.

Klaipėdos apygardos prokuratūra ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Būtingės terminale į Baltijos jūrą išsiliejusios naftos. „Pirminiais duomenimis, 2020 metų gruodžio 28 dieną į Baltijos jūrą išsiliejo apie 480 litrų naftos. Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti 26 tūkst. eurų“, – rašoma prokuratūros pranešime. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių pažeidimo.

Aplinkosaugininkai, įmonė „Orlen Lietuva“ bei mokslininkai vis dar aiškinasi, kokią žalą gamtai galėjo padaryti pirmadienį iš Būtingės naftos plūduro jūroje išsiliejusi nafta. Incidento dienos duomenis teršalų į vandenį pateko kone dvi tonos, o trečiadienį aplinkosaugininkai jau skelbia, kad į Baltiją pateko tik 480 litrų naftos.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada kreiptis į teisėsaugą dėl incidento, kai Būtingės terminale pirmadienį į Baltijos jūrą išsiliejo nafta. Ministras suabejojo terminalą valdančios Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonės „Orlen Lietuva“ teiginiais, kad į jūrą išsiliejo mažiau nei pusė tonos naftos.  „Pagal aplinkos ministro metodiką iki tonos avarijas likviduoja pati įmonė, virš tonos – valstybė.

Incidentas, kai Būtingės terminale pirmadienį į Baltijos jūrą išsiliejo nafta, yra visiškai suvaldytas, pranešė terminalo valdytoja, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonė „Orlen Lietuva“. Pasak įmonės, incidentas buvo visiškai suvaldytas dėl skubių ir koordinuotų „Orlen Lietuvos“, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų veiksmų. Institucijų vertinimu, išsiliejo 480 litrų naftos, teigia „Orlen Lietuva“. Aplinkos ministerija pirmadienį teigė, kad į aplinką išsiliejo iki 2 tonų naftos.

Iš Būtingės terminalo pirmadienį ištekėjusi nafta išsisklaidė – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras teigia, kad jos dėmių Baltijos jūroje nebėra. Centro viršininkas Eugenijus Valikovas sako, kad laivai bei Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis antradienį neaptiko naftos dėmių ar jos likučių. Tokiu būdu, anot jo, laikoma, teršalų dėmes sunaikino pati gamta. „Išplėstas paieškos rajonas iki galimo maksimalaus dreifavimo atstumo, dėmė neaptikta“, – BNS antradienį sakė E. Valikovas.

Lenkijos kapitalo naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ priklausančiame Būtingės terminale pirmadienį iš pakrovimo plūduro, pirminiais duomenimis, išsiliejo iki dviejų tonų naftos žaliavos, pranešė Aplinkos ministerija.  Pasak jos, ekologinį incidentą tiria aplinkosaugininkai.  Pagal Aplinkos apsaugos agentūros atliktą teršalų dėmės sklaidos prognozę, ši dėmė juda Latvijos teritorinių vandenų link ir per tris artimiausias paras pakrantės nepasieks.

Didžiausios Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftenaja kampanija“ (BNK) antrinė įmonė BNK laikinai stabdo naftos produktų eksportą per „Klaipėdos naftos“ terminalą Klaipėdoje.  Naftos produktai, parduoti ankstesniais sandoriais, toliau bus kraunami Klaipėdoje, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Klaipėdos nafta“. Pasak jos, BNK nurodė informuosianti, kai eksportas bus atnaujintas visa apimtimi.

Baltarusija planuoja per Rusijos Ust-Lugos uostą spalį eksportuoti mažiausiai vieną naftos produktų krovinį, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.  Baltarusija Mozyrio ir Novopolocko gamyklose pagamintus naftos produktus paprastai eksportuoja per  Klaipėdos ir Ventspilio uostus.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino „užsiimti“ krovinių srautais iš Lietuvos ir Latvijos, pareikšdamas, jog dėl to šios Baltijos kaimynės patirs didelių nuostolių. „Kaip jūs man pranešate, beveik 40 proc. vilkikų šiais metais atvyksta iš Lietuvos ir Latvijos. Tai yra didžiulis srautas. Jei mes užsiimsime šiuo srautu, Lietuvos logistikos punktai negaus maždaug ketvirtadalio“, – kalbėjo A. Lukašenka, išklausęs muitinės vadovo Jurijaus Senko ataskaitą.

