nacionalinis susitarimas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė, matydama, jog daugeliui LVŽS siūlymų buvo pritarta, rekomenduoja partijai pasirašyti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo. Iki 2030 metų projektuojame Susitarime apibrėžiamos tos švietimo sritys, kuriose būtina siekti proveržio vardan ugdymo kokybės ir tinkamos moksleivių brandos, studijų kokybės ir mokslo pasiekimų skatinimo. Daugelis įsipareigojimų atitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos programines nuostatas.

Pagrindinėms verslo organizacijoms traukiantis iš nacionalinio susitarimo, premjeras atmeta jų kritiką, esą Vyriausybė nesilaikė deklaruotų pažadų. Saulius Skvernelis sukritikavo paties verslo indėlį į susitarimo įgyvendinimą.  „Vyriausybė savo susitarimus, deja, įvykdė visus, ko mes negalime pasakyti apie kitą pusę. Bet turėtume kalbėti konkrečiai.

Pagrindinės verslo organizacijos traukiasi iš prieš dvejus metus pasirašyto nacionalinio susitarimo su valdžia dėl reformų. Jos teigia, kad pastarojo meto mokesčių pakeitimai buvo daromi skubotai, o verslo kvietimas grįžti prie dialogo liko neišgirstas.

Premjeras Saulius Skvernelis stebisi, anot jo, neigiamu Prezidentūros požiūriu į lietuvišką verslą. Taip jis komentavo prezidentės patarėjo pasisakymą, jog nacionaliniame susitarime verslas, skirtingai nei Vyriausybė, jokių rimtų įsipareigojimų neprisiėmė. „Mane tikrai stebina tos institucijos (Prezidentūros - BNS) požiūris į verslą, ypač į lietuvišką verslą.

  Vyriausybė, verslo atstovai ir profesinės sąjungos susitarė ateityje didinti atlyginimus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvines sutartis. Pirmadienį pasirašytas tai numatantis trišalis susitarimas.   „Manau, kad susitarimas yra labai geras, kompromisinis, subalansuotas, tai atliepia visus mūsų einamuosius, karščiausius klausimus, stambiausias reformas, kurios yra numatytos“, – žurnalistams po sutarties pasirašymo sakė S. Skvernelis.

Vyriausybės rūmuose Vilniuje pirmadienį valdžios, verslo ir profsąjungų atstovai pasirašys nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. Susitarimas apims penkias sritis ir tikslus.

Lietuvos verslo konfederacija ( LVK ) ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ( LVDK ) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatė koordinuoti savo pozicijas teikiant valstybės institucijoms pasiūlymus dėl verslo sąlygų gerinimo, sprendžiant su verslo plėtra susijusius klausimus, taip pat ginant šalies verslo interesus užsienio šalių institucijose.

Šiandien Lietuvos profesinės sąjungos surengė diskusiją „Ar profesinės sąjungos turėtų derėtis su šia Vyriausybe dėl Nacionalinio susitarimo?“. Profsąjungų surengtoje diskusijoje dalyvavo Ūkio viceministras Giedrius Kadziauskas, nepriklausomas ekspertas Boguslovas Gruževskis, ekonomistas Romas Lazutka bei Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.

Lietuvos šilumos tiekėjai prieštarauja šiandien paskelbtam Nacionalinio susitarimo projektui, kuriuo siūloma naikinti PVM lengvatą centralizuotai tiekiamai šilumai ir taip ją pabranginti 12 proc. „Kai didžioji dalis Lietuvos daugiabučių – apverktinos būklės, o gamtinės dujos brangiausios nei bet kada, kalbos apie didesnių pajamų į šalies biudžetą surinkimą iš centralizuotai besišildančių žmonių yra sunkiai suprantamos.

Profesinės sąjungos yra vienas iš tų pilietinės visuomenės instrumentų, kuriais dažniausiai nelabai sėkmingai naudojasi Lietuvos piliečiai. Beje, jis veikia ir kairėje, ir dešinėje valstybėje. Kol kas viešajame sektoriuje žmonės atstovaujami tiek, kiek jie patys to nori. Tai rodo mokytojų ir pareigūnų sėkmės istorijos. Tiesą sakant, savo veiklą profesinėse sąjungose pradėjau nuo 2002 m., kai paprastu nariu įstojau į tuo metu besikuriančią tardytojų profesinę sąjungą.

Lietuvos investuotojai, vertindami prieš metus pasirašytą Nacionalinį susitarimą, sako, jog jis padėjo užkrinti fiskalinę konsolidaciją ir suvaldyti augantį biudžeto deficitą. Tiesa, darbo santykių srityje kardinalių pokyčių neįvyko. „Susitarimo tikslas buvo fiskalinis šalies finansų konsolidavimas. Manau, šis tikslas buvo pasiektas. Lietuva giriama tarptautinių organizacijų, kad susitvarkė savo finansus.

Baigiantis Nacionalinio susitarimo galiojimui, lietuvių minios jau rengiasi protestams prieš valdžios apgavystes: darbo nedaugėja, verslas toliau žlunga, kainos kyla, o žmonės skursta. Valdžios atstovai džiugiai pritaria protestams, tik visuomenei nurodė piktintis kuo toliau nuo jų akių. Neleis nė protestuoti Beveik prieš metus profsąjungos bei Vyriausybė pasirašė išliaupsintą Nacionalinį susitarimą.

Socialdemokratai neketina pasirašyti valdančiosios daugumos siūlomo Nacionalinio susitarimo dėl šeimai palankios aplinkos kūrimo, kadangi toks susitarimas prieštarauja LSDP programinėms nuostatoms. Socialdemokratų nuomone, net jeigu susitarimo iniciatoriai atsižvelgtų į socialdemokratų siūlomus pataisymus, Nacionalinis susitarimas bus žalingas, nes įstatymais bus bandoma įtvirtinti tokią šeimos sampratą, kokia įtvirtinta Valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje.

Ketvirtadienį į mitingą pirmą kartą įsiliejo ir pasirašiusiųjų Nacionalinį susitarimą atstovai - prieš pensijų mažinimą kartu su tūkstantine senjorų minia protestavo ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Jos pirmininkas Algirdas Kvedaravičius kaltina valdančiuosius, kad šie, priimdami sprendimus dėl pensijų, nesiderėjo su jais ir taip pažeidė Nacionalinį susitarimą ir sako besijaučiantis apgautas.