nacionalizavimas

Rusijos Dūmoje buvo įtrauktas įstatymo projektas, kuris leistų valstybei nacionalizuoti „nedraugiškų valstybių piliečių turtą“. Kalbama apie tokius turtinius santykius kaip „nekilnojamas ir kilnojamas turtas, piniginės lėšos, indėliai bankuose, vertybiniai popieriai, korporatyvinė teisė, kitas turtas (aktyvai), kurie tiesiogiai ar per tarpininkus priklauso užsienio valstybėms ar asmenims, nurodytiems šios dalies pirmojoje pastraipoje“. Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, priklauso Rusijoje paskel...

Seimo narys Naglis Puteikis ragina nacionalizuoti „Grigeo Klaipėda“, priversti „Grigeo“ akcininkus už nuostolius sumokėti asmeniniu turtu ir pamokyti kitus, potencialiai apie nusikaltimą galvojančius verslininkus.

Trečiadienį Biškeke kilusių riaušių aplinkybėms tirti sudaryta speciali komisija, į kurią įtraukti visų Kirgizijos teisėsaugos institucijų atstovai. Tai žurnalistams pranešė Generalinės prokuratūros pareigūnai. Trečiadienį Biškeke mitingo už didžiausios šalyje Kirgizijos ir Kanados aukso gavybos įmonės "Kumtor" nacionalizavimą dalyviai mėgino jėga įsiveržti į Vyriausybės rūmus. Pastatą saugoję kariškiai buvo priversti panaudoti garsines granatas ir ašarines dujas, kad išvaikytų demonstrantus.

„Ši byla tęsis metų metus“, – taip pareiškė Londone gyvenantis buvęs „Snoro“ banko pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas, kurį mūsų šalies prokurorai įtaria nusikaltimais ir siekia, kad jis būtų kuo greičiau perduotas Lietuvai, rašo „Lietuvos rytas“. „Ar manėte, kad procesas dėl jūsų perdavimo Lietuvai truks taip ilgai?“ – „Lietuvos rytas“ paklausė 37 metų V.Antonovo, kuris jau nuo praėjusių metų lapkričio pabaigos yra įtariamasis „Snoro“ byloje ir Londono teismuose įnirtingai kovoja, ka...

Fukušimos atominės elektrinės operatorė „Tokyo Electric Power“ (TEPCO) perėjo Japonijos valstybės kontrolėn. Šalies vyriausybė perėmė energetikos kompanijos kontrolę mainais į trilijono jenų paramą (12,8 mlrd. dolerių). Lėšas skyrė valstybinis paramos fondas, iš kurio išmokamos kompensacijos, susijusios su Japonijoje įvykusia katastrofa. Šis fondas – pagrindinis TEPCO akcininkas.

Seimo valdantieji jau antrą kartą per šią kadenciją sužlugdė parlamentinės komisijos darbą. Šį kartą jų demaršas buvo nukreiptas prieš tyrimo išvadas „Snoro“ banko nacionalizavimo istorijai ištirti. Kol kas neaišku, kiek iki šių metų galo bankrutuojančiame banke liks turto, kai vien užsienio konsultantams ir bankroto administratoriui jau atseikėta per 100 mln. Lt.

Laikinosios Seimo komisijos, tiriančios „Snoro“ žlugimą, pirmininkas V. Mazuronis Lietuvos banko veiksmus, nacionalizuojant „Snorą“ ir skelbiant jam bankrotą, pavadino skubotais ir nepakankamai motyvuotais. Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko tvirtinimu, sprendimas buvo skubus, bet neskubotas. Su juo „Savaitėje“ kalbėjosi Nemira Pumprickaitė.

Argentinos parlamentas patvirtino prieštaringai vertinamą svarbiausios šalies naftos kompanijos YPF nacionalizaciją.Argentinos vyriausybė tvirtina, kad toks žingsnis būtinas siekiant užtikrinti nacionalinį interesą. Tačiau sprendimas gąsdina užsienio investuotojus, praneša „Panorama“. Nacionalizacijos įstatymą Argentinos parlamentas priėmė triuškinama dauguma, o debatus lydėjo stiprus visuomenės palaikymas.

Bolivijos prezidentas Evo Moralesas pasirašė nurodymą dėl energetikos kompanijos „Transportadora de Electricidad“ nacionalizavimo - 99,94 proc. bendrovės priklauso Ispanijos kompanijai „Grupo Red Electrica de Espana“. Apie tai praneša naujienų tarnyba rbc. Kaip teigiama prezidento nurodyme, „Transportadora de Electricidad“ valdo 73 proc. visų elektros perdavimo linijų Bolivijoje.