Muitininkai penktadienį sulaikė eksploatuoti paruoštą naftos ir dujų pramonės įrangą, siųstą į Rusiją. Kaip pranešė Muitinės departamentas, siunta sulaikyta, kadangi prekės yra dvejopos paskirties, ir tokiam eksportui turi būti pateikta eksporto licencija. Be to eksportuojant iš Europos Sąjungos naftos ir dujų pramonėje naudojamus mechanizmus, eksportui yra taikomos atitinkamos sankcijos.

Prie Mauricijaus pakrančių toliau tęsiasi ant seklumos užplaukusio krovininio laivo gelbėjimo operacija. Aiškėja, kad į dvi dalis lūžusį laivą, iš kurio išsiliejo daugiau nei 1000 tonų naftos, iki artimiausio laivų kapinyno teks tempti net apie 5000 kilometrų. Įstabaus grožio Mauricijaus pakrantės peizažą gadina šis į dvi dalis perlūžusio milžiniško krovininio laivo vaizdas. Jis ant koralų rifo užplaukė prieš kiek daugiau nei dvi savaites, o dabar dar ir perlūžo.

Prie įstabaus grožio Mauricijaus salos iš krovininio laivo išsiliejus naftai – ryškėja katastrofos mastas, jau žūsta žuvys, o vietiniai nuo pakrančių renka tonas lipnaus skysčio. Ekologinė katastrofa privertė vietinius susivienyti – Mauricijaus gyventojai net aukoja savo plaukus iš kurių daromos naftos gaudyklės. Mauricijaus gyventojai ant asfalto kloja ilgas čežančias krūvas – tai ir sudžiūvę lapai, ir žmonių plaukai.

Teršalų dėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje lokalizuota, tuo metu į teršalų lokalizavimą jūroje įsijungusios jungtinės aplinkosaugininkų, Karinių jūrų pajėgų štabo, Priešgaisrinės apsaugos tarnybos bei pasieniečių pajėgos, teigia Aplinkos apsaugos departamentas.

Klaipėdos uoste, ties žiemos įlanka, sekmadienį apie 6 val. pastebėta naftos produktų dėmė, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Uosto direkcijos dispečeriai apie įvykį informavo atsakingas institucijas, išsiųstas uosto direkcijos kateris „Zunda“, kuris skirtas teršalams rinkti. Ties žiemos įlanka pastatyta 150 metrų bonų užtvarų, teršalai renkami, sklaida lokalizuota.

Egipte – milžiniškas naftotiekio sprogimas greitkelio pašonėje. Sprogus degios žaliavos vamzdžiui užsiliepsnojo dešimtys ten buvusių automobilių. Įtariama, kad nelaimė įvyko dėl naftos nuotėkio. Kaitrios liepsnos ir milžiniški juodų dūmų stulpai. Neįtikėtinas vaizdas filmuojamas Kairo pašonėje, viename iš pagrindinių į sostinę ir iš jos vedančių greitkelių. Matyti, kaip žmonės toliau nuo gaisro tempia sužeistąjį, o automobiliai tiesiog paskęsta liepsnose.

Sibiro upėje išsiliejęs dyzelinas, pasirodo, Rusijoje buvo ne vienintelė ekologinė katastrofa. Dar gegužės pabaigoje viename Irkutsko naftos kompanijos gręžinyje kilo didžiulis gaisras. Jo greitai ir saugiai pačiai kompanijai užgesinti nepavyko, tad į pagalbą buvo pasitelkta ir kariuomenė su patrankomis. Rusijoje, Irkutsko srityje pragariškai liepsnoja naftos gręžinys. Ir taip jau nuo gegužės 30-osios.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas pasirašė vyriausybės nutarimą, kuriuo įvedamas laikinasis naftos produktų importo draudimas – jis galios iki spalio mėnesio. Dokumentas paskelbtas oficialiame Rusijos teisinės informacijos portale. Nutarimas skelbia, jog iki spalio 1 dienos uždraudžiama importuoti benziną, dyzeliną, kurą laivams, gazolius.

Pasaulinės naftos ir degalų kainos ritasi žemyn bei muša dešimtmečio rekordus, tuo metu Lietuvoje degalų kainos mažėja per lėtai, teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas. S. Gentvilas, krovinių vežėjų asociacija „Linava“ ir Vartotojų teisių organizacijų aljansas kreipėsi į šalies Konkurencijos tarnybą prašydami paaiškinti, kodėl konkurencija degalų rinkoje neveikia, o vartotojai yra verčiami permokėti už perkamą kurą.

