Naftos kaina naktį iš sekmadienio į pirmadienį krito daugiau nei 31 proc. Tai atsiliepė ir kaimyninės Rusijos valiutos vertei – rublis taip pat stipriai atpigo dolerio ir euro atžvilgiu.
„Bloomberg“ teigimu, tai yra staigiausias naftos kainų kritimas nuo 1991-ųjų, kuomet vyko karas Persijos įlankoje. „Goldman Sachs“ analitikų teigimu, naftos kaina kris ir toliau, gali pasiekti 20-30 dolerių už barelį ribą.
Rusijos rublio vertė taip pat nukrito iki 2016-ųjų lygio, kuomet dėl sankcijų ir naftos kainos kritimo buvo pasiekusi rekordines žemumas.
Isterija akcijų biržose
Prekyba Honkongo akcijų biržoje taip pat prasidėjo masiniu visų akcijų vertės kritimu, išskyrus farmacijos bendroves. Taip prekeiviai akcijomis sureagavo į pranešimus dėl naftos kainų kritimo, koronaviruso grėsmė ir atsiradusio neapibrėžtumo pasaulinėje ekonomikoje.
Rusijoje kovo 9-oji yra nedarbo diena, todėl tikimasi, kad kovo 10-oji rusų akcijų rinkoje taps „kruvinuoju antradieniu“, rašoma BBC.
Rinkose dabar vyksta gryniausia isterija, „RIA Novosti“ pažymėjo „Finam“ analitikas Sergejus Drozdovas, taip pat atkreipęs dėmesį, kad per savo 14 metų darbo praktiką nėra matęs, kad naftos kaina būtų kritusi daugiau nei 30 proc.
Labiausiai dėl tokios panikos tarptautinėje rinkoje šiandien nukentėjo naftos gavybos sektorius. 10 proc. atpigo kinų gigantės „Petrochina“ akcijos. Net 15 proc. atpigo Kinijos nacionalinė ofšorinė naftos korporacija (CNOOC). 5,85 proc. vertės neteko naftos ir chemijos pramonės bendrovė „Sinopec“.
Atpigo ir metalo pramonės, aukštųjų technologijų, žaidimų sektoriaus bendrovių akcijos.
Naftos kainų karas
„The Wall Street Journal“ rašoma, kad naftos kainos paskutinį sykį tokį lygį siekė 2016-aisiais. Leidinyje skelbiama, kad Saudo Arabijos pozicija OPEC+ derybų metu pasižymėjo kietumu ir siekiu atimti Maskvos rinkos dalį, buvo akivaizdžiai nukreiptos prieš Rusiją.
Jau kitą mėnesį Saudo Arabija išaugins savo naftos gavybą iki 10 mln. barelių per dieną, o esant būtinybei yra pasiruošusi ir panaudoti savo maksimalias galimybes – 12 mln. barelių per dieną.
Maža to, tokio staigaus naftos kainos kritimo priežastimi galėjo tapti ir koronaviruso įtaka ekonomikai.
„The New York Times“ tvirtinama, kad Saudo Arabija ir Rusija dar gali pasiekti kompromisą. Tačiau jeigu kritimas ir toliau tęsis, „niekas negali sustabdyti naftos kainų kritimo iki žemiausio bent jau per pastaruosius penkerius metu lygio“. Anot leidinio, toks kritimas pakenks viso pasaulio gamintojams.
Naujasis naftos karas, kurį išprovokavo koronaviruso epidemija, stipriai sumažino šios žaliavos kainas, pažymi ir „The Washington Post“. Leidinyje tvirtinama, kad susitarimas dėl naftos gavybos mažinimo dar gali įvykti kovo pabaigoje. Buvęs „Exxon“ ekspertas Artimųjų Rytų klausimais Ali Khedery savo „Twitter“ žinutė parašė, kad 20 dolerių naftos kaina 2020-aisiais yra realus variantas. Jo teigimu, naftos kainų kritimas sukels „didžiules geopolitines pasekmes“. Jis taip pat perspėjo, kad tai gali būti „pribaigiantis smūgis“ tokioms šalims, kaip Iranas ar Irakas, kurios yra itin priklausomos nuo naftos kainų ir tuo pat metu dar susidūrė ir su koronaviruso epidemija.