Austrijos bankas „Oesterreichische Volksbanken“ perleido valstybei 43,3 proc. savo akcijų, praneša AFP. Sprendimas buvo priimtas per akcininkų susirinkimą, užsitęsusį iki balandžio 27 d. ryto. „Volksbanken“ 2011 metais užfiksavo 1,4 mlrd. eurų nuostolių. Didelė jų dalis susijusi su aktyvų nurašymu Rytų Europoje. Tai trečiasis banko nacionalizavimas Austrijoje per pastaruosius metus.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas užtikrino, kad informacija apie banko „Snoras“ bankrotą nenutekėjo iš centrinio šalies banko. Tai jis antradienį paliudijo Seimo Antikorupcijos komisijai, tiriančiai „Snoro“ žlugimo aplinkybes.

JAV naftos milžinė „Exxon Mobil“ už kompanijos aktyvų nacionalizavimą 2007 metais iš Venesuelos prisiteisė 908 mln. JAV dolerių, praneša BBC. Nepaisant to, ši suma yra maždaug 10 proc. mažesnė, nei kompanija reikalavo. Paryžiaus Tarptautiniai prekybos rūmai nutarė, kad Venesuelos valstybinė naftos kompanija PDVSA buvo įsipareigojusi „ExxonMobil“ po to, kai pastarosios aktyvai buvo nacionalizuoti. Priteista suma mažesnė už Venesuelos rugsėjį siūlytą 1 mlrd. JAV dolerių kompensaciją.

Nusprendus „Snoro“ bankui skelbti bankrotą, pasirinktas optimalus valstybei ir indėlininkams variantas, tvirtina Lietuvos banko atstovas. „Buvo pasirinktas greitas, užtikrintas būdas šitą reikalą greitai sutvarkyti su mažiausiomis valstybės sąnaudomis, ir geriausiu rezultatu indėlininkams“, – sakė Vaidievutis Geralavičius.

Buvęs didžiausias banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas prieš suėmimą interviu „Respublikai“ sakė, kad sprendimas įsigyti „Lietuvos ryto“ akcijų buvo klaidingas. „Manau, kad visa situacija pradėjo rutuliotis tada, kai mes padarėme esminę klaidą – įsigijome „Lietuvos ryto“ akcijų paketą neįtardami, kad dėl to visas mūsų verslas bus sunaikintas“, – teigė V. Antonovas.

Latvijos portalas „Telegraf.lv“, priklausantis Vladimirui Antonovui, publikuoja savo banko „Snoro“ nacionalizavimo versiją, kurioje demaskuojamas kruopščiai parengtas Lietuvos vyriausybės veiksmų planas: Jeigu po to, kas atsitiko Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko finansinei grupei „Snoras“, kas nors vis dar tiki, kad taisyklės visiems yra vienodos, – jie yra išties naivūs.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (LSVVT) atstovauja verslui, todėl nesiima vertinti finansinės rinkos situacijos, susidariusios valstybės institucijoms nacionalizavus banką „Snoras“ – tai teisėsaugos organizacijų veiklos sritis. Tačiau LSVVT siūlo, vertinant susidariusią situaciją, visą dėmesį nukreipti į galimas pasekmes ekonomikai ir būtinus artimiausius sprendimus.

Valstybei nacionalizavus „Snoro“ banką ir pastarojo antrinės įmonės iš dalies kontroliuojamai „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei smarkiai į tai sureagavus, Seime „atgimė“ idėja uždrausti bankams valdyti žiniasklaidos priemones net ir per dukterines firmas. Grupė Seimo narių, kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Arvydu Anušausku, įregistravo atitinkamas įstatymų pataisas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Sauliaus Antanavičiaus straipsnis „Valdžia okupavo „Snorą“. Kas kitas?“ Ilgai miegojusi valdžia ūmai nacionalizavo banką „Snoras“ ir paskelbė taip išgelbėjusi visus nuo didelių nelaimių. Paskui patikslino, kad išgelbėti bus ne visi.

Vyriausybei nacionalizavus banką, žmonių sąskaitose liko įšaldytos socialinės išmokos, atlyginimai ir priteisti alimentai. Nerimas dėl bankų sistemos ateities, prakeiksmai valdžiai ir skaudūs prisiminimai apie „Sekundės“, „Apus“ , „Litimpeks“ ir kitus bankus, 1994–1996 m. pradanginusius apie 1 mlrd. Lt Lietuvos piliečių pinigų, – to šalyje nebuvo maždaug 15 metų.

