Seimo valdantieji jau antrą kartą per šią kadenciją sužlugdė parlamentinės komisijos darbą. Šį kartą jų demaršas buvo nukreiptas prieš tyrimo išvadas „Snoro“ banko nacionalizavimo istorijai ištirti. Kol kas neaišku, kiek iki šių metų galo bankrutuojančiame banke liks turto, kai vien užsienio konsultantams ir bankroto administratoriui jau atseikėta per 100 mln. Lt.
Valdančiuosius kaltina destruktyvia veikla
Ištirpo viltys išsiaiškinti, ar valstybė iš tiesų pagrįstai nacionalizavo „Snoro“ banką. Kelis mėnesius parlamente dirbusi laikinoji komisija bankrutuojančio banko nacionalizavimo istorijoje taip ir nepadėjo taško. Valdančiųjų pastangomis komisijos išvados liko nepatvirtintos, nors lemtingo posėdžio išvakarėse komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis tryško optimizmu. „Mes padarėme labai aiškias išvadas, – entuziastingai kalbėjo V.Mazuronis. – Mes įvertinome, kad visi tie Vyriausybės ir Lietuvos banko veiksmai buvo ir skuboti, ir nepakankamai motyvuoti.“ Jo teigimu, Lietuvos bankas nepateikė dokumentų, įrodančių, kad iš „Snoro“ dingo 4,3 mlrd. Lt. „Mes negavome iš Lietuvos banko dokumentų, pagrindžiančių 4,3 mlrd. Lt pradingimą ir, jei „Snoro“ nacionalizavimas tebuvo paremtas prielaidomis, į paviršių iškyla visai kitoks istorijos kontekstas“, – teigė V.Mazuronis.
Tačiau išvadų komisija nepriėmė, nes balsuojant dėl jų nebuvo kvorumo. Iš komisijos pasitraukė visi valdantieji, taip sužlugdę išvadų priėmimą. „Tai destruktyvi veikla, kurios priežastys –tiesos baimė, nes valdantieji neturėjo jokių argumentų pagrįsti savo nuomonės. Juk jiems (valdantiesiems) niekas netrukdė pateikti atskirą nuomonę jau po išvadų patvirtinimo“, – teigė V.Mazuronis. „Snoro“ turtas prieš jo nacionalizavimą 2011 m. lapkričio 16 d. buvo 8,14 mlrd. Lt. Apdraustiems indėliams padengti ir kitiems nacionalizuoto „Snoro“ reikalams valstybė pasiskolino 4 mlrd. Lt, kurie, panašu, bus grąžinti iš mokesčių mokėtojų kišenės. Buvusius „Snoro“ banko savininkus Vladimirą Antonovą ir Raimondą Baranauską šalies Generalinė prokuratūra kaltina galimai pasisavinus 1,68 mlrd. Lt.
Sužlugdė jau antros komisijos darbą
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad iš posėdžio valdančiųjų atstovai pasišalino, nes „norėta buldozerio principu prastumti išvadas, esą nacionalizuojant „Snorą“ skubotai bei nemotyvuotai veikė ir Vyriausybė, ir Lietuvos bankas“.
„Tos išvados sukeltų milijardines pasekmes valstybei, tad mes ir kiti kolegos, kurie išėjome iš posėdžio, negalėjome tų išvadų patvirtinti“, – tikino J.Razma. Paklaustas, ar valdančiųjų atstovai konsultavosi su teisininkais dėl galimos žalos valstybei, J.Razma teigė, esą „Seimo nariai yra pakankamai kvalifikuoti teisininkai, galintys patys suvokti galimas pasekmes“. „Tarp komisijos narių buvo Stasys Šedbaras, sukaupęs didelę ir teisininko patirtį, todėl specialių užklausų į kitus teisininkus nesikreipėme“, – sakė J.Razma.
Valdantieji jau antrą kartą per šią kadenciją sužlugdo opozicijos inicijuotos laikinosios komisijos darbą. 2010 m. politikų ir verslo grupių poveikį teisėsaugai tirianti komisija, kuriai vadovavo Julius Sabatauskas, taip pat nepasiekė finišo tiesiosios. Ši komisija tyrė ir dabartinės Vyriausybės bei premjero patarėjų galimai darytą įtaką teisėsaugai. „Tada situacija buvo panaši, bet šiek tiek kitokia. Ten pats J.Sabatauskas nesusitvarkė su savo pareigomis, todėl valdantieji nepritarė komisijos darbo pratęsimui“, – tikino J.Razma.
Kreditoriai siekia įsteigti naują banką
Išvadose, kurias sudaro 10 punktų, priekaištaujama Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas, skirdamas laikinuoju banko administratoriumi Simoną Freakley’į iš „Zolfo Cooper LLP“ kompanijos, o vėliau jai sumokėti pinigai už paslaugas kainavusios per brangiai. „Jau dabar tos paslaugos kainavo per 100 mln. Lt, tai galima tik pagalvoti, kiek kartų bankrutuojančiam bankui kainuos tos paslaugpos iki šių metų pabaigos“, – svarstė J.Sabatauskas. Jį stebina, kad iki šiol nėra sušauktas nė vienas kreditorių susirinkimas, todėl dėl didelių pinigų, sumokamų bankroto administratoriui Neilui Hunteriui Cooperiui), pirmiausia nukentės kreditorių interesai. „Juk dėl to mažėja „Snoro“ turtas“, – sakė J.Sabatauskas.