Pirmą kartą istorijoje JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos kaina kaina tapo neigiama. „Dow Jones“ teigimu, gegužės mėnesio ateities sandorių WTI naftos kaina Niujorko prekių biržos (NYMEX) aukcione nukrito iki minus 2 JAV dolerių už barelį. Šių sutarčių galiojimas baigiasi antradienį. Tuo tarpu birželio mėnesio ateities sandorių WTI nafta prekiaujama 21,37 JAV dolerio už barelį kaina.

Smukus pasaulinėms naftos kainoms, Lietuvos ekspertai sako, kad  degalų kainos balandžio viduryje pasiekė „dugną“ ir dabar laikosi stabiliai. Jie neprognozuoja, kiek ilgai kuro kainos išliks žemumose.  Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, degalų kainų „dugnas“ Lietuvoje buvo maždaug nuo balandžio pradžios iki Velykų, o dabar jos stabilizavosi.     „Naftos kainos žemesnės negu 30 JAV dolerių už barelį jau visą mėnesį laikosi.

WTI rūšies naftos kaina šiąnakt krito 21 proc. iki 14,47 JAV dolerių už barelį ir beveik dvigubai pigiau kainuoja nei mums aktuali BRENT rūšies nafta, kuri tuo pat metu kainavo 27,37 JAV dolerių už barelį. Tai didžiausias skirtumas tarp savo charakteristikomis panašių naftos rūšių ir rodo didžiules problemas šioje rinkoje naftą išgaunančioms šalims. Taip pat tai rodo, kad dirbtiniai susitarimai negali atsverti rinkos tendencijų, kai pasaulis yra krizėje.

Anglijos ir Nyderlandų naftos milžinė „Royal Dutch Shell“ ketvirtadienį pažadėjo iki 2050 metų tapti neutralia anglies dioksido emisijų atžvilgiu, kaip ir jos varžovė BP, klimato pokyčiams keliant vis didesnę grėsmę energetikos sektoriui. „Visuomenės lūkesčiai sparčiai keičiasi vykstant diskusijoms apie klimato pokyčius“, – sakoma bendrovės vadovo Beno van Beurdeno pranešime.

Pasaulyje vis sparčiau plintant koronaviruso krizei ir tęsiantis didžiausių „juodojo aukso“ gamintojų kainų karui, naftos kainos pirmadienį dar sumažėjo, nusiritusios į žemiausius per 17 metų lygius. WTI rūšies naftos kaina krito 5,3 proc. iki 20 JAV dolerių už barelį, o „Brent“ rūšies naftos kaina nusileido 6,5 proc. iki 23 JAV dolerių už barelį. Tuo tarpu koronaviruso aukų skaičius pasaulyje jau viršijo 30 tūkstančių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad jo šalies ekonomika gali atlaikyti koronaviruso pandemiją ir žemas naftos kainas, nors ši dviguba krizė kelia didžiulį iššūkį jo pažadams sumažinti skurdą ir paskatinti ekonominį augimą. Rusija nuo 2016 metų glaudžiai bendradarbiavo su Saudo Arabijos vadovaujama Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC), siekdama apriboti naftos gavybą ir išlaikyti didesnes žaliavų kainas.

Po naujo Saudo Arbijos „puolimo“ naftos kainų kare, o pasaulio ekonomiką kaustant naujojo koronaviruso pandemijai, naftos kainos tarptautinėje rinkoje trečiadienį krito žemiausiai per pastaruosius 18 metų. Šiaurės jūros „Brent“ rūšies nafta gegužei atpigo 14,7 proc. iki 24,52 JAV dolerio už barelį, pasiekdama nuo 2003-ųjų neregėtas vertės žemumas.

Tarp Rusijos ir Saudo Arabijos kilęs naftos karas greitu metu galimai sumažins ir Lietuvos degalų kainas. Ir esą, nors naftos kainų nuosmukis – galimai artėjančios pasaulinės finansų krizės požymis, Lietuvai bijoti nėra ko. Esą ekonominiams išbandymams šalis pasiruošusi daug geriau nei kad buvo 2009 m. Ar vairuotojams Lietuvoje jau atėjo laikas trinti rankomis dėl sumažėjusių degalų kainų? Naftos karas, kilęs tarp Rusijos ir Saudo Arabijos numušė naftos kainas į dar neregėtas žemumas.