Policijos žiniomis, nusikaltėliai bando pasinaudoti padėtimi, susidariusia nacionalizavus „Snorą“, ir išvilioti žmonių pinigus. Šiuos kėslus gana išsamiai apibūdina penktadienį, 12.10 val., nutikęs įvykis, teigiama Vilniaus apskrities policijos pranešime. Mandagus vyriškis, telefonu paskambinęs garbaus amžiaus vilnietei, prisistatė „Snoro“ banko darbuotoju, įvardijo prasimanytas savo pareigas „finansų skyriuje“ ir prisistatė Lietuvoje neretai sutinkama Ramanausko pavarde.

Nors bankas „Snoras“ nebuvo pagrindinis šalies bankas, tačiau dėl jo nacionalizavimo ir pinigų klientų sąskaitose įšaldymo, kai kurios verslo įmonės patiria nemažų nuostolių ir neatmeta galimybės bylinėtis su valstybe dėl žalos atlyginimo, praneša LTV „Panorama“.Siuntų gabenimu ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje užsiimanti įmonė „Lex System“ banką „Snoras“ buvo pasirinkusi kaip banką, į kurį inkasuodavo iš pirkėjų surinktus pinigus.

Per vieną dieną tūkstančių Lietuvos gyventojų ateities planai pakibo ore. Valstybei nacionalizavus banką „Snoras“ ir apribojus jo veiklą, daugelis jo klientų susidūrė su finansiniais nepatogumai, o kai kuriems gresia patirti ir nemenkus finansinius nuostolius. Galbūt reiktų skubėti rikiuotis į eilę prie bankomatų, ar geriau ramiai laukti ir nepasiduoti panikai? Visiems, turėjusiems indėlių „Snoro“ banke, ateities perspektyva  vos per vieną dieną apsitraukė migla.

Neeilinis įvykis, kai valstybė nacionalizavo vieną iš šalyje veikusių komercinių bankų, sulaukė didelio visuomenės, verslo atstovų, politikų ir žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos televizija  surengė specialią tiesioginę laidą skirtą banko „Snoras“ situacijai aptarti.

Vakar, lapkričio 16 d., Lietuvos vyriausybės  nacionalizuoto banko „Snoras“ buvęs pagrindinis akcininkas, Rusijos pilietis V. Antonovas atvyko į Rygą aptarti susidariusios padėties. Šią žinią pranešė „Snoro“ kontroliuojamo Latvijos komercinio banko „Latvijas Krajbanka“ valdybos pirmininkas Ivaras Prieditis. Anot I. Priedičio, V. Antonovas išreiškė viltį, kad tikroji tiesa apie„Snoro“ padėtį ir jo veiklą nėra tokia bloga, kaip skelbiama, o tendencijos netrukus paaiškės.

Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui skubos tvarka pateikė šešis teisės aktų pataisų projektus, kurie suteiktų Lietuvos Bankui (LB) ir laikinajam administratoriui „Snorą“ išsklaidyti į „gerąjį“ ir „blogajį“ bankus. Sveikoji „Snoro“ dalis būtų laikinai perduota valdyti laikinajam valstybiniam bankui, o vėliau būtų parduota.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus, komentuodamas banko „Snoras“ nacionalizavimą ir su tuo susijusias peripetijas teigia, kad valstybės vadovai atrodo nėra tikri dėl informacijos, kuria vadovaudamiesi priėmė sprendimus.

(Papildyta 15:46 val.) Seimo koridoriuje užkalbintas M. Zasčiurinskas stebėjosi A. Salamakino paskleista informacija, kad jis turi banko „Snoras“ akcijų. Parlamentaras sakė, kad neprisimena, turi jų ar ne ir turėtų pats pasižiūrėti ir patikrinti šią informaciją. Po kiek laiko M. Zasčiurinskas grįžo ir pats žurnalistams parodė, kad pagal jo pajamų deklaraciją iš 474 mln. litų Snoro banko įstatinio kapitalo jam priklauso 1900 litų, o tai yra labai mažas procentas.

