S. Gentvilas, krovinių vežėjų asociacija „Linava“ ir Vartotojų teisių organizacijų aljansas kreipėsi į šalies Konkurencijos tarnybą prašydami paaiškinti, kodėl konkurencija degalų rinkoje neveikia, o vartotojai yra verčiami permokėti už perkamą kurą.
„Degalų mažmeninių kainų rinka ne visada veikia efektyviai ir net pasaulyje naftos kainoms nusiritus iki istorinių žemumų, nematome tų žemumų ir atsiliekame nuo kaimynų. Kas atrodo sąlyginai yra pigu, turėtų būti dar žymiai pigiau. Konkurencijos prižiūrėtojai turėtų žymiai labiau stebėti šią rinką“, – pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje tvirtino S. Gentvilas.
Anot jo, Lietuva yra tarp penkių Europos Sąjungos (ES) valstybių, kuriose naftos kainų smukimas mažiausiai paveikę benzino kainą. S. Gentvilo skaičiavimais, Lietuvoje mokesčiai benzinui gerokai mažesni negu Europoje, bet parduodamo benzino kaina aukštesnė už ES vidurkį.
„Tai rodo, kad arba yra tiekime sudėtingumas, arba prekyboje galimai neefektyvi konkurencija leidžia didinti kainą“, – svarstė S. Gentvilas.
Dyzelino produktai pigo vidutiniškai kaip ir ES, bet išliko sąlyginai brangesni, nes Lietuvoje jie yra pigesni tik dėl mažesnės mokesčių dalies galutinėje kainoje.
„Lietuvoje prekiaujamo dyzelino kaina arti ES vidurkio gal dėl to, kad kiekiai didesni, nes dyzelinių automobilių parkas Lietuvoje didelis, todėl didesnė infrastruktūra leidžia pigiau patiekti šitą kurą“, – teigė S. Gentvilas.
Tačiau jis pabrėžė, kad lyginant Lietuvą ir kaimynines šalis, tiek benzino, tiek dyzelino kainos krito mažiausiai.
Parlamentaro duomenimis, Lenkijoje benzino kaina be mokesčių smuko iki mažiau negu 30 centų už litrą, o tuo tarpu Lietuvoje – iki 43 centų.
„Daugiau negu trečdaliu brangesnis Lietuvoje benzinas negu Lenkijoje, nors iki Naujųjų metų ir vėliau stipriai koreliavo su kaimynais“, – kalbėjo parlamentaras, anot kurio, panaši situacija ir su dyzelinu: Lietuvoje dyzelino kaina išlaikyta ties 54 centais už litrą, Lenkijoje – iki 41 cento, o Latvijoje – iki 33 centų (be mokesčių).
Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidento Romo Austinsko teigimu, logistikos sektoriuje degalų kaina iki 40 proc. lemia galutinę pervežimo kainą.
„Iki šiol Lietuvoje stebime blogą tendenciją, kuomet krentant naftos kainoms degalai pinga lėtai, tuo tarpu brangstant naftai, degalų kainų kilimas būna iškart“, – aiškino jis.
Vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys sako, kad mažmeninėje naftos produktų prekybos rinkoje pastebima nemažai tokių pačių reiškinių, kokie jau daug metų kritikuojami bankų rinkoje. Pasak jo, panašu, kad tiek finansinių paslaugų rinkoje, tiek degalų sektoriuje yra keletas stiprių žaidėjų, kurie iš esmės kontroliuoja „rinkos orą“.
„Matome, kaip mažieji degalinių tinklai nyksta, o stiprieji ir toliau stiprėja (...) Rinkos dalyvių skaičius mažas ir todėl galimi konkurencijos iškraipymai“, – kalbėjo K. Kupšys.
Jis pabrėžė, kad pigiausio kuro – suskystintų dujų – degalų pardavėjų marža ne tik nesumažėjo, bet išaugo beveik trečdaliu – nuo 8,6 cento nuo kovo pradžios iki 11,1 cento už litrą balandžio trečią savaitę.
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė praėjusią savaitę BNS teigė, kad degalų kainos Lietuvoje nukrito labai žymiai, ji neigė, kad maržos didėja.