Naftos kainos antradienį atsitiesia po dieną anksčiau patirto didžiulio nuosmukio. Kainų augimą galbūt skatina tai, jog rinkos dalyviai skeptiškai vertina Saudo Arabijos grasinimus staigiai padidinti „juodojo aukso“ gavybą. Be to, daugelis tebesitiki, jog Rijadas ir Maskva atnaujins derybas, rašo agentūra „Dow Jones“. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios pakilo 1,98 JAV dolerio, arba 5,76 proc.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) nesugebėjus susitart su savo sąjungininkais dėl naftos gavybos mažinimo, Saudo Arabija pradėjo kainų karą, dėl kurio naftos kainos kritimas buvo didžiausias nuo 1991 m.  Ekspertai teigia, kad tai be abejonės palies ir Lietuvą – čia greitu metu turėtų kristi degalų kainos, o vėliau gali būti pastebimas ir įvairių prekių pigimas.

Rusijos rublio kursas šalies užbiržinėje valiutų rinkoje pirmadienį pasiekė ketverių pastarųjų metų žemumas. JAV dolerio atžvilgiu rublis nuvertėjo 9,1 proc. iki 74,6 rublio už dolerį, euro – 10,4 proc. iki 85,4 rublio už eurą. Rusijos rubliui skaudžiai smogė naftos kainų griūtis, pirmaujančiai naftos eksportuotojai pasaulyje Saudo Arabijai pradėjus kainų karą.

Naftos kaina kovo 9-osios rytą smuko daugiau nei 30 proc. Tai lėmė faktiškai vienos Rusijos sprendimas atsisakyti OPEC+ šalių siūlymo mažinti gavybą. Absoliuti dauguma naftos gavėjų šalių, koronaviruso iššauktos krizės akivaizdoje, siekė mažinti gavybą, tačiau Kremlius turi tikslų neužleisti strateginių pozicijų JAV.  Naftos kaina naktį iš sekmadienio į pirmadienį krito daugiau nei 31 proc.

Staigi naftos kainų griūtis suteikia Baltarusijai papildomų galimybių derybose su Rusija dėl naftos tiekimo, pareiškė Baltarusijos premjeras. „Tai – papildoma galimybė susitarti su Rusija dėl naftos mūsų perdirbimo gamykloms, nes dabar situacijos naftos rinkoje – visi kitokia nei buvo gruodį ar sausį“, – sakė Sergejus Rumas. Rekordinis beveik 30 proc. naftos kainų kritimas pirmadienį sukėlė grandininę reakciją pasaulio rinkose, nerimaujančiose dėl galimos tarptautinės recesijos.

Naftą eksportuojančių valstybių organizacijai (OPEC) ir jos sąjungininkams – vadinamajai OPEC+ grupei - penktadienį nesugebėjus pasiekti susitarimo dėl tolesnio gavybos ribojimo, Saudo Arabija pradėjo kainų karą, dėl kurio naftos kainos pirmadienį krito daugiau kaip 25 procentais. Gegužės mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina krito 29,9 proc. iki 36,05 JAV dolerio už barelį. O balandžio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina sumažėjo 30,9 proc.

Teismas nutraukė Lenkijos kapitalo naftos perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ ginčą su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) dėl rezervinės galios rinkos tyrimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) trečiadienį bylą nutraukė „Orlen Lietuvos“ prašymu, šalims jį išsprendus bendru susitarimu, BNS pranešė teismo atstovė Sigita Baltaduonė.   VERT BNS pranešė, kad „Orlen Lietuva“ paprašė nutraukti bylą savo iniciatyva, šalys nepasirašė jokio susitarimo.

Lietuvos nuolaidos naftos perdirbimo įmonę Mažeikiuose valdančiam Lenkijos koncernui „Orlen“ padėjo abiejų šalių santykiams, bet nebuvo esminis jų šiltėjimo elementas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžia, kad strateginės įmonės ir dideli investuotojai „vienaip ar kitaip iš valstybės sulaukia tam tikrų nuolaidų arba lengvatų“ nepriklausomai, ar jos kurtųsi Mažeikiuose, ar laisvosiose ekonominėse zonose.

Aleksandras Lukašenka derybose su Vladimiru Putinu dėl geresnių rusiškos naftos ir gamtinių dujų tiekimo sąlygų nieko esminio nepasiekė – naftą iš Rusijos Baltarusijai teks pirkti rinkos sąlygomis, o Minskui tikėtis Rusijos dujų jos vidaus rinkos kainos tikrai neverta. Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ cituoja šalies pirmąjį vicepremjerą Dmitrijų Krutojų, kurio žodžiais, šalies naftos perdirbimo gamykloms rusišką žaliavą teks nuo šiol pirkti pasaulinėmis kainomis.