Lietuvos bankas „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad pirmasis bankrutuojančio „Snoro“ kreditorių susirinkimas įvyks birželio 12 d. Jame numatyta patvirtinti ir kreditorių komiteto sudėtį. Būtent į jį siekia patekti ir į asociaciją susibūrę „Snoro“ indėlininkai bei kreditoriai, kuriems niekas negrąžino pinigų už investuotas lėšas į vadinamuosius indėlių sertifikatus ir obligacijas. Jų kreditoriniai reikalavimai siekia apie 500 mln. Lt. Būtent už šią sumą jie norėtų nusipirkti „Snorui“ priklausantį banką „Finasta“ ir bendrovę „Snoro lizingas“. Restruktūrizuojant minėtas įmones kreditoriai siekia įsteigti visiškai naują banką.
S.Kropas: „Kreditorių ketinimus vertinu skeptiškai“
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas skeptiškai vertina „Snoro“ kreditorių ketinimus įsteigti ir valdyti naują banką. „Atvirai kalbant, tokius ketinimus vertinu skeptiškai ir dėl konkurencinių, ir dėl organizacinių problemų, – prasitarė S.Kropas. – Aišku, rinkoje visuomet atsiranda vietos nišiniams produktams ir bankas „Finasta“ pademonstravo, kad gali normaliai funkcionuoti kaip įmonė.“ Tačiau pašnekovas pridūrė, jog, nepaisant pozityvių galimybių, „Snoro“ banko kreditoriams būtų per sudėtinga valdyti naują banką. Lietuvos bankų asociacijos vadovas atviravo, kad, nors „Snoras“ nacionalizuotas, klientai vis dar pasitiki bankininkystės sektoriumi ir tas pasitikėjimas smarkiai nepasikeitė. „Galiausiai, net tai, kas vyksta dabar aplink „Snorą“, vyksta šalia bankininkystės sektoriaus ir tiesioginės įtakos tam pasitikėjimui nedaro“, – teigė S.Kropas.
Paprašytas grįžti mintimis į lapkričio 16 d., kai buvo nacionalizuotas „Snoras“, S.Kropas pasakė turintis apie tai asmeninę nuomonę. „Bet dalytis savo mintimis viešumoje apie tai kol kas nenorėčiau, nes praėjo per mažai laiko“, – mįslingai kalbėjo jis. Tepridūrė, kad pasitiki valstybės priežiūros institucijomis ir neketinąs kvestionuoti jų sprendimo.
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad 2011 m. lapkričio 16 d. Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta „Snoro“ banko veikla ir nušalinti jos vadovai. Tų pačių metų lapkričio 24 d. Lietuvos bankas inicijavo „Snoro“ bankrotą, o gruodžio 7 d. bankui iškelta bankroto byla. Nepatvirtinus „Snoro“ istoriją narpliojusios komisijos išvadų, jas siekiama patvirtinti Seime, kur užregistruotas atitinkamas projektas. Dėl šių išvadų Seimas apsispręs artimiausiu metu.
Kreditoriai būtų teikę ieškinius teismams
D. Arlauskas, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas
Kai pasiklausai politikų, pasirodo, nėra nė vieno kaltininko. Reinoldijus Šarkinas viską darė gerai, Vitas Vasiliauskas – irgi gerai. Tiesą sakant, iš tos komisijos išvadų nieko gero ir nesitikėjau. Politikai tam tikru laiku kalba tai, kas jiems naudinga, o kas nenaudinga – nutyli. Tad ir vertinti politikų pasisakymų nelabai noriu. Problema ta, kad tie politikai, kurie buvo susiję su įvykiais nacionalizuojant „Snorą“, visada sakys, kad „viską darėme gerai“, o nauji politikai, kurie tikisi būti išrinkti į naujos kadencijos Seimą, apskritai nenori turėti problemų. Kam jas užsikrauti ateityje?! Mes tenorėjome, kad būtų labai konkrečiai pasakyta, jog indėlininkai buvo apgauti. Kalbu apie tuos indėlininkus, kurie savo pinigus patikėjo per sertifikatus ir obligacijas. Tačiau aiškėja, kad viso to neturėjo prižiūrėti nei Lietuvos bankas, nei Vertybinių popierių komisija. Galiu atsakingai pasakyti, kad jei Seimo komisija būtų patvirtinusi tokias išvadas, apie kurias buvo kalbėta paskutinio posėdžio išvakarėse, neabejotinai dalis indėlininkų būtų teikę ieškinius teismams vadovaudamiesi būtent tos komisijos išvadomis. Kitas dalykas – nepagrįstai didelis atlyginimas „Zolfo Cooper LLP“ kompanijai. Jei apie tai manęs būtumėte paklausę prieš 4 mėnesius, būčiau pasakęs, kad viskas gerai, nes tuomet V.Vasiliauskas pasakė, kad per trumpą laiką „Zolfo Cooper LLP“ kompanija į „Snorą“ grąžino 2 mlrd. Lt. Tačiau, pasirodo, niekas nieko negrąžino, jie („Zolfo Cooper LLP“) nieko nepadarė ir, vaizdžiai tariant, mausto tiek mūsų valdžią, tiek kreditorius. Dabar jie rekomenduoja kuo greičiau parduoti visą likusį „Snoro“ turtą.