Šios savaitės viduryje „Snoro“ atsargos Lietuvos banke per vieną parą sumažėjo penkis kartus. Todėl Lietuvos bankas ir Vyriausybė buvo priversti trečiadienio vakarą priimti sprendimus dėl šio komercinio banko perėmimo valstybės dispozicijon. Priešingu atveju, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, jau ketvirtadienį „Snoro“ galėjo laukti nemokumas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė palaiko centrinio šalies banko ir Vyriausybės veiksmus perimant banko SNORAS akcijas. Banko SNORAS vadovybės veiksmus ji pavadino įžūlia ataka ne tik prieš Lietuvos bankų sistemą, bet ir Lietuvos žmonių interesus. Tai šalies vadovė pareiškė po ketvirtadienio rytą įvykusio susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi, Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir finansų ministre Ingrida Šimonyte.

Ukrainoje viešintis nušalintas banko „Snoras“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Baranauskas dienraščiui „Respublika“ sakė, kad įvykdytas suplanuotas veiksmas – atimtas jo partnerio Vladimiro Antonovo turtas ir verslas, nes šis žmogus visada kai kam nepatiko Lietuvoje. Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ R. Baranauskas pabrėžė: „Mes netylėsime.

Ketvirtadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė į susitikimą pakvietė apie banko „Snoras“ nacionalizavimą vakar pranešusius premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrą Ingridą Šimonytę ir Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską.

Žinia, kad įvertinusi banko „Snoras“ finansinę būklę, pastarųjų metų veiklos tendencijas ir naujausio patikrinimo rezultatus Lietuvos banko valdyba nutarė bankui paskirti laikinąjį administratorių ir taikyti laikinąsias banko turto apsaugos priemone. Paskyrus laikinąjį administratorių, laikinai sustabdyta banko veikla bus atnaujinta artimiausią pirmadienį.

„Danske“ banko analitikės Violetos Klyvienės teigimu, „Snoro“ veiklos sustabdymas mūsų šalies bankų paveikti neturėtų: „ Negalime sakyti, kad problemos su šituo banku turėtų dramatišką poveikį: kreditavimo politikoje šito banko dalis yra labai nedidelė, o kokią dalį indėlių jis turi - nežinau.

AB banko Snoras grupės įmonės UAB „SNORAS Media investicijos“ 2009 metais investavo į  UAB „Lietuvos rytas" akcijas ir įsigijo 34 procentus įmonės įstatinio kapitalo. (Papildyta 23.06) Finansų ministrė Ingrida Šimonytė trečiadienio vakarą dalyvaudama LRT laidoje „Teisė žinoti“ teigė, kad Vyriausybė nėra suinteresuota turėti nei nacionalinį banką, nei žiniasklaidos priemones.

Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas (Hugo Chavez) paskelbė planą nacionalizuoti kurortus Los Roko salyne, kur dabar stovi prašmatnios turtingų žmonių vilos, praneša „Reuters“. Valdžios sumanymu, salose bus sukurtas prieinamas valstybinis kurortas. „Aš visada sakiau, kad Los Roko salas reikia nacionalizuoti. Ten pilna neteisėtai pastatytų namų. Metas padaryti tvarką“, - paaiškino savo idėją H. Čavesas. Apie šiame Karibų jūros salyne esančių vilų savininkų reakciją kol kas nepranešama.

Siūloma nustatyti, kad už valstybės išperkamą žemę būtų atlyginama pinigais, o ne, pavyzdžiui, lygiaverčiu miško sklypu. Apie tai diskutuojama Vyriausybėje. Atlyginant už žemę lygiaverčiu miško sklypu gyventojams tektų susidurti su daugybe procedūrų, kol jie įgytų teisę į laisvus miško sklypus. Be to, likę valstybiniai miškai yra išsidėstę atskirais mažais sklypais, tad norintiems gauti atlygį mišku atitektų keliolika miško sklypų skirtingose vietose, teigiama Vyriausybės pranešime.

Kai reikia tiesti kelią ar elektros liniją, žemė staiga pabrangsta kelis kartus, o teismai tęsiasi iki begalybės. Ar padės to išvengti vakar Seime priimtas įstatymas? Vakar parlamentarai nusprendė: svarbiausiems valstybės projektams reikalinga privati žemė bus perimama gerokai greičiau nei iki šiol, rašo „Lietuvos rytas“. Tačiau kelių tiesėjai, ne kartą susidūrę su nesukalbamais žemės savininkais, į pokyčius žvelgia skeptiškai.

Radviliškio rajone esančio Šiaulėnų dvaro laukia liūdnas likimas. Į privačias rankas patekusi sodyba kasmet vis labiau griūva. Vienas iš dvaro savininkų tikina neturintis lėšų restauravimui, kitas slapstosi, o jo dalis areštuota už skolas.