Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus, komentuodamas banko „Snoras“ nacionalizavimą ir su tuo susijusias peripetijas teigia, kad valstybės vadovai atrodo nėra tikri dėl informacijos, kuria vadovaudamiesi priėmė sprendimus.
„Kai žiūrėjau „Lietuvos televizijos“ laidą „Teisė žinoti“, man kliuvo nuolat Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko naudoti žodžiai „galimai“ ir „tikėtina“. Ką tai reiškia, kai remiantis prielaidomis ir galimybėmis jau priimti sprendimai? Jei pasirodys, kad prielaidos klaidingos – kas tada? Jei kils teisinis nagrinėjimas – viską juk reikės pagrįsti“, – pabrėžė jis.
M. Laurinkus tikino nežinąs, ką turėjo omenyje dabartinis Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas, prieš kelias dienas viešai pareiškęs, kad banko „Snoras“ per dukterinę įmonę iš dalies valdoma „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos priemonių grupė anksčiau gaudavo konfidencialią informaciją iš buvusio VSD vadovo. Jis tikino nežinąs, kokį vadovą A. Anušauskas turi omenyje, o pats niekada jokių neviešintinų žinių niekam neteikęs.
Plačiau komentuoti „Snoro“ skandalo M. Laurinkus nepanoro. Priminus, kad jam būnant VSD vadovu bankas buvo patekęs į šios tarnybos akiratį, jis sakė. „Taip. Tai buvo planuojama beveik milijardo litų intervencija iš šalies. Mes dirbome su Lietuvos banku, operaciją sustabdėme, nieko nacionalizuoti nesiūlėme. Paskui ir patys „Snoro“ vadovai pripažino, kad gal buvę ne visai gerai sugalvota“, – sakė jis.
Paklaustas, ar nuo to laiko, jam, kaip VSD vadovui, nebuvo kilę įtarimų dėl šio banko, M. Laurinkus atkirto, kad VSD paskirtis nebuvusi sekti bankus ir tam net nebūta pajėgumų.
„Balsas.lt“ primena, kad 2002 metais kilo skandalas, kai VSD, kartu su „Lietuvos banku, paskelbė, jog 1,2 mlrd. Litų investicija, turėjusia įkristi į „Snorą“, norėta užmaskuoti lėšų kilmę, nes siekta realizuoti neaiškios kilmės kapitalą. „VSD nustatė, kad Lietuvos bankui pateiktuose dokumentuose nurodyta informacija apie didžiąją Jeano Philippe'o Iliesco de Grimaldi (Žano Filipo Iljesku de Grimaldžio) neva valdomo nekilnojamojo turto ir pinigų dalį neatitinka tikrovės“, – tuomet spaudos konferencijoje sakė M. Laurinkus.
Jei specialiosios tarnybos ir Lietuvos bankas tuomet nebūtų užkirtę kelio daugiau nei milijardo litų neaiškių pinigų atėjimui į šalies bankų sektorių, „Snoras“, kaip skelbta, būtų tapęs didžiausią akcinį kapitalą – 1,337 mlrd. litų – turinčiu banku Baltijos šalyse. Tada skandalas tyliai nugeso, niekas niekam bylų nekėlė ir pretenzijų nereiškė.