Kovo 6-ąją Vienoje susitiko OPEC šalių ir Rusijos, Azerbaidžano, Kazachstano (OPEC+) atstovai. Derybų metu turėjo būti pratęsta naftos gavybos mažinimo sutartis: siaučiant koronavirusui COVID-19 ir rinkose vyraujant panikai, tai atrodė logiškas sprendimas.
OPEC siūlė papildomai 1,5 mln. barelių per dieną sumažinti gavybą iki 2020-ųjų pabaigos.
Tačiau šalys pirmą sykį nuo 2016-ųjų nesugebėjo susitarti dėl sutarties, kuri baigiasi kovo 31-ąją, pratęsimo. Sutarties sustabdymo iniciatore tapo Rusija, nepaisant to, kad 90 proc. OPEC valstybių sutiko mažinti gavybą.
Saudo Arabija, kuri pasisako už gavybos mažinimą, po nepavykusių derybų rinkai pateikė rekordines per pastaruosius 20 metų nuolaidas naftai už barelį. Analitikų teigimu, saudiečiai tikisi tokiu būdu priversti Rusiją grįžti prie derybų.
Rusija taip pat turi savų interesų mažinti naftos kainą. Dar vasario mėnesį „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas kreipėsi į šalies prezidentą Vladimirą Putiną. „Reuters“ cituojamame laiške jis rašė, kad galiojantis OPEC susitarimas yra strateginė grėsmė Rusijai ir sukuria išskirtines sąlygas JAV. Amerikiečiai gali ne tik įsitvirtinti rinkoje, tačiau ir „komfortabiliai uždirbti“ iš to. „Rosneft“ tokio laiško egzistavimą pavadino gandais, o Kremlius atsisakė komentuoti.
Tačiau būtent I. Sečinas ir tapo „griežtos Rusijos pozicijos“ įkvėpėju derybose, tvirtinama „The Bell“ ir „Bloomberg“. Pastarasis leidinys pažymėjo, kad Rusija, nors ir yra pajėgi įsitraukti į naftos kainų karą, tačiau tik trumpalaikėje perspektyvoje.
Griūties neišvengė ir Europos akcijų indeksai
Pagrindinis Londono akcijų indeksas FTSE 100 sesijos pradžioje krito 8,6 procento.
Frankfurto DAX 30 nusileido 7,1 proc., o Paryžiaus CAC 40 – 7,6 procento.
Milano FTSE MIB sumažėjo beveik 7 procentais.
„Brent“ rūšies naftos kaina Londone krito 20,5 proc. iki 35,98 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies nafta Niujorke atpigo 23,3 proc. iki 31,69 JAV dolerio už barelį.
„Blogiausia tai, jog Saudo Arabija ir Rusija parodė visišką nenorą bendradarbiauti šiuo krizės metu“, – pažymėjo valiutos rinkos maklerio bendrovės „Spreadex“ analitikas Connoras Campbellas.
„Nesugebėję pasiekti susitarimo dėl naftos gavybos mažinimo, saudiečiai sumažino savo naftos kainas labiausiai per mažiausiai 20 metų ir kartu rengiasi didinti gavybą. Taigi jie paruošė dirvą tikram kainų karui su Putino supergalia.“
Bene sparčiausiai pirmadienį smunka naftos bendrovių akcijų kursai, nors didelių kapitalizacijos nuostolių patyrė ir kitos žaliavų bendrovės.
BP akcijų kursas krito 18,69 proc., „Royal Dutch Shell“ – 21,44 proc., o „Total“ – 14,32 procento.
Kasybos sektoriuje „Anglo American“ rinkos vertė sumažėjo 14,5 proc., BHP – 14,6 proc., o „Glencore“ – 13,2 procento.
Plieno milžinės „Arcelor Mittal“ akcijos atpigo 16,2 procento.